Daugelis žmonių mėgsta maudytis vandens telkiniuose: jūroje, upėse, ežeruose ar tvenkiniuose. Tai smagus ir saugus pomėgis, jeigu maudomasi tinkamose vietose, kuriose budi gelbėtojai. Tačiau bet kokiame vandens telkinyje yra rizika nuskęsti.
Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl svarbu būti atsargiems prie vandens telkinių, ypač perkūnijos metu, ir kaip elgtis, norint išvengti nelaimių.
Pavojai vandenyje
Žmonės skęsta įvairiomis aplinkybėmis: maudantis upėje, ežere, jūroje, įkritę į vandens tvenkinį, arba įkritę į vietas, kuriose yra vandens ir pakankamas gylis nuskęsti - į šulinius, rezervuarus ir pan. Nuskęsti galima ir baseine, ir net vonioje.
Pasaulyje skendimai yra viena iš pagrindinių vaikų iki 5 metų amžiaus mirties priežasčių. Vaikai iki 5 metų jokiu būdu negali maudytis vieni, nes panėrę į vandenį jie nesuvokia, kas vyksta, todėl nesišaukia pagalbos ir nuskęsta tyliai, per keletą sekundžių. 2010-2015 metais Lietuvoje dėl netinkamos suaugusiųjų priežiūros nuskendo 27 1-5 metų vaikai.
Pasaulyje skendimai yra antroji pagal dažnumą vaikų iki 14 metų amžiaus netyčinių traumų nulemtos mirties priežasčių. Lietuvoje daug lengvai prieinamų vandens telkinių, kuriuose dažnai be suaugusiųjų priežiūros maudosi vaikai. Ypač paaugliai, išreikšdami savo nepriklausomybę nuo suaugusiųjų, yra linkę nepaisyti saugaus elgesio prie vandens telkinių taisyklių. 2010- 2015 metais iš 92 Lietuvoje atsitiktinai įvairiuose vandens telkiniuose nuskendusių vaikų, 42 buvo 11-17 metų amžiaus. Iš jų - 30 berniukai ir 12 mergaičių.
Mokėjimas plaukti negarantuoja saugaus maudymosi.
Pagrindinės saugaus maudymosi taisyklės:
- Neikite maudytis vienas! Vandenyje gali sutrikti sveikata, galite įsipainioti į žoles ar nuskendusį tinklą, gali ištikti mėšlungis ar nutikti kas nors netikėto.
- Nesimaudykite per ilgai. Vandens temperatūra net ir šilčiausią dieną yra gerokai žemesnė nei mūsų kūno temperatūra, taigi sušalti yra lengva. Sumažėjus kūno temperatūrai iki kritinės ribos, prasideda hipotermija. Pirmieji šios būklės simptomai - drebėjimas, kalenimas dantimis.
- Šokite į vandenį tik žinomose vietose. Daugeliui įšokti į vandenį nuo stataus kranto ar nuo tiltelio yra didžiausia pramoga. Bet net puikiai plaukiantys ir mokantys nardyti, prieš nerdami turi gerai apžiūrėti krantą ir dugną - gal ten riogso akmuo ar nuskendusi valtis, o gal srovė atplukdė nuolaužų ar šakų…
- Nepažįstamose bei sekliose vietose jokiu būdu negalima beatodairiškai šokti į vandenį - pirmiausia reikia lėtai brendant į vandenį išsiaiškinti gylį, dugno ypatybes ir įsitikinti, kad šuolis į vandenį nesukels skausmingų pasekmių. Šokdami į vandenį, saugokite galvą!
- Nešokite į vandenį smarkiai įkaitę saulėje. Pirmiausia apsišlakstykite vandeniu, kad kūnas atvėstų. Nešokite į vandenį, kuriame daug besimaudančiųjų. Nesistumdykite vandenyje, nenardinkite vieni kitų žaisdami.
- Neįkriskite į vandenį. Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Saugokite mažamečius vaikus. Nepalikite jų prie vandens be priežiūros nė akimirkai. Leiskite jiems maudytis tik su gelbėjimosi liemenėmis, o vaikams iki 5 metų amžiaus užvilkite specialias liemenes, turinčias galvos atramas.
- Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių. Neplaukite toli. Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas. Net gerai mokančiam plaukti sunku įvertinti savo jėgas, todėl dažnai vaikai nuplaukia per toli. Neplaukite paskui valtis, laivus.
Nemokantys labai gerai plaukti turėtų vengti maudymosi upėje. Maudymasis ir plaukiojimas upėje skiriasi nuo maudymosi ežere, nes upė teka, o tekančios upės srovės geitis gali būti pakankamai didelis, kad nepatyrusį plaukiką nuplukdytų žemyn upe. Upės srovės greitis įvairiose upėse skiriasi. Pavyzdžiui Neries upėje srovės greitis gali būti ir 0,6 m/s ir 1,9 m/s. Nemune - iki 1 m/s, bet potvynių metu gali siekti iki 1,5-1,8 m/s. Didžiausias upės srovės greitis yra farvateryje.
Upės farvateris - tai upės vandens kelias - jie eina tiesiai, giliausia vagos dalimi, apeina kliūtis. Nepatyrę plaukikai, brisdami į upę turi atsiminti, kad ji gali staigiai gilėti. Todėl ypač pavojinga stumdytis net ir seklioje upės vietoje. Susistumdžius ir netikėtai įkritus į vandenį, įkvepiama vandens. Tokiu atveju žmogus, iškilęs iš vandens, dažniausiai stipriai kosėja, būna užsimerkęs ir svirduliuoja. Tokiomis aplinkybėmis lengva žengti žingsnį į upės vidurį, kur gali būti staigus gylis.
Ne visos vietos upėje yra tinkamos maudytis. Atėjus maudytis prie upės nežinomoje vietoje, reikėtų ieškoti vietos ties vidiniu upės posūkio krantu - ten sekliau, nuožulnesnis dugnas, mažesnė srovė. Bet jeigu ketinate šokinėti į vandenį, reikėtų pasirinkti gilesnę vietą, žinoma prieš tai išsiaiškinus, ar po vandeniu nėra nugriuvusių medžių ar kitokių kliūčių.
Upės, kurių vagoje yra akmenų yra pavojingesnės. Akmenys yra kliūtis vandens tėkmei, todėl šalia jų formuojasi vandens sūkuriai, o sekliose upėse, kuriose akmenys matyti kyšantys iš vandens, už akmenų, vandens tekėjimo kryptimi susiformuoja ir duobės. Nepatyręs plaukikas, nešamas srovės, gali tikėtis, kad prie akmens jis galės sustoti.
Lietuvos upėse pasitaiko iš smėlio, gargždo, akmenų susiformavusių seklumų (rėvų). Jos gali būti iškilusios virš vandens, sudarydamos nedidelius slenksčius. Tokiose vietose upė labai srauni. Jokiu būdu negalima šokinėti per kyšančius akmenis. Šlapi akmenys būna labai slidūs, paslydus galima susižeisti.
Upėse yra užvartų, kurios susiformuoja dėl nuvirtusių į vagą medžių ir įvairių pasroviui atneštų šakų, žolių ir pan. Upės srovė ties užvartomis yra labai stipri - vanduo veržiasi pro šakas ir nuolaužas lyg per koštuvą ir nešamas srovės žmogus jose gali ‚įstrigti“.
Ne tik vaikai, bet ir suaugusieji mėgsta pasiirstyti ar paplaukioti valtimis. Ar visiems pakanka gelbėjimosi liemenių? Ar valtyje nebus neblaivių asmenų? Jei artėja audra, valtimi plaukti negalima, o audrai užklupus ežere, reikia kuo skubiau plaukti į artimiausią krantą. Plaukti valtimi per audrą yra pavojinga.
Per audrą dažniausiai pučia stiprus vėjas, lyja smarkus lietus ir griaudėja perkūnija. Pakilęs vėjas šiaušia ežerą, kelia bangas ir valtį valdyti darosi labai sunku. Bangų blaškoma valtis gali apvirsti. Perkūnijos metu būti valtyje mirtinai pavojinga.
Gelbėjimosi liemenę turi vilkėti kiekvienas, esantis valtyje. Suaugusieji, plukdantys valtimi vaikus, yra už juos atsakingi. Jie turi patys mokėti plaukti bei naudotis valtimi. Jie taip pat turi prižiūrėti, kad vaikai valtyje neišdykautų, nesisuptų. Neblaivūs asmenys valtyje kelia pavojų visiems plaukiantiems - nepaisydami savo sulėtėjusių reakcijų ar net sutrikusios koordinacijos, jie elgiasi rizikingiau, pervertina savo jėgas, o bėdos atveju nėra pajėgūs pagelbėti kitiems. Ypač pavojinga plaukti valtimi, kurią irkluoja (valdo) neblaivus žmogus.
Valtis turi būti techniškai tvarkinga. Ji neturi leisti vandens, irklai turi būti pritvirtinti, kad būtų galima stabiliai valdyti valtį. Valtyje reikia sėdėti ramiai. Vaikščioti po valtį, keistis vietomis, stovėti valtyje yra pavojinga, nes galima įsiūbuoti valtį ir ji apvirs. Ypač pavojinga išdykauti valtyje, ją supti. Net žvejojant reikia užmesti meškerę ne stovint, o sėdint. Pagavus didelę žuvį, traukti ją atsargiai, be staigių judesių.
Iškritus ar iššokus iš valties ežere, įlipti į ją yra sudėtinga. Iššokti iš valties paplaukioti ežere gali tik labai gerai mokantys plaukti žmonės. Tačiau iškritus ar iššokus paplaukioti, jokiu būdu negalima lipti atgal per valties šoną - valtis lengvai persisveria ir apvirsta, o juk valtyje gali būti nemokančių plaukti žmonių.
Baltijos jūra nėra draugiška poilsiautojams. Šaltas vanduo, bangų išmuštos duobės bei klastingos povandeninės srovės gali apkartinti poilsį bei maudynes jūroje. Nevertėtų rizikuoti ir maudytis jūrose gelbėtojų neprižiūrimose vietose. Šalia gelbėtojų stoties keliama raudonos spalvos vėliava įspėja poilsiautojus, kad maudytis draudžiama. Geltona spalva reiškia - maudytis pavojinga.
Kaip elgtis gaisro metu
Pavojus per perkūniją
Sakoma, kad tikroji vasara prasideda tik nugriaudėjus pirmosioms perkūnijoms. Visgi turbūt retas laukia šios gamtos stichijos. Ji gali būti išties pavojinga tiek žmonių sveikatai ir gyvybei, tiek turtui.
Kas sekundę visame pasaulyje į žemės paviršių trenkia apie 100 žaibų. Kiekvienas jų akimirksniu sugeneruoja neįtikėtiną kiekį energijos. Vienas žaibas per mažą sekundės dalį gali sugeneruoti tiek energijos, kiek nedidelis namų ūkis suvartoja per mėnesį. Tokie išlaisvintos energijos kiekiai yra gera priežastis žaibų pasisaugoti.
Pavyzdžiui, trenkęs į medį žaibas akimirksniu išgarina visą jame esantį vandenį ir gali susprogdinti jo kamieną, o pataikęs į žmogų - lemti rimtus sužalojimus arba mirtį.
Stebėkite oro sąlygas. Jeigu artėja audros debesys - lipkite iš vandens. Prasidėjus audrai, lietui tikėtinos ir žaibo iškrovos, o žaibuojant labai pavojinga būti ne tik vandenyje, bet ir krante. Vanduo yra labai geras elektros laidininkas, todėl drėgnas pakrantės smėlis taip labai gerai praleidžia elektrą.
Vilniaus m. savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistė Ala Cholopova pasidalijo pagrindinėmis taisyklėmis, ką būtina žinoti susiruošus prie ežero, upės ar jūros:
- Kadangi itin pavojinga maudytis audros su perkūnija metu, žaibuojant. Prasidėjus audrai, lietui tikėtinos ir žaibo iškrovos, o žaibuojant labai pavojinga būti ne tik vandenyje, bet ir krante.
- Vanduo yra labai geras elektros laidininkas, todėl drėgnas pakrantės smėlis gerai praleidžia elektrą. Žaibui trenkus kur nors netoliese, elektros srovė vandeniu ir drėgnu pakrantės smėliu gali atkeliauti ir mirtinai sužaloti.
Ką daryti, jei pamatėte skęstantįjį?
Pamačius skęstantį žmogų, labai svarbu nepasimesti ir imtis atitinkamų veiksmų. Pirmiausia, ką reikėtų daryti, tai atpažinti skendimą. Mūsų visuomenėje vyrauja nuostata, kad skęstantysis žmogus būtinai plačiai mostais mojuoja rankomis, taško vandenį ir garsiai šaukiasi pagalbos. Iš tikrųjų taip nėra, dažnais atvejais skendimas vyksta tyliai, tad reikėtų sugebėti jį atpažinti.
Saugiausias gelbėjimo būdas yra mesti skęstančiajam plūduriuojantį daiktą - kamuolį, čiužinį, gelbėjimo ratą, virvę ir pan. Jei to neįmanoma padaryti ar asmuo yra per toli, pamėginkite gelbėti skęstantį, priplaukę prie jo su kokia nors plaukiojimo, gelbėjimo ar parankine priemone, kuri neskęsta ir paduoti skęstančiajam per saugų atstumą kokį nors daiktą, į kurį jis galėtų įsikibti: lazdą, storą medžio šaką, čiužinį.
Į sausumą ištraukus skęstantįjį reikia įvertinti jo gyvybines funkcijas. Jei į kvėpavimo takus pateko vandens ir pradėjote kosėti, apsiverskite ant nugaros ir, nedarant staigių judesių, atsikosėti. Jei vandenyje raumenis sutraukė mėšlungis, stenkitės nepanikuoti (net ir mėšlungio atveju galite valdyti galūnę), įtempkite raumenį ir plaukite į krantą. Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis.
Pamačius skęstantįjį, pirmiausia reikia atkreipti aplinkinių dėmesį. Šaukite: „Žmogus skęsta!“. Kvieskite pagalbą, skambinkite numeriu 112. Arba paprašykite aplinkinių iškviesti pagalbą. Apsidairykite, gal netoliese rasite kokią nors gelbėjimo priemonę. Tai galėtų būti bet koks vandenyje neskęstantis daiktas, kurį galėtumėte nusviesti skęstančiajam - gelbėjimo ratas ir kt. Jei įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, ištiesti jam lazdą, storesnę medžio šaką arba numesti jam virvę. Jei neradote jokių gelbėjimo priemonių, galima priplaukti prie skęstančiojo ir ištempti į nepavojingą vietą. Tačiau taip elgtis galima tik kraštutiniu atveju ir tik tada, jeigu esate tikrai geras plaukikas. Esant galimybei, darykite tai ne vienas, pasitelkite į pagalbą daugiau žmonių.
Vietos maudynėms
Nesaugu maudytis nuošaliose vietose. Geriau pasirinkti įrengtą paplūdimio maudyklą arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių. Dar geriau pasirinkti vietą šalia gelbėtojų stoties ar gelbėtojų prižiūrimose vietose. Šalia budintys gelbėtojai nelaimės atveju greičiau suteiks profesionalią pagalbą. O žinojimas, kad ištikus nelaimei, neliksite vieni, padės jaustis saugiau ir leis labiau mėgautis maudynėmis.
Nesaugu maudytis nežinomame vandens telkinyje, kai nežinomas dugno nuolydis, gylis. Prie kranto gali būti seklu, bet vos už kelių žingsnių jau galite nesiekti kojomis dugno… Arba priešingai - šokdami nuo tiltelio į vandenį, galite susitrenkti, jei ten bus per seklu. Nežinoma vieta gali pateikti ir kitų nemalonių staigmenų - tai dugne esančios duobės, gulintys akmenys, styrančios medžių šaknys. Ant dugno gali būti šiukšlių, stiklo šukių, šakų, akmenų - užlipus ant jų galima parklupti, susižeisti. Nežinomoje vietoje nušokus į vandenį galima stipriai susižaloti, atsitrenkus į dugne esančius daiktus.
Saugiausia maudytis įrengtų paplūdimių maudyklose. Jų vieta turi būti pažymėta ženklu “Bendras paplūdimys” ir (arba) ženklu “Maudytis leidžiama”. Vaikai gali maudytis numatytose ir plūdurais pažymėtose vietose, kur gylis ne didesnis kaip 1,30 m. Priėjimas prie vandens turi būti neslidus, neklampus, patogus ir saugus visiems, taip pat ir neįgaliems žmonėms.
Rekomenduojame nesimaudyti:
- ką tik pavalgius, pilnu skrandžiu;
- jeigu artėja audra su perkūnija.
TOP 10 paplūdimių Lietuvoje
Štai keletas populiariausių paplūdimių Lietuvoje:
- Žaliųjų ežerų paplūdimys, Vilniaus raj.
- Obuolių salos paplūdimys, Molėtų raj.
- Palūšės paplūdimys, Ignalinos raj.
- Giliaus ežero paplūdimys, Kelmės raj.
- Dainų slėnio paplūdimys, Anykščių raj.
- Visagino ežero paplūdimys, Ignalinos raj.
- Zarasaičio ežero paplūdimys, Zarasų raj.
- Panemunės paplūdimys, Kauno raj.
- Ilgio ežero paplūdimys, Alytaus raj.
- Širvintos paplūdimys, Širvintų raj.
Atminkite, kad saugumas vandenyje yra svarbiausias. Laikykitės taisyklių, būkite atsargūs ir mėgaukitės vasara!