Pastaruoju metu nekilnojamojo turto (NT) rinka Lietuvoje patiria įvairių iššūkių ir pokyčių, ypač dėl geopolitinės situacijos ir didėjančio užsieniečių susidomėjimo įsigyti būstą šalyje. Šiame straipsnyje aptariama NT įsigijimo užsieniečiams situacija, apribojimai, kainų dinamika ir kiti svarbūs aspektai.
Būsto paskola suteikiama namo ar buto pirkimui, statybai, renovacijai arba esamos paskolos refinansavimui. Ši paskola yra užtikrinama nekilnojamojo turto įkeitimu ir suteikiama laikantis Lietuvos banko nustatytų Atsakingojo skolinimo nuostatų.
Dažniausiai gūglinami klausimai apie būsto paskolą (ir atsakymai į juos)
Būsto paskolos užsieniečiams Lietuvoje
Užsienio piliečiai gali gauti būsto paskolą Lietuvoje, tačiau tai priklauso nuo jų turimo leidimo gyventi Lietuvoje, pajamų, kredito istorijos ir pilietybės. Užsieniečiai, turintys laikiną leidimą gyventi, paprastai būsto paskolos Lietuvoje gauti negali.
Svarbu pasikonsultuoti su keliais bankais Lietuvoje, kurie įvertins jūsų asmeninę informaciją ir pateiks savo pasiūlymus. Kai kurie bankai, suteikdami paskolas užsienio piliečiams, taiko griežtesnes taisykles: jie gali reikalauti didesnio pradinio įnašo arba finansuoti mažesnę turto vertės dalį.
Akademinės kredito unijos (AKU) pardavimo ir rinkodaros vadovo Minvydo Genio teigimu, skirtingai nei bankuose, kredito unijoje reikiamą finansavimą būstui įsigyti gali gauti beveik kiekvienas, kuris atitinka atsakingo skolinimosi kriterijus. Taip pat atsižvelgiama ar praeityje klientas neturėjo reikšmingų pradelstų mokėjimų tiekėjams, kredito įstaigoms.
„Kredito uniją ir banką skiria požiūris į situacijų analizavimą. Bankai dirba pagal griežčiau reglamentuotus veikimo modelius bei principus. Kitaip tariant, neturi tiek laisvės kiekvieną situaciją analizuoti individualiai. Tuo tarpu kredito unija dirba kur kas lanksčiau. Bene dažniausiai dėl finansavimo būstui įsigyti į AKU kreipiasi gyventojai, dirbantys su individualia veikla, verslo liudijimu bei įmonių akcininkai, pajamas gaunantys per dividentus.
„Tarp mūsų klientų - ir užsieniečiai, šiuo metu gyvenantys bei dirbantys užsienyje, tačiau svajojantys apie namus Lietuvoje. Dažniausiai kreipiasi tautiečiai iš Skandinavijos šalių, Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir kitų Europos Sąjungos šalių. Vis dažniau paskolą būstui suteikiame ir mūsų šalyje nuolatinį leidimą gyventi turintiems kitų valstybių piliečiams. Pavyzdžiui, visai neseniai kreditą suteikėme kelioms šeimoms iš Ukrainos bei Kaune įsikurti norinčiam Meksikos piliečiui“, - sako M.
Kredito unijos atstovas pažymi, kad nepaisant lanksčių sąlygų, klientų finansinės galimybės grąžinti kreditą yra vertinamos kruopščiai ir atsakingai.
„Kalbant apie sąlygas, galime finansuoti iki 85 proc. išsirinkto būsto vertės. Paskolos grąžinimo terminas - iki 30 metų. Taip pat klientų patogumui, galime suteikti ir lėšų būsto įsirengimui, įtraukiant jas į bendrąją būsto paskolos sumą. Įsirengimui taip pat galime skirti iki 80-85 proc. planuojamų išlaidų“, - kredito unijos lankstumą pristato M.
„Perkant butą ar jau įrengtą namą, ypač - naujos statybos, sunkumų gauti finansavimą kyla mažiau. Visgi jei gyventojai nori statytis namą nuo pamatų, didžiąją dalimi atvejų bankuose jie gauna atsakymą, kad objekto baigtumas turėtų siekti bent 60-70 proc. Kredito unija šiame kontekste - kur kas lankstesnė. Panašiu principu vertinamas ir negyvenamosios ar poilsinės paskirties, pavyzdžiui sodo namų ar būsto pajūryje, įsigijimas.
„Jei objektas puikiai pritaikytas gyvenimui, tačiau yra negyvenamosios paskirties, kredito unija gali finansuoti net iki 80-85 proc. Unija gali skirti finansavimą ir prastos būklės medinio namo įsigijimui, tačiau tokiu atveju kartu finansuojame ir įsirengimą, kad būtų pagerintos pirkėjų gyvenimo sąlygos bei objekto vertė“, - sako M.
AKU pardavimo ir rinkodaros vadovas pasakoja, jog šiandien gana dažnai dėl finansavimo kreipiasi asmenys, norintys senos statybos būstą pakeisti nauju. „Pastebime, kad būsto keitimas šiandien yra tam tikras taupymo būdas. Mes, savo ruožtu, turime galimybę suteikti finansavimą žmogui, net ir iki galo neatitinkančiam kreditavimo sąlygų, jei jis įsipareigoja senąjį būstą parduoti per metus arba du nuo naujojo įsigijimo.
Skiriant finansavimą būsto pirkimui tiek bankuose, tiek kredito unijose laikomasi taisyklės, jog asmens ar šeimos įsipareigojimai kreditų grąžinimui negali viršyti 40 proc. bendrų pajamų.
„Nors šiandien palūkanos auga, visgi, specialistų nuomone, paskolos įmoka vis tiek neviršys sumos, kurią gyventojai skirtų nuomai. Kartu, nuomodamasis būstą žmogus niekada nėra tikras, ar nereikės jo neplanuotai palikti. Galiausiai, net ir mokėdamas reikšmingą sumą per mėnesį, jis niekada netaps objekto savininku. Tad esant poreikiui įsigyti nuosavus namus bei turint tam galimybes, rekomenduojame ieškoti tinkamo varianto ir pirkti“, - sako M.
Kredito unijoje paskolą būstui gali gauti ir tos šeimos, kurios pirmuosius namus planuoja įsigyti su savivaldybės skiriama subsidija. Tam tikrais atvejais, anot AKU atstovo, šeimoms gali nereikėti ir pradinio įnašo, jei subsidijos pakanka padengti 15 proc.
Paskolos dydis ir sąlygos
Paskolos dydis priklauso nuo pajamų, esamų finansinių įsipareigojimų, turto vertės ir kitų veiksnių. Grąžinimo terminas gali būti iki 30 metų, o grąžinimo būdai - įvairūs. Paprastai, imant paskolą, reikia sumokėti pradinį įnašą, kuris dažniausiai sudaro bent 15% turto vertės.
Dažnai bankai reikalauja, kad iki paskolos gavimo Lietuvoje turėtumėte darbo sutartį bent 6-12 mėnesių. Taip pat verta žinoti, kad mėnesinės įmokos neturėtų viršyti 40% jūsų mėnesinių pajamų.
Paskolos dirbantiems užsienyje
Nuo 2017 m. liepos mėn. įsigaliojus naujam su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymui, dauguma Lietuvos komercinių bankų nebeišduoda paskolų klientams, kurie gauna pajamas ne eurais arba kurie gyvena ne euro zonos šalyje. Tokiu atveju rekomenduojame kreiptis į kredito unijas, kurios paprastai suteikia paskolas, jei asmens pajamos gaunamos ne eurais.
Dirbantiems užsienyje, taip pat gali tekti sumokėti didesnį pradinį įnašą arba paskolą gali tekti grąžinti per trumpesnį laikotarpį.
Reikalingi dokumentai
- Pasas arba asmens tapatybės kortelė, paskolos prašančiojo asmens leidimas gyventi Lietuvoje
- Atlyginimo lapeliai, darbo sutartis, banko išrašai
- Informacija apie turtą, kurį ketinate įsigyti - pirminės konsultacijos metu pakanka nuorodos į norimo įsigyti turto skelbimą. Vėliau jūsų konsultantas paaiškins kitus žingsnius ir reikiamus dokumentus
SVARBU: Nemokėkite pardavėjui, kol bankas nepatvirtins jūsų būsto paskolos. Saugumo ir patogumo sumetimais įsitikinkite, kad jūsų paskolą patvirtino bankas, prieš atlikdami bet kokius mokėjimus pardavėjui.
Būsto pirkimas užsieniečiams
Užsieniečiai, nepriklausomai nuo jų pilietybės, paprastai gali įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje be specialaus leidimo iš vietos valdžios institucijų. ES piliečiams nėra jokių apribojimų, tačiau ne ES piliečiams gali būti tam tikrų ribojimų, ypač kalbant apie žemės įsigijimą.
Norint turėti nuosavybę Lietuvoje, nereikia būti rezidentu, tačiau nuosavybės turėjimas automatiškai nesuteikia teisės į leidimą gyventi Lietuvoje.
SVARBU: Šiuo metu Rusijos piliečiams, neturintiems leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, draudžiama pirkti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje.
Nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje
Nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje pastaruoju metu sparčiai auga. Kainos priklauso nuo miesto, jo rajono, buto būklės, dydžio ir kitų veiksnių, tokių kaip šildymo sistema bei atstumas nuo darželių ir mokyklų.
Jei ieškote modernaus ~50 kv. m naujos statybos buto prestižinėje Vilniaus vietoje, galite tikėtis, kad kaina viršys 200 000 EUR.
Vidutinės kvadratinio metro kainos įvairiuose miestuose, remiantis duomenimis, gali skirtis net kelis kartus:
| Miestas | Kaina (EUR už kv. m) |
|---|---|
| Vilniaus centras | nuo 2 100 iki 7 000 |
| Kauno centras | nuo 1 600 iki 3 700 |
| Klaipėdos centras | nuo 1 200 iki 3 300 |
| Šiaulių centras | nuo 920 iki 2 000 |
Nekilnojamo turto skelbimai
Skelbimų apie parduodamus būstus galite rasti svetainėse: aruodas.lt, alio.lt, capital.lt, domoplius.lt, ntportalas.lt, realu.lt, skelbiu.lt ir kitose.
Būsto pirkimo procesas
Nekilnojamasis turtas gali būti parduodamas tiesiogiai savininko arba per nekilnojamojo turto agentūrą, atstovaujančią savininkui. Įsigyjant būstą yra pasirašoma pirkimo-pardavimo sutartis, kuri turi būti notariškai patvirtinta, o nuosavybę reikia užregistruoti Registrų centre.
Yra du mokėjimo variantai: nuosavos lėšos arba banko suteikta būsto paskola.
Perkant nekilnojamąjį turtą Lietuvoje reikės sumokėti notaro mokestį, kuris sudaro 0,45% nuo sandorio sumos. Taip pat bus papildomų mokesčių už turto teisinio statuso patikrinimą įvairiuose registruose, pavyzdžiui, dėl esamų hipotekų. Be to, teks sumokėti už įsigyto turto registravimą Registrų centre.
SVARBU: Nekilnojamojo turto įsigijimas nesuteikia teisės gyventi Lietuvoje.
Žemės pirkimas Lietuvoje
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalį, užsienio piliečiai gali įsigyti žemės, jei atitinka tam tikrus kriterijus. Žemės sklypą gali įsigyti tik asmenys ir subjektai, atitinkantys Europos ir Transatlantinius kriterijus.
Kurie užsieniečiai gali įsigyti žemę Lietuvoje?
- Juridiniai asmenys: Įmonės, įsteigtos ES valstybėse narėse, Europos laisvosios prekybos asociacijos (EFTA) valstybėse narėse arba laisvose ekonominėse zonose
- Fiziniai asmenys: ES ir EFTA valstybių narių piliečiai; nuolatiniai ES ir EFTA valstybių narių gyventojai; nuolatiniai Lietuvos gyventojai, net jei jie nėra Lietuvos piliečiai
Žemės paveldėjimas Lietuvoje
Lietuvos piliečio mirties atveju jų žemę gali paveldėti užsieniečiai, tačiau yra tam tikros taisyklės, priklausomai nuo to, ar užsienio paveldėtojas atitinka Europos ir Transatlantinius kriterijus.
Jei užsienio paveldėtojai neatitinka nustatytų kriterijų, jie gali gauti piniginę vertę už parduotą žemę.