Atsiradus dar vienai verslo formai, pavadinimu Mažoji bendrija (MB), verslininkams ir ypač pradedantiems savarankišką verslo kelią žmonėms vis dažniau kyla klausimas - kurią verslo formą geriau rinktis? Kokie skirtumai tarp Mažosios bendrijos ir Uždarosios akcinės bendrovės?
Pagal 2021 m. pirmojo pusmečio Registrų centro duomenis, per I pusmetį Lietuvoje buvo įsteigtos 4 321 mažoji bendrija (MB) ir 3 152 uždarosios akcinės bendrovės (UAB). Pastebima ryški tendencija, Lietuvoje Mažosios bendrijos įmonių įregistruojama itin daug. Naujai įsteigtų MB skaičius lenkia iki tol populiariausią buvusią UAB veiklos formą. Kodėl taip dažnai renkamasi būtent tarp šių dviejų verslo formų?
Norint atsakyti kokią veiklos formą reikėtų rinktis būtina įvertinti pagrindinius MB ir UAB skirtumus bei abiejų veiklos formų privalumus ir trūkumus. Tiek MB, tiek UAB yra ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, taigi abiejų veiklų steigimo atveju verslininkai nerizikuoja savo asmeniniu turtu už įmonės įsipareigojimų vykdymą. Ar tikrai visuomet verta rinktis MB? Kada verčiau steigti UAB?
Panagrinėkime UAB ir MB steigimo, kapitalo, valdymo ir kitus aspektus.
Mažosios bendrijos (MB) ir uždarosios akcinės bendrovės (UAB) steigimas
Ir MB, ir UAB steigti galima dviem būdais:
- Elektroniniu būdu, pasirašant reikiamus dokumentus kvalifikuotu elektroniniu parašu.
- Visus dokumentus tvarkant per notarą.
Jei nusprendžiama steigti įmonę per notarą mokamas ir notaro mokestis, kurio dydis priklauso nuo pasirinkto notaro įkainių. Vidutiniškai notaro paslaugos gali kainuoti: steigiant MB apie 150 eur, steigiant UAB nuo 150 iki 200 eurų.
Steigiant UAB jos steigėjais gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Steigėjų - akcininkų skaičius gali svyruoti nuo 1 iki 250 narių. Steigiant MB, jos steigėjais gali būti tik fiziniai asmenys. Steigėjų- narių skaičius gali būti nuo 1 iki 10 asmenų.
Atsakomybė. Tiek MB, tiek UAB turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Pagal savo prievoles MB, UAB atsako tik savo turtu.
Kapitalas ir įnašai steigiant UAB ir MB
UAB pradinis kapitalas privalo būti ne mažesnis kaip 2 500 Eur. Visa pradinio kapitalo suma dalijama į dalis, kurios vadinamos akcijomis ir yra apmokamos pinigais arba akcininko nuosavybės teise valdomu nepiniginiu įnašu, kuris privalo būti įvertintas teisės aktų nustatyta tvarka.
Kadangi norint įsteigti UAB būtinas pradinis kapitalas, prieš UAB steigimą reikia atidaryti kaupiamąją banko sąskaitą, tai lemia ilgesnį steigimo procesą, ypač, kai UAB steigėjai yra užsieniečiai arba juridiniai asmenys. Kaupiamoji sąskaita po įmonės įsteigimo konvertuojama į atsiskaitomąją banko sąskaitą.
Steigiant MB nėra nustatyto minimalaus pradinio kapitalo. MB narių įnašai gali būti ir piniginiai ir nepiniginiai. Jei įnešamas nepiniginis įnašas- jo vertė nustatoma visų MB narių bendru sutarimu.
Steigiant MB banko sąskaita gali būti atidaryta jau po įmonės įsteigimo.
Pelno paskirstymas. MB pelną skirsto proporcingai įnašo dydžiui, nebent įmonės nuostatuose nustatyta kitaip. Taip pat galimas pelno avansinis išmokėjimas, tačiau jei metų pabaigoje paaiškėja, kad išmokėta pelno dalis didesnė nei priklauso- būtinas permokos grąžinimas. Tuo tarpu UAB akcininkų gaunamų dividendų dydis proporcingas akcininko išpirktų akcijų kiekiui.
Visuotiniam akcininkų susirinkimui nusprendus, galimas dividendų išmokėjimas už trumpesnį nei finansiniai metai laikotarpį, tačiau tik jeigu egzistuoja visos aplinkybės, numatytos Akcinių bendrovių įstatymo 601 str.
UAB ar MB?
Valdymo organai
Verta panagrinėti ir abiejų veiklos formų valdymo organų panašumus ir skirtumus.
MB nariai gali rinktis vieną iš 2 organų struktūrų:
- kai yra tik MB narių susirinkimas, kuris yra ir vienintelis valdymo organas. Sprendimus visais klausimais priima MB narių susirinkimas;
- kai yra MB narių susirinkimas ir vadovas. Su MB vadovu sudaroma civilinė paslaugų sutartis.
UAB valdymo organai privalo būti akcininkų susirinkimas ir vadovas. Papildomai gali būti sudaroma: stebėtojų taryba ir valdyba. Su UAB vadovu sudaroma darbo sutartis.
Taigi, UAB privaloma rinkti vadovą, o MB - ne. MB turint vadovą, nepaisant nario įnašo dydžio, kiekvienas narys turi 1 balsą sprendimų priėmimo procese, nebent numatyta kitaip įmonės nuostatuose. Jei UAB visos akcijos, suteikiančios balsavimo teisę, yra tos pačios nominalios vertės, kiekviena akcija visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia 1 balsą.
Valdymas. UAB turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir bendrovės vadovą. Taip pat papildomai gali būti sudaroma stebėtojų taryba ir valdyba.
Vadovas. UAB išrinkti vadovą privaloma, o MB - ne.
Sprendimų priėmimas. MB atveju vienas narys, nepaisant jo įnašo dydžio, turi 1 balsą, tačiau jei MB turi vadovą, MB nuostatuose gali būti nustatyta kitokia balsų paskirstymo jos nariams tvarka.
Pasitraukimas iš verslo. MB narys, norintis pasitraukti iš verslo, gali tai padaryti atsiimdamas savo įnašą arba gali parduoti ar kitaip perleisti savo nario teises kitam fiziniam asmeniui.
Apskaita. MB nėra privalomas buhalteris (buhalteriją gali tvarkyti ir MB narys).
UAB ir MB skirtumai
MB privalumai ir trūkumai
Privalumai:
- nereikalaujama minimalaus įstatinio kapitalo;
- supaprastintas MB valdymas ir buhalterinė apskaita;
- MB nariai gali dirbti įmonėje nesudarydami darbo sutarties;
- ribota civilinė atsakomybė. Savininkai atsako tik įmonės turtu;
- galimas pelno išmokėjimas avansu;
- MB nariai gali savanoriškai atsiimti savo įmokėtą įnašą ir išeiti iš bendrijos, taip pat galima parduoti arba perleisti nario teises kitiem asmenims;
Trūkumai:
- MB steigėjais - nariais gali būti tik fiziniai asmenys ir jų skaičius apribotas iki 10 asmenų;
- gali kilti problemų siekiant bendradarbiauti su užsienio partneriais, kadangi MB dar nėra gerai užsienyje žinoma verslo forma;
- sunkiau pritraukti investicijų, kadangi įmonės nariais negali būti juridiniai vienetai.
UAB privalumai ir trūkumai
Privalumai:
- UAB steigėjais ir savininkais gali būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Tai itin patogu siekiant pritraukti investuotojus, kurie dažniausiai būna kiti juridiniai asmenys;
- ribotos civilinės atsakomybės juridinis vienetas. Akcininkai rizikuoja tik investuotu į UAB turtu, jų asmeninis turtas apsaugotas;
- galima pasitraukti iš verslo perleidžiant arba parduodant akcijas kitiems asmenims;
- UAB taikomos papildomos lengvatos: jei įmonėje mažiau nei 10 darbuotojų, o mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų- taikomas lengvatinis 5 proc. mokesčio tarifas.
Trūkumai:
- steigiant UAB privalomas bent 2 500 eurų įstatinis kapitalas;
- dividendai akcininkams gali būti išmokami tik įmonei dirbant ne nuostolingai ir gaunant pelną bei pasibaigus mokestiniam laikotarpiui arba nustačius fiksuotą darbo užmokestį kiekvieną mėnesį;
- UAB veikloje būtinas vadovas ir buhalteris arba buhalterinę apskaitą vedanti įmonė;
- pakankamai sudėtinga buhalterinė apskaita.
UAB ar MB?
Kaip jau galime pastebėti įvertinus abiejų veiklos formų pliusus ir minusus - MB yra tinkamesnė juridinio asmens forma pradedant kurti nuosavą verslą, kai nėra būtinybės ieškoti investuotojų. Ši veiklos forma tokia patraukli, nes nereikalaujamas pradinis kapitalas, nesudėtinga buhalterinė apskaita ir nėra būtinybės samdyti buhalterį jai tvarkyti, o taip pat nėra rizikos atsakyti savo asmeniniu turtu už įmonės nevykdomus įsipareigojimus.
Kita vertus, priimant sprendimą dėl teisinės formos, reikia atsižvelgti ne tik į finansinius aspektus. Reikėtų įvertinti ir patį verslo modelį bei jo plėtros galimybes. Turint sukaupus pradinį (bent 2 500 eurų) kapitalą ir norint siūlyti rinkoje populiarų ir galintį uždirbti daug pelno produktą ar paslaugą - UAB puikus pasirinkimas. UAB reikėtų rinktis ir tuo atveju, kai planuojama pritraukti investuotojų, kurie dažnu atveju yra juridiniai asmenys.
Jei dar nėra užtikrintumo savo verslo idėja ir kurią veiklos formą pasirinkti verslui įteisinti - verta pradėti savo kelią verslo pasaulyje steigiant MB. Įsteigti MB yra daug paprasčiau nei UAB, viską galima padaryti pačiam nuotoliniu būdu užpildant reikiamus dokumentus, o ir įmonės buhalterija galima tvarkyti pačiam ir taip išvengti papildomų išlaidų samdant buhalterį arba buhalterinių paslaugų įmonę.
Pavyzdžiui, jei MB steigėjas planuoja pritraukti investuotojų (juridinių asmenų), tokiu atveju reikėtų rinktis UAB formą.
Apibendrinant galima teigti, jog dažnai verslo teisinė forma pasirenkama pagal planuojamos vykdyti veiklos pobūdį bei apimtis, verslo partnerių skaičių, poreikį pritraukti investuotojus.