Ar galima renovuoti aštuonbutį?

Kaimų daugiabučių būklė - dar prastesnė nei miestuose. Tačiau renovuoti tokius pastatus net ir su valstybės parama žmonėms dažniausiai yra per didelė prabanga.

Bačkiškių kaime (Keturvalakių sen.) gyvenanti Ingrida Bernotaitė yra iš tų veiklių žmonių, kurie domisi naujovėmis. I. Bernotaitė pasikonsultuoti dėl renovacijos buvo nuvykusi į Savivaldybę, taip pat - į daugiabučius namus administruojančią UAB „Vilkuva“.

Moteris pasakojo, kad jų aštuonbučio stogas jau verkiant prašosi remonto. Pašnekovė rodė nuo lietaus subėgusias laiptinės sienas, pelėsio pakąstas pakampes, aptrupėjusią pastogę. - Prieš keletą metų susidėję pinigus bendromis jėgomis remontavomės laiptinę, pakeitėme duris. Dabar renkame pinigus stogui.

Tačiau pradėję studijuoti renovacijos kainas žmonės suprato, jog aštuonbučio atnaujinimas jiems atsieitų didžiulius pinigus, mat kuo mažesnis namas, tuo smarkiau išauga renovacijos kaina.

UAB „Vilkuva“ direktorius Arūnas Mičiulis, moters teigimu, davė daug naudingų patarimų, žadėjo padėti tvarkytis dokumentus, jeigu gyventojai apsispręstų renovuoti pastatą. Anot UAB „Vilkuva“ direktoriaus A. Mičiulio, tai, jog kaimo žmonės rūpinasi daugiabučio pastato būkle ir namo perspektyvomis, yra netgi labai sveikintina.

- Mačiau, kaip mieste gražėja kai kurie namai. Tuomet ir pagalvojau: nejau to paties negalima būtų padaryti ir kaime? Pasišnekėjau su kaimynais, ir jie iš pradžių mano minčiai pritarė, - pasakojo I.

Valstybės parama priklauso nuo pastato renovacijos sąlyginio energetinio efektyvumo rodiklių sumos. Kretingališkiai nutarė daryti viską, kas leistų maksimaliai sumažinti energijos suvartojimą.

Visi šie namai - pigiau ar brangiau, sėkmingai ar su didelėmis kliūtimis - renovuojami miestuose ir miesteliuose, t. y. Vilkaviškyje (10 baigtų, 9 renovuojami), Kybartuose (5 baigti, 4 renovuojami) ir Pilviškiuose (vienas nebaigtas renovuoti). Šiuo metu Vilkaviškio rajone jau renovuota 15 namų, dar 14 renovacija nebaigta.

Pasak įmonės vadovo, valstybė paramą suteikia visoms šilumos energiją taupančioms priemonėms: sienų apšiltinimui, langų ir šildymo sistemos keitimui. Bet pagrindinis kriterijus, kad valstybės parama būtų suteikta, - po renovacijos namas turi sutaupyti ne mažiau kaip 40 proc. energijos. Tiesa, kaimų daugiabučiuose nėra aiškus dabar išnaudojamos energijos kiekis.

Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo skyriaus specialistas Martynas Vaščėga patvirtino, kad renovuojant daugiabučius namus dėl gyvenamosios vietovės nėra nei apribojimų, nei palengvinimų. Taigi, renovuoti daugiabučius tikrai galima ir kaime, tik sprendimą priimti turi ne vienas savininkas, o didžioji gyventojų dalis.

Mat šiuose pastatuose nėra skaitiklių, nėra vedama šilumos apskaita, nes kiekvienas butas šildomas individualiai. - Jei kaime daugiabučiai būtų renovuojami pigiau, tada turbūt ir Vilkaviškyje namus atnaujinti turėtų pigiau nei didmiestyje.

Būstų savininkai renovacijos projektą gali įgyvendinti patys, jeigu jie yra įregistravę bendriją, arba gali kreiptis į Savivaldybės priskirtą administratorių. Tiesa, šiuo metu naujos paraiškos pastatams atnaujinti nepriimamos. Šalyje renovuojama vis daugiau daugiabučių namų.

Ekspertų nuomone, tai - vienintelė išeitis šiltai bei patogiai gyventi ir įveikti lenktynes su kylančiomis paslaugų kainomis.

Pirmieji renovavo aštuonbutį Kretingališkiai

Pirmieji rajone savo aštuonbutį renovavo kretingališkiai. Klaipėdos gatvėje, Kretingalėje, kadaise mokytojams statyto aštuonių butų namo gyventojai prieš devynerius metus įsteigė daugiabučio namo savininkų bendriją „Bonė“ (pagal upelio, įtekančio į Danės upę, pavadinimą) ir įsirengė dujomis kūrenamą katilinę.

„Labai daug lėmė informacija per televiziją ir spaudoje bei noras mažiau mokėti už šildymą, - sakė namo gyventojas Vladas Lubys. - Gaudėme kiekvieną žinią apie renovaciją ir dalijomės ja vieni su kitais.“ Pirmosios žygius pradėjo moterys - bendrijos pirmininkė N. Martinkienė, J. Lubienė ir kt.

Jos susirado Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Klaipėdos padalinį, ten šį tą išsiaiškino ir išsigando. „Nusprendėme, jog tai - vyrų darbas“, - prisipažino J. Lubienė.

2005 m. y. po 100 Lt nuo kiekvieno buto. „O kas bus toliau?“ - svarstė visi ir išsiskirstė nieko nenutarę, tačiau nenurimę. Vėl ilgi svarstymai - gal pakaks namą nudažyti, gal patiems jį remontuoti?

Dar vienas bendrijos susirinkimas įvyko 2006 m. sausį. Visi gyventojai sutarė renovuoti namą. V. Lubys teigia, jog juos konsultavo Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Klaipėdos padalinio darbuotojai.

Pirmiausia inžinerinė konsultacinė įmonė atliko namo energetinį auditą, pateikė pasiūlymus, ką reikėtų daryti. Bendrija paprašė parengti investicinį projektą.

Turėdami preliminarius skaičius, kiek koks darbas kainuos, gyventojai susirinkime balsavo už kiekvieną punktą. „Nusprendėme šiltinti stogą, sienas, rūsio perdangas iš apačios, įstatyti naujas lauko duris ir pakeisti langus laiptinėse. Butuose langus gyventojai buvo jau pakeitę. Be to, susitarėme keisti vieną katilą katilinėje ir atnaujinti šalto vandens tiekimo vamzdyną“, - pasakojo „Bangai“ V. Lubys.

Po to bendrija užsakė techninį projektą ir, pasisamdę inžinerinę konsultacinę įmonę, paskelbė konkursus darbams atlikti. Sutartis dėl namo apšiltinimo darbų su konkursą laimėjusia UAB „Klairesta“ pasirašyta praėjusių metų lapkritį, darbai baigti šiemet rugpjūtį. Katilo pakeitimo darbus prieš gerą savaitę baigė UAB „Kretingos santechnika“.

Namas iš išorės atrodo tarsi naujai užgimęs, butuose šilta, jauku. Gyventojai dar nežino, kiek jiems pasiseks sutaupyti už šildymą, tai parodys prasidėjęs sezonas.

Tad jiems pagal tada galiojančias „Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo ir investicijų projektų energetinio efektyvumo nustatymo taisyklių“ nuostatas valstybės paramos priklausė 50 Lt/m2 naudingo ploto, iš viso pagal daugiabučio namo plotą - apie 32 tūkst. Lt.

Pagal tuo metu galiojančią tvarką daugiabučio namo gyventojų pradinis įnašas turėjo būti ne mažesnis kaip 10 procentų nuo 229 tūkst. Lt. investicijų sumos.

Į pradinio įnašo sumą buvo užskaitomos projektavimo bei inžinerinių paslaugų (energetinio audito, investicijų projekto, renovacijos techninio projekto paruošimo, rangos darbų konkurso organizavimas, renovacijos darbų techninė priežiūra) išlaidos, už kurias buvo sumokėta apie 6 tūkst. Lt. Likusi pradinio įnašo dalis buvo sumokėta konkursus laimėjusiems rangovams.

„Pinigus gyventojai mokėjo į bendrovės kasą, - ištiesdamas ilgą lentelę su įmokomis, - sakė V. Lubys. Name yra dviejų ir trijų kambarių butai.

Rangovai pradėjo darbus praėjusių metų lapkričio mėnesį. Per visą darbų vykdymo laikotarpį gyventojai taupė ir mokėjo į daugiabučio namo savininkų bendrijos kasą pinigus už renovacijos darbus.

Pradėjus darbus, kaip paprastai būna, atsirado projekte nenumatytų ir į darbų sąmatas neįtrauktų darbų. Bendrija nutarė atlikti ir šiuos į investicijų projektą neįtrauktus darbus, už juos sumokėti savo lėšomis.

Taip galutinė projekto suma pasiekė 249,5 tūkst. Lt. Iš tos sumos - valstybės paramos dalis yra 105,5 tūkst. Lt, Klaipėdos rajono savivaldybės - 3,5 tūkst.

Tenka priminti ir džiaugtis, jog minėtame 8 butų name gyvena dirbantys ir gaunantys nuolatinį atlyginimą žmonės. „Tikėjimas, jog ateityje galėsime gyventi estetiškai atrodančiame name ir taupyti lėšas butų šildymui, padėjo bendrijai įveikti abejones ir nuspręsti modernizuoti savo daugiabutį“, - sakė V.

Vieno buto gyventojams pradiniame kredito grąžinimo etape per mėnesį su palūkanomis teks mokėti apytikriai po 115 Lt.

Tokia kretingališkių patirtis.

Renovacijos iššūkiai ir sprendimai

Svarstantys apie daugiabučio renovaciją gyventojai, ypač laiku neatsiskaitantys už komunalines paslaugas, privalo žinoti: skolos gali sustabdyti beįsibėgėjantį renovacijos procesą.

Vilkaviškyje, Vilniaus gatvėje, įsikūręs ir bendrabučiu nuo senų laikų vadinamas 6-uoju numeriu pažymėtas daugiabutis buvo tarp pirmųjų, kurį rajone nutarta renovuoti. Mat 74 butų bendrabučio šilumos sąnaudos - vienos didžiausių.

Tai - visai nenuostabu, nes sovietmečiu iškilęs pastatas nėra tinkamai apšiltintas, langai, kurių pagalbinėse patalpose itin daug, yra seni, nesandarūs. Iš pradžių baimintasi, kad šio energiniu požiūriu neefektyvaus namo į Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą įtraukti nepavyks.

Mat trečdalis pastato butų priklauso Vilkaviškio rajono savivaldybei ir jie nuomojami socialiai remtiniems gyventojams. Pastarieji renovacijos baiminosi labiausiai dėl galimų finansinių įsipareigojimų, tačiau po ilgų ir kantrių administratoriaus aiškinimų suvokė, jog asmenims, turintiems teisę į kompensaciją už šildymą, namo atnaujinimas nekainuos nė lito. Jiems tenkančią paskolos dalį ir palūkanas įsipareigoja dengti valstybė.

Savininkų susirinkimo metu balsuojant dėl bendrabučio renovacijos, už ją pasisakė net 71 proc. visų daugiabučio gyventojų. Netrukus namui buvo išduotas ir patvirtintas pastato energinio naudingumo sertifikatas bei parengtas investicijų planas.

Namą administruojančios UAB „Vilkuva“ Komunalinių patarnavimų skyriaus vedėjas Vidmantas Vilkaitis sakė, jog labiausiai nerimauta dėl šio namo gyventojų įsiskolinimų už komunalines paslaugas. Mat paskolas renovacijai išduodantys bankai kelia sąlygas, kad name nebūtų daugiau kaip 10 proc. gyventojų, turinčių įsiskolinimų už komunalines paslaugas, kad jų pradelstų mokėjimų suma neviršytų 174 eurų (600 litų), o pradelsimo mokėti terminas nesiektų dviejų mėnesių.

Tačiau vien administruojančiai bendrovei namo gyventojai įsiskolinę apie 40 tūkst. Daugiausiai skolų šiame name turi savivaldybei priklausančiuose butuose gyvenančios socialiai remtinos šeimos. Todėl buvo viltasi, jog bankas atsižvelgs į šią aplinkybę. Mat paskolas už butus, kuriuose gyvens socialiai remtinos šeimos, vis tiek dengs valstybė.

Banko verdiktas Vilkaviškio rajono savivaldybės užsispyrimo nepalaužė. Mat vėjo košiamame bendrabutyje trečdalį butų išlaikyti nėra pigu, o visos išlaidos tuština miesto biudžetą, gula ant mokesčių mokėtojų pečių.

Savivaldybė suinteresuota, jog šio namo renovacija vis dėlto būtų įgyvendinta ir ieško būdų skolininkų problemai išspręsti.

Pavyzdžių, kaip sudrausminti skolininkus, esama. Vienas dažniausių - patys skolininkai kreipiasi į paslaugas teikiančias bendroves, su kuriomis yra neatsiskaitę, ir prašo sudaryti skolos grąžinimo dalimis grafiką. Mat paprastai gyventojams, ypač gaunantiems mažesnes pajamas, skolą grąžinti vienu ypu vargu ar įmanoma. Kitas būdas - kiek griežtesnis, tačiau ypač tinkantis siekiant sudrausminti piktavališkai už paslaugas neatsiskaitančius gyventojus.

Alternatyvūs renovacijos būdai

Kretingalės miestelio centre prieš metus nušvito šiuolaikiškas trijų aukštų gyvenamasis namas. Šalia jo vienmetės apšepusios tarybinių laikų dviaukštės „dėžutės“ - gyvenamieji namai atrodo graudžiai.

Prieš kelis dešimtmečius pastatytą aštuonbutį namą savo lėšomis renovuoti ėmęsis kretingališkis verslininkas Juozas Stasytis sugalvojo būdą, kad nereikėtų gyventojams duoti pinigų. Investuotos lėšos turi atsipirkti pardavus naujame trečiame aukšte įrengtus butus bei pastatytą priestatą. Žmonės sutiko dėl šios rekonstrukcijos ir statybos.

Beveik prieš 40 metų pastačius šį aštuonbutį, jame buvo apgyvendinti ūkio darbininkai, tarnautojai. Iki šiol tebegyvena buvusi kiaulių šėrikė 87-erių metų Bronė Jadenkienė.

Juozas Stasytis būstą šiame aštuonbutyje gavo 1978 m., sukūręs šeimą. Čia užaugo dukra ir du sūnūs. Verslininkas, Kretingalėje pasistatęs savo namą, persikėlė, o čia liko gyventi mama.

Šio apšepusio, nusidėvėjusiais vamzdynais, prakiurusiu stogu namo gyventojai stengėsi pagal savo išgales gyventi gražiau - tvarkė, puoselėjo aplinką. Tačiau norėjosi, kad ir patys būstai būtų atnaujinti, jaukūs, kad nereikėtų kūrenti savo krosnių.

Prieš kelerius metus pasigirdo viltingos kalbos apie daugiabučių gyvenamųjų namų renovavimą. Valdžios pažadai pagelbėti atnaujinant būstus skatino žmones tai padaryti. Visi norėjo šiltai ir jaukiai gyventi. Tačiau tam reikėjo investuoti savo pinigų.

„Supratau, kad malonės nesulauksim - reikia patiems renovuoti, - kalbėjo J. Stasytis. - Bet tai turėjo suprasti ir kiti namo gyventojai.

„Siūlymas gyventojams imti iš banko kreditą ir vėliau grąžinti skolą su palūkanomis nebuvo patrauklus, - sakė daugiabučio renovavimo iniciatorius J. Stasytis. Taigi kretingališkis sumanė būdą, kad gyventojams nereikėtų investuoti savo pinigų, o jo įdėtos lėšos atsipirktų.

J. Stasytis su čia gyvenančiaisiais susitarė, jog namas „ūgtelės“ vienu aukštu, be to, iškils triaukštis priestatas. Jis pasiguodė, kad rekonstrukcijos dokumentai buvo rengiami porą metų, o statybos darbai atlikti per pusmetį.

Pasak J. Stasyčio, biurokratai negalėjo patikėti, kad su tokiu renovavimo variantu gyventojai sutiko. Iškėlus trečią aukštą, kuriame įrengti 4 butai, pastačius priestatą, renovavus santechnikos įrenginius, vandentiekį, apšiltinus daugiabučio namo sienas, sutvarkius balkonus, jis tapo šiuolaikišku gyvenamuoju namu.

Butai šildomi gamtinėmis dujomis - juose įrengtos autonominės krosnelės. Jie džiaugiasi ir švariu vandeniu. Pasak B. Petrauskienės, rūsyje įrengta vandens filtrų sistema. J.

Šiame name beveik visi gyvenantys žmonės garbaus amžiaus, todėl prie renovavimo nebūtų įstengę prisidėti savo lėšomis. „Paprašius, kad skirtų lėšų bent laiptinių remontui, sutiko tik dvi šeimos“, - kalbėjo renovacijos iniciatorius.

Tačiau ir čia jauku: pakeisti langai, nudažytos sienos, ant palangių žydi gėlės.

J. Stasytis pasakojo, kad anksčiau miestelyje buvo renovuotas taip vadinamas mokytojų daugiabutis namas. „Gyventojams teko kooperuotis - kiekvienai šeimai reikia investuoti daugiau nei po 20 tūkst. litų. Mūsų gyventojams tai nieko nekainavo, o jų butų vertė šoktelėjo apie 50 tūkst.

Taigi jo iniciatyva Kretingalės centre atsirado dar vienas atsinaujinimo ženklas: tarybiniais metais pastatytas aštuonbutis jį renovavus, rekonstravus, pavirto šiuolaikišku dvylikabučiu gyvenamuoju namu. Trys butai jau parduoti.

J. Stasytis prisipažino turįs daug svajonių, kaip pagražinti miestelio, kuriame gyvena jau 46 metus, centrą. „Norėčiau sutvarkyti aplinką prie renovuoto namo: kiemą išgrįsti trinkelėmis, išasfaltuoti takus, įrengti žalią veją. Norėčiau, kad vietoj priešais esančių pašiūrių, daržinių būtų pastatyti du gyvenamieji namai, būtų įrengti šaligatviai bei kita.

Lentelė: Daugiabučių renovacijos aspektai

tags: #ar #gali #renovuoti #astunbuti