Persikėlimas į naują šalį dažnai apima daugybę formalumų, ir gyvenamosios vietos deklaravimas yra vienas iš svarbiausių aspektų. Nesvarbu, ar esate Lietuvos pilietis, ar užsienietis, kiekvienas, tapęs nuolatiniu Lietuvos gyventoju, turi pranešti vietos valdžiai apie savo gyvenamąją vietą ir informuoti apie jos pasikeitimus.
Gyvenamosios vietos deklaravimas yra daugiau nei formalumas - tai esminis žingsnis, atveriantis prieigą prie viešųjų paslaugų: nuo sveikatos priežiūros ir socialinių išmokų iki teisės balsuoti vietos rinkimuose ir leisti vaikus į mokyklą ar darželį.
Taigi, ar galima būti registruotam dviejose šalyse? Pažymėtina, kad būti registruotam kaip nuolatiniam gyventojui dviejose valstybėse negalima. Net Lietuvoje prisiregistravus dviejuose miestuose negalima, nes taip rodoma nuolatinė žmogaus vieta.
Kas turi deklaruoti savo gyvenamąją vietą?
- Lietuvos Respublikos piliečiai: Jei Lietuvoje gyvenate daugiau nei 183 dienas per metus arba keičiate gyvenamąją vietą.
- ES/EEE piliečiai: Jei Lietuvoje gyvenate ilgiau nei tris mėnesius per šešių mėnesių laikotarpį arba keičiate gyvenamąją vietą Lietuvoje ir turite teisės laikinai gyventi pažymėjimą.
- Ne ES/EEE piliečiai: Jei turite leidimą gyventi Lietuvoje ir čia gyvenate arba keičiate gyvenamąją vietą Lietuvoje.
Užsieniečių gyvenamosios vietos deklaravimas
Informaciją apie gyvenamąją vietą reikia nurodyti pildant prašymą gauti leidimą gyventi Lietuvoje ir pateikti Migracijos departamentui. Tokiu atveju galima pasirinkti deklaruoti gyvenamąją vietą Migracijos departamente papildomai pateikus reikiamus dokumentus.
Jau turintys leidimą gyventi Lietuvoje, gali deklaruoti savo gyvenamąją vietą arba ją pakeisti savo seniūnijoje per vieną mėnesį nuo leidimo gavimo.
Gyvenamosios vietos deklaracijos turi būti pateikiamos asmeniškai. Kitų žmonių gyvenamąją vietą galite deklaruoti tik jei deklaruojate vaikų gyvenamąją vietą arba esate jų teisėtas globėjas.
SVARBU: Užsieniečiai, turintys nacionalinę vizą, gyvenamosios vietos deklaruoti negali.
Savininko sutikimas
Jei norite deklaruoti gyvenamąją vietą jums nepriklausančiose patalpose, būtinas savininko sutikimas. Jeigu turite nuomos arba panaudos sutartį, kurioje būsto savininkas nurodė, kad galite tam tikrą laiką gyventi jo būste, tuomet deklaravimo įstaigai reikia pateikti nuomos arba panaudos sutartį.
Tokiu atveju gyvenamosios vietos deklaracija galioja sutartyje nurodytą laikotarpį ir pasibaigus šiam laikui ji automatiškai nutraukiama. Kitu atveju reikės pateikti raštišką savininko leidimą. Leidimas gali būti duodamas savininkui atvykus į seniūniją ir pasirašius sutikimo formą, pateikus notariškai patvirtintą savininko sutikimą arba pateikus oficialią nuomos sutartį.
Deklaruojant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, atskiro būsto savininko sutikimo nereikia - vaikai deklaruojami su vienu iš tėvų.
Užsienietis atvykstantis studijuoti į Lietuvą turi gauti bendrabučio administracijos sutikimą deklaruoti gyvenamąją vietą bendrabučio patalpose.
Išvykimo deklaravimas
Išvykstant iš Lietuvos ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, reikia deklaruoti išvykimą. Tai galima padaryti kreipiantis į savo seniūniją.
Svetur gyventi ir dirbti išvykstantiems mūsų kraštiečiams reikėtų žinoti, jog privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas jiems reikia mokėti tik vienoje šalyje, paprastai ten, kur dirba ir moka mokesčius.
Taigi nesusipratimų galima išvengti, tačiau išvykstant į užsienį nuolat gyventi reikia oficialiai deklaruoti savo išvykimą iš Lietuvos.
Jei žmogus nenori nutraukti ryšių su Lietuva, svarbu žinoti ir tai, kad svetur gyventi ir dirbti išvykęs lietuvaitis nebus paliktas likimo valiai, jei panorės apsilankyti kitose ES šalyse ar trumpam, pavyzdžiui, atostogų, grįžti į Lietuvą. Tik jam svarbu turėti Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK) arba jai prilygstanį sertifikatą.
Emigrantai turėtų žinoti ir tai, kad jie turi teisę vykti gydytis į kitas šalis pagal ES direktyvą, kuri leidžia laisviau vykti gydytis svetur.
Taigi žmogus užsienio šalyje, į kurią vyksta, gali gauti planines, t. y. iš anksto planuojamas paslaugas, kurios nėra skubios, pavyzdžiui, oftalmologo konsultaciją. Na o grįžęs namo - į šalį, kur gyvena, jis gali gauti kompensaciją iš vietinių ligonių kasų.
PSD mokėjimas dirbant užsienyje
Išvykstantieji taip pat turėtų žinoti, kad žmogus PSD įmokas privalo mokėti tik vienoje Europos Sąjungos (ES) šalyje, Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyje ar Šveicarijoje, t. y. ten, kur dirba ir moka mokesčius nuo savo gaunamų pajamų.
„Prieš išvykstant būtina pasidomėti, kaip PSD įmokos mokamos šalyje, į kurią išvykstama. Deja, vis dar pasitaiko atvejų, kai dėl neapdairumo žmonės sumoka kelis kartus - ir Lietuvoje, ir ES šalyje, kur gyvena ir dirba. Taip yra todėl, kad nesumokėjus PSD įmokų, jei žmogus oficialiai nedeklaruoja savo išvykimo iš Lietuvos, mokesčių administratoriai formuoja skolas, taip pat gali taikyti baudas bei skaičiuoti delspinigius. Išvengti dvigubo mokėjimo keliose ES šalyse būtų galima tik tinkamai susitvarkius formalumus“.
Pastebėta, kad vis daugiau išvykusių iš Lietuvos žmonių, gyvenančių ir dirbančių užsienyje, nori gydytis arba reabilituotis Lietuvoje. Specialistai primena, kad dalis užsienio lietuvių gali be papildomų mokėjimų gauti ne tik būtinąją pagalbą Lietuvoje, tačiau taip pat gali gauti ir planinę operaciją.
Pagal Europos Sąjungos (ES) direktyvą žmogus turi teisę gauti planines, t. y. iš anksto planuojamas, gydymo paslaugas bet kurioje ES šalyje ir susimokėti pats.
Prieš išvykstant gydytis į Lietuvą, kviečiame pasidomėti, kokie reikalavimai taikomi Lietuvoje bei kokių dokumentų reikia, kad paslaugos būtų suteiktos, taip pat reikia būtinai sužinoti, kokia tvarka žmogui bus kompensuojamos gydymo išlaidos toje šalyje, kur jis yra draustas privalomuoju sveikatos draudimu (PSD).
Pavyzdžiui, jei žmogus mokesčius moka Ispanijoje, o gydytis atvyksta į Lietuvą, kur jo pasirinktos paslaugos kaina siekia 100 eurų, kai tuo tarpu Ispanijoje - 150 eurų, jam bus kompensuotos tik faktinės paslaugos išlaidos - suma, kurią jis sumokėjo Lietuvoje, t. y., 100 eurų.
Sveikatos patikrinimas
Be to, ES teisės aktai taip pat nustato, kad bet kurios ES šalies apdraustasis, dėl tam tikrų priežasčių negalintis gauti reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų šalyje, kurioje yra apdraustas PSD arba gyvena, gavęs valstybinio sveikatos draudimo įstaigos leidimą, t. y. E 112/S2 formos pažymą, gali vykti į kitą ES šalį ir gauti reikiamas medicinos paslaugas.
Jei žmogus gyvena ir legaliai dirba ES šalyje bei planuoja tik trumpam pasisvečiuoti Lietuvoje, išvykdamas iš šalies neturi pamiršti pasiimti Europos sveikatos draudimo kortelės (ESDK) arba jai prilygstančio sertifikato, kuriuos išduoda tos šalies valstybinio sveikatos draudimo įstaigos.
Svarbu žinoti, kad ESDK garantuoja tik būtinosios medicinos pagalbos paslaugų išlaidų apmokėjimą ūmiai susirgus, susižeidus ar paūmėjus lėtinei ligai. Būtinoji medicinos pagalba teikiama tik tose gydymo įstaigose, kurios yra sudarę sutartis dėl paslaugų teikimo su TLK.
Jei pacientas neturi ESDK, suteiktų būtinosios medicinos pagalbos paslaugų išlaidas reikės apmokėti pačiam. Tiesa, jei paciento, patekusio į ligoninę būklė sunki, ligoninės administracijos atstovas gali kreiptis į šalies, kurioje žmogus dirba, valstybinio sveikatos draudimo įstaigą, kad ji atsiųstų patvirtinimą, kad pacientas yra apdraustas PSD. Jei žmogus yra apdraustas - ši įstaiga atsiųs sertifikatą, laikinai pakeičiantį ESDK. Sertifikatai el.
Lietuvos piliečiai, gyvenantys ne ES valstybėse ir ten deklaravę savo gyvenamąją vietą, pavyzdžiui, JAV, Kanadoje, Rusijoje, Izraelyje ir kt., ir ten dirbantys, anksčiau minėtu būdu kompensuojamų sveikatos priežiūros paslaugų gauti negali. Jie prieš atvykdami į Lietuvą turi savanoriškai apsidrausti sveikatos draudimu privačiose draudimo kompanijose buvimo Lietuvoje laikotarpiui.
Svetur gyventi ir dirbti išvykstantiems mūsų kraštiečiams reikėtų žinoti, PSD įmokas jiems reikia mokėti tik vienoje šalyje, paprastai ten, kur dirba ir moka mokesčius ir ten, kaip tos šalies piliečiai, jie turėtų gauti sveikatos priežiūros paslaugas.
Vis dar pasitaiko atvejų, kai nedeklaravę savo išvykimo, žmonės PSD moka dukart - ne tik toje šalyje, kur dirba ir moka mokesčius, bet ir Lietuvoje, kur jau kuris laikas nebegyvena ir nebedirba. Tad, kad to nenutiktų išvykstantieji gyventi ir dirbti svetur, pirmiausia turėtų deklaruoti savo išvykimą iš Lietuvos (išskyrus mokytis išvykstančius studentus).