Daugiabučių namų atnaujinimas (renovacija) Lietuvoje tampa vis aktualesnis, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę, sumažinti energijos sąnaudas ir padidinti būsto vertę. Tačiau renovacijos procesas susijęs su tam tikrais privalomais mokesčiais ir įmokomis, kuriuos svarbu žinoti kiekvienam būsto savininkui. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius renovacijos aspektus, susijusius su mokesčiais, finansavimu ir valstybės parama.
Kaupiamosios lėšos: kas tai ir kam jos naudojamos?
Kaupiamosios lėšos - tai kiekvieną mėnesį gyventojų kaupiamos lėšos, skirtos daugiabučio namo atnaujinimo, remonto ir namo išsaugojimo darbams atlikti pagal privalomus statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Kaupiamosios lėšos renkamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais.
Gyventojų sukauptos lėšos yra naudojamos pagal tikslinę paskirtį - namo bendrojo naudojimo objektų (stogo, sienų, šildymo mazgo ir kt. konstrukcijų) remontui. Šie remonto darbai planuojami parengiant ilgalaikį planą, kuriame numatomi konkretūs darbai, lėšų kaupimo įmokos dydis, lėšų kaupimo trukmė ir kiti aspektai. Ilgalaikį planą ir apskaičiuotą kaupiamosios įmokos tarifą tvirtina butų ir kitų patalpų savininkai teisės aktų nustatyta tvarka.
Nuo 2015 m. Lietuvoje atsirado kaupiamųjų lėšų tarifas. Nuo tada maksimalūs tarifai, kas mėnesį mokami namo administratoriui, siekė 3 centus už 1 kv. m (jei daugiabučio plotas viršija 3 tūkst. kv. m.) arba 5 centus (jei daugiabučio plotas neviršija 3 tūkst. kv. m.) už 1 kv. m.
Vis tik nuo 2025 m. liepos 1 d. kaupiamųjų lėšų tarifai buvo padidinti atitinkamai nuo 3 iki 9 ir nuo 5 iki 10 centų už 1 kv. m. Nuo 2026 m. pradžios, pakilus MMA, daugeliui gyventojų tarifas siekia maždaug 11 centų už 1 kv. m.
Nuo 2026 m. liepos 1 d. daliai gyventojų kaupiamųjų lėšų tarifas didės 2-4 kartus, kadangi visi namai pagal techninę būklę bus suskirstyti į 4 grupes:
- Geros būklės namams bus taikomas koeficientas 1 - mokestis nesikeis (apie 11 centų už 1 kv. m.).
- Patenkinamos būklės namai mokės dvigubai didesnį tarifą (apie 22 centus už 1 kv. m.).
- Blogos būklės namams bus taikomas koeficientas 3 (33 centai už 1 kv. m.).
- Kritinės būklės namai mokės koeficientą 4 (apie 44 centus už 1 kv. m.).
Jei yra rengiamas ilgalaikis planas, kuriam gyventojai pritaria, kaupiamųjų lėšų tarifai gali būti didesni, pvz., 1 euras per mėnesį už 1 kv. m.
Renovaciją baigusiems ar naujiems daugiabučiams 5 metų laikotarpiui gali būti taikomas 50 proc. mažesnis kaupiamųjų lėšų tarifas.
Didesni ir kasmet indeksuojami tarifai leis efektyviau planuoti ilgalaikį atnaujinimą, sumažins avarinių situacijų riziką ir leis palaikyti pastatų vertę.
Renovacijos finansavimo modelis ir valstybės parama
2025 m. renovacijos kvietimui skirta 165 mln. eurų paramos. Paramą gauna pirmieji pateikę paraiškas - lėšos bus skirstomos iki jų išnaudojimo.
Valstybės parama padengia investicinio plano parengimo, projekto administravimo ir techninės priežiūros, statybos ir atnaujinimo priemonių įgyvendinimo išlaidas.
Skirtingai nei anksčiau, dabar parama ne procentinė, o fiksuota, todėl gyventojai gali tiksliai numatyti išlaidas pagal buto plotą.
Kaip finansiškai planuoti būsto renovaciją?
Renovacijos procesas apima:
- Gyventojų balsavimą dėl investicinio plano.
- Plano parengimą išorės ekspertų (trunka apie mėnesį).
- Paraiškos teikimą Aplinkos projektų valdymo agentūrai.
- Finansavimo sutarties pasirašymą ir pirkimų organizavimą.
Pradėjus procesą dabar, rangos darbai dažniausiai prasideda 2026 m. pirmąjį pusmetį, o energijos taupymas fiksuojamas tų pačių metų rudenį.
Šildymo kompensacijos ir renovacija
Siekiant skatinti būstų renovaciją, nepasiturintiems gyventojams, gaunantiems būsto šildymo išlaidų kompensaciją, taikoma papildoma priemonė - 100 proc. apmokamos kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti, ir palūkanų įmokos, jei daugiabučio namo buto savininkai įgyvendina ar jau įgyvendino valstybės ar savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą.
Jeigu asmuo, gaunantis šildymo kompensaciją, balsavo „prieš“ renovaciją ir jo sprendimas turėjo įtakos tam, kad renovacija neįvyko, tokiam gyventojui pirmąjį šildymo sezoną būsto išlaidų kompensacija yra mažinama net 50 proc., o paskesnius du šildymo sezonus tokiam asmeniui šildymo kompensacija išvis neskiriama.
Jeigu dauguma (50+1 proc.) būsto savininkų priėmė sprendimą namą renovuoti, kompensacijos dydis paramos gavėjui nemažinamas, nes jo veiksmai neturėjo lemiamos įtakos sprendimui renovuoti būstą. O būsto savininkui, turinčiam teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, apmokamos kredito ir palūkanų įmokos.
Kompensacija už šildymą skiriama nepasiturintiems žmonėms, įvertinus jų pajamas ir turimą turtą. Būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas.
Šildymo kompensacijos pavyzdys
Šildymo kompensacijos pavyzdys, apskaičiuotas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos:
| Rodiklis | Vienas gyvenantis senjoras | Dviejų senjorų šeima |
|---|---|---|
| Senatvės pensija | 644 eurai | 1288 eurai (bendrai) |
| Normatyvinis būsto plotas | 50 kv. m. | 50 kv. m. |
Nekilnojamojo turto mokestis
Nekilnojamojo turto mokestis yra privalomas mokestis, kurį moka turtą turintys juridiniai asmenys. NT mokestis netaikomas gyvenamajam turtui, kurį naudoja gyventojai asmeninėms reikmėms. Mokestis skaičiuojamas už visus metus, išskyrus atvejus, kai NT įsigyjamas metų eigoje.
2025 metais juridiniams asmenims taikomi nekilnojamojo turto mokesčio tarifai yra diferencijuoti. NT mokesčio bazė yra turto mokestinė vertė, kuri nustatoma pagal Registrų centro duomenis.
Kiekviena savivaldybė turi teisę nustatyti savo tarifus, lengvatas ir administravimo tvarką. Tarifai gali labai skirtis: vienoje savivaldybėje tarifas gali būti 0,5 %, o kitoje - 2 %.
Būsto ūkio mokesčiai ir komunalinės paslaugos
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus bei kitus teisės aktus, kiekvienam būsto savininkui priklauso ne tik nuosavas butas, bet ir bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė ir kitokia įranga bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Gyventojai už komunalines paslaugas gali atsiskaityti per Skaičiavimo centrą arba tiesiogiai su paslaugų teikėjais.
Nuo kintamosios DVĮ dedamosios mokėjimo atleidžiami NT objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip 3 mėnesiai ir ne ilgesnį kaip vieneri metai) nebus naudojamasi NT objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos.