Aplinkosaugos klausimai tampa vis aktualesni, o reikalavimai nuotekų tvarkymui griežtėja. Aplinkos ministerija planuoja sukurti milijono eurų vertės informacinę sistemą, skirtą suskaičiuoti visus dar likusius "nesankcionuotus" lauko tualetus. Ši sistema leis nustatyti, ar jų naudotojai tinkamai tvarko nuotekas, ir už aplinkos bei vandens teršimą numatytos solidžios baudos.
Nauji Reikalavimai Lauko Tualetams
Ministras Simonas Gentvilas paskelbė, kad nuotekų vežėjai turės nurodyti, kiek nuotekų išvežta iš konkretaus namo, o vandenvalos įmonės privalės patvirtinti, ar toks kiekis srutų buvo atvežtas.
Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė teigė:
"Bus nustatyti minimalūs reikalavimai: kiek kartų per metus turi būti eksploatuojama, koks preliminarus dumblo kiekis turi susidaryti, kad nebūtų dirbtinai mažinama taupymo sumetimais."
Tai reiškia, kad Aplinkos ministerija netgi planuoja skaičiuoti, kiek "turto" turėtų būti prikrauta lauko tualete.
Sodų, sodybų ir vasarnamių gyventojams bei socialiai pažeidžiamiems asmenims tokia žinia kelia nerimą - jei neprikaups nustatyto kiekio nuotekų, jie gali būti priskirti prie asmenų, dirbtinai mažinančių nuotekų kiekį taupymo sumetimais. Už tai gresia baudos, siekiančios kelis šimtus eurų.
Kėdainių valdančiosios frakcijos seniūnė Nijolė Naujokienė įsitikinusi:
"Žmonės, turintys lauko tualetus, bet neturintys lėšų taip greitai įsigyti biotualetų ar prisijungti prie centrinių tinklų, jaučiasi nejaukiai ir turi baimių. Ir ne tik senoliai."
Jos teigimu, milijonas eurų tokiai sistemai yra sunkiai suvokiama pinigų suma, kuri galėtų būti panaudota naudingiau, pavyzdžiui, kompensuojant gyventojų prisijungimą prie nuotekų sistemų ar biotualetų įsigijimą.
Lauko tualetų teks atsisakyti iki 2023-ųjų metų visose gyvenvietėse, kur yra daugiau nei 2 000 gyventojų. Tai Lietuvą įpareigoja Europos Sąjungos (ES) direktyvos.
Nuotekų Vežėjai - Nauja Aukso Kasykla?
Yra nuomonių, kad tokia sistema bus naudinga nuotekas išvežančioms įmonėms. Tačiau Nuotekų vežėjų asociacijos prezidentas Viačeslav Ždanovič mano, kad nauja sistema duos daugiau naudos nei žalos.
Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidentas Bronius Miežutavičius pritaria tokiam žingsniui, teigdamas, kad tai padės sumažinti gruntinių vandenų teršimą ir paskatins gyventojus jungtis prie nuotekų tinklų.
"Itin svarbu sukurti ir efektyvų kontrolės mechanizmą išaiškinant teršėjus bei skiriant jiems administracinio poveikio baudas ar įspėjimus. Seime turėtų būti svarstoma nauja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcija. Be kitų svarbių pakeitimų, siūloma griežtinti ir aplinkosaugos kontrolę. Manau, kad šį svarbų darbą turėtų atlikti valstybinės aplinkosaugos institucijos, o ne savivaldybių tarnautojai," - teigė LVTA vadovas.
Situacija Kėdainiuose
Kėdainiuose nuotekas išveža "Kėdainių vandenys". Įmonė teigia, kad šiuo metu tokią paslaugą užsako apie 200 klientų, kurie vidutiniškai kreipiasi tris kartus per metus, o iš kiekvieno yra išvežama 2-5 kubiniai metrai nuotekų.
Kėdainiuose nuotekų išvežimo kaina yra mažesnė nei didmiesčiuose - iki 5 kub. m. išvežimas kainuoja 30 eurų, o Vilniuje - apie 70 eurų.
Vis dėlto, sukūrus naują sistemą, Kėdainių kaimiškosios vietovės gali tapti "aukso kasykla" nuotekų vežėjams ir baudų rinkėjams, nes apie 40 proc. gyventojų čia nėra prisijungę prie centralizuotų nuotekų tinklų, kai mieste šis procentas siekia vos 4,2.
Neprisijungimas prie centralizuotų nuotekų tinklų Kėdainiuose:
- Kaimiškos vietovės: apie 40% gyventojų
- Miestas: 4,2% gyventojų
Alternatyvūs Sprendimai
Pagrindinė nuotekų išvežimo paslauga naudojasi kaimo gyventojai, kurie neturi galimybės prisijungti prie centralizuotų tinklų. „Kėdainių vandenų“ technikos direktorius Romualdas Gailiūnas teigia, kad jie turi galimybę gauti paramą iš savivaldybės vykdomos programos vietinių biologinių valymo įrenginių įsigijimui ir įrengimui.
Kita alternatyva - įsirengti kilnojamus biotualetus. Kadangi biotualetas atitinka kilnojamojo daikto sąvoką ir nėra statinys, jo pastatymui sodo sklype atstumas iki sklypo ribos nereglamentuojamas. Biotualetų kainos svyruoja nuo 60 iki maždaug 200 eurų, o jiems reikalingi cheminiai preparatai kainuoja apie 20 eurų.
Taigi, kaime gyvenančiam senjorui pasirinkimai yra keli: bandyti įtilpti į ministerijos nustatytus būtinus „nuotekų kiekio“ rėmus, pirkti ir prižiūrėti biotualetą, įsirengti vietinius biologinio valymo įrenginius arba mokėti baudas.
N. Naujokienė teigia:
"Dalis gyventojų bus tiesiog nepajėgūs patys įsirenginėti tinklus ar pirkti biotualetus, juk matome, kas darosi su kainomis - jos auga tiesiog valandomis. O žmonės taupo ir kiekvieną centą skaičiuoja."
Savivaldybės Vaidmuo
N. Naujokienė teigia, kad savivaldybė ir valstybė turi sukurti kompensavimo mechanizmą ir padėti spręsti šią problemą. Savivaldybė turėtų rodyti pavyzdį ir pasirūpinti, kad viešieji tualetai, įrengti kapinėse, parkuose ir kitose lankytinose vietose, atitiktų aplinkosaugos reikalavimus.
Svarbu! Prieš kasant šulinį arba įrengiant versmės kaptažo įrenginį atliekamas sklypo geologinis ir hidrogeologinis tyrimas.
Šulinio vieta parenkama atsižvelgiant į šiuos reikalavimus:
- teritorija turi būti švari, apsaugota nuo potencialios mikrobinės ir cheminės taršos;
- pavasario potvynių šulinio ir versmės vieta turi būti parinkta atsižvelgiant į požeminio vandens tėkmės kryptį.
Pagal gruntinio vandens srautą potencialios taršos objektai turi būti žemiau negu šulinys. Jeigu tokios galimybės nėra, potencialios taršos objektų (ūkiniai pastatai, lauko tualetai, srutų duobės, mėšlidės, trąšų, pesticidų, naftos produktų sandėliai, šiltnamiai ar intensyviai tręšiami daržai, kapinės) atstumas iki šulinio turi būti ne mažesnis kaip 50 m.
Šulinys ir versmė negali būti įrengiami polaidžio vandenimis užtvindomose teritorijose, pelkėtose vietose ar vietose, kur gali būti nuošliaužos.
20 m spinduliu apie šulinį ir versmės kaptažo įrenginį draudžiama plauti automobilius, girdyti gyvulius, plauti ir skalauti skalbinius, vykdyti kitą veiklą, kuri gali būti vandens užteršimo priežastis.
Šulinių ir versmių savininkai rūpinasi naudojamojo vandens sauga ir kokybe ir ne rečiau kaip vieną kartą metuose privalo organizuoti vandens cheminį ir mikrobiologinį tyrimą.