Klinikinių laboratorinių tyrimų rezultatai yra labai svarbūs diagnozuojant, stebint ligas, skiriant gydymą ir vykdant ligų skriningą, stebėseną. Net 70 proc. objektyvios klinikinės informacijos apie pacientą gaunama teisingai įvertinus laboratorinių tyrimų rezultatus. 70-80% diagnostinių sprendimų yra pagrįsti laboratorinių tyrimų rezultatais, todėl vis daugiau ir daugiau laboratorinių tyrimų yra užsakoma. Atsižvelgiant į didelį laboratorinių tyrimų kiekį atrodo, kad tyrimų nauda tiek gydytojams, tiek ir pacientams yra akivaizdi.
Pagrindinė laboratorijos užduotis yra teisingai ir laiku atlikti pacientui paskirtus tyrimus. O gydytojų užduotis yra parinkti tinkamus tyrimus ir gavus jų rezultatus, tinkamai interpretuoti. Tačiau, ar visada galime pasitikėti kraujo tyrimų rezultatais? Kokie veiksniai gali iškreipti tyrimų duomenis ir kaip to išvengti?
Pasninkas prieš kraujo tyrimą: ką daryti ir ko nedaryti
Biotino įtaka laboratoriniams tyrimams
Apklausos rodo, kad maisto papildus nors kartą per metus vartoja apie pusę Lietuvos gyventojų. Maždaug dešimtadalis juos vartoja nuolat. Rekomenduojama biotino paros dozė (RPN) - vidutiniškai apie 30 µg per dieną. Kur kas didesni biotino kiekiai dažnai aptinkami maisto papilduose grožiui puoselėti (plaukų, nagų, odos būklei gerinti), nervų sistemos būklei palaikyti, multivitaminuose, taip pat papilduose, skirtuose sergantiesiems diabetu. Itin didelės gydomosios biotino dozės gali būti skiriamos pacientams, sergantiems nervų sistemos ir medžiagų apykaitos ligomis, taip pat, pacientams, gaunantiems parenterinį maitinimą.
Biotinas pacientų mėginių laboratorinius tyrimus gali smarkiai iškraipyti. Jie gali būti tiek klaidingai aukšti, pavyzdžiui, skydliaukės hormonų, tiek ir klaidingai žemi, pavyzdžiui, širdies žymenų, hipofizės (posmegeninės liaukos) hormonų. Klaidingi skydliaukės veiklos tyrimų rezultatų pokyčiai pasitaiko dažniausiai ir imituoja rimtus skydliaukės susirgimus, tokius kaip tirotoksikozė (hipertiroidizmas) ar Greivso liga ir gali lemti nereikalingą, žalojantį gydymą ar netinkamą ligos kontrolę. Pasitaikė net atvejų, kai pacientui, vartojusiam biotiną, remiantis klaidingais laboratorinių tyrimų rezultatais vos nepašalinta skydliaukė.
Biotino vartojimas gali lemti netgi grėsmę gyvybei. Jungtinėse Amerikos Valstijose Maisto ir vaistų administracija informavo apie atvejį, kai biotino vartojusiam pacientui širdies miokardo infarkto žymens - troponino - tyrimas buvo klaidingai neigiamas ir lėmė paciento mirtį.
Jau seniai žinoma, kad tyrimų rezultatus gali iškreipti žmogaus vartojamas maistas ir gėrimai, tad tyrimus dažniausiai rekomenduojama atlikti nevalgius. Dabar šias rekomendacijas reikėtų papildyti ir įspėjimu dėl maisto papildų vartojimo. Mokslinių tyrimų duomenimis, biotinas įtakos laboratorinių tyrimų rezultatams turi net ir po keliolikos valandų ar dar ilgesnio laiko.
Amerikos skydliaukės asociacijos rekomendacijose nurodoma, kad kraujo tyrimams nederėtų imti bent dvi dienas po biotino vartojimo. Kitur teigiama, kad dviejų dienų gali nepakakti ir gali tekti laukti iki savaitės ar net ilgiau. Vis dėlto, kartais laboratorinių tyrimų atidėti neįmanoma, be to, dalis pacientų gali nepasisakyti vartojantys biotino papildus, o ir gydytojai gali nežinoti apie biotino įtaką. Todėl renkantis laboratoriją, kurioje norėsite atlikti laboratorinius tyrimus vertėtų pasidomėti ar jose atliekami tyrimai yra atsparūs biotino poveikiui.
Klaidos atliekant laboratorinius tyrimus
Pasak laboratorinės medicinos gydytojos D.Babenskienės, 80 proc. visų laboratorijos klaidų kyla skiriant tyrimą ir paimant kraujo mėginį. „Neretai slaugytojos nesilaiko rekomendacijų ir taisyklių, todėl kraujo mėginys būna netinkamas. Taip pat pridaroma klaidų užrašant paciento duomenis ar nepilnai užpildant tyrimų užsakymo lapelį. Kartais tyrimams atlikti neužtenka kraujo arba parenkamas ne toks vakuuminis mėgintuvėlis. Tokios klaidos padaromos poliklinikose, šeimos klinikose, ambulatorijose ir net didžiosiose ligoninėse”, - tvitina gydytoja.
Netinkamai paėmus kraują keičiasi tyrimų parametrai, todėl gydytojas, įvertinęs klaidingą rezultatą, gali klaidingai nustatyti arba visai nediagnozuoti susirgimo, taip pat klaidingai gydyti. „Kraujo mėginių taisyklių ir rekomendacijų pažeidimai ir gydytojo aklai priimtas klaidingas tyrimo rezultatas, pagal kurį yra skiriamas bei koreguojamas gydymas, pacientui gali baigtis sunkiomis komplikacijomis ir mirtimi.
Laboratorijos taip pat klaidų neišvengia. Šiuolaikinėse medicininių tyrimų laboratorijose yra pastatyti automatiniai mėginių analizatoriai, robotai, idiegtos modernios informacinės sistemos. Pasak pašnekovės, vis tik registruojant tyrimus pasitaiko korektūros klaidų, kai į sistema įvedamos pacientų pavardės su klaidomis, taip pat užsakomi ne tie tyrimai. Tiesa, dėl automatizacijos ir naujų technologijų, laboratorijos vidutiniškai padaro tik 5 proc. visų klaidų.
Didžiosios laboratorijos yra priverstos atlikti kontrolinius tyrimus, kai yra lyginami tyrimų rezultatai su kitomis šalies ir užsieno laboratorijomis (išorinė kokybės kontrolė), taip pat kiekvieną dieną atliekami kontroliniai tyrimai ir žiūrima, ar analizatoriai ir robotai dirba kokybiškai.
Dažniausios klaidos atliekant kraujo tyrimus
- Slaugytojos nesilaiko rekomendacijų ir taisyklių.
- Klaidos užrašant paciento duomenis.
- Nepilnai užpildomas tyrimų užsakymo lapelis.
- Tyrimams atlikti neužtenka kraujo.
- Parenkamas ne toks vakuuminis mėgintuvėlis.
- Korektūros klaidos registruojant tyrimus.
Teisingas tyrimų rezultatų interpretavimas
Laboratorinių tyrimų rezultatų interpretavimui būtina, kad rezultatas būtų susietas su atitinkama verte. Norint įvertinti tyrimo rezultatus, būtina turėti indikatorių vertes, su kuriomis paciento rodikliai bus lyginami. Tai gali būti paties paciento ankstesni laboratorinių tyrimų rezultatai, jei tai įmanoma, arba tai gali būti padaryta lyginant su „normalios“ populiacijos duomenimis, kitaip vadinama „tyrimų normos“, kad atskirti „sveikatą“ ir „ligą“.
Vertinant laboratorinius parametrus, svarbu nustatyti klinikinio sprendimo slenkstį, tai yra vertę, pagal kurią gydytojas priima sprendimą. Todėl gydytojai rekomenduoja arba skiria kelis susijusius tyrimus, kad nustatytų kuo tikslenę diagnozę. O laboratorijos dažnai dar rekomenduoja atlikti taip vadinamus patvirtinamuosius tyrimus, kurie turi didesnį specifiškumą, kai atrankiniai tyrimai turi didesnį jautrumą.
Dėl įvairių faktorių įtakos gali atsirasti abipusis normalių ir patologinių verčių persidengimas, kuris sudaro vadinamą „pilką“ arba „įtarimo“ zoną. „Pilkoji“ zona yra verčių diapazonas, kuris gali būti ir sveikiems žmonėms ir pacientams, sergantiems tam tikra liga. Jei rezultatai patenka į „pilką“ zoną, jie negali būti laikomi nei norma, nei patologija.
Visuomet iškilus abejonei reikia pasikonsultuoti su laboratorijos specialistais dėl įtakojančių faktorių, kaip biotinas, heterofiliniai antikūnai, kt. Gydytojas, vertindamas rezultatą, turi dar išmanyti biologinius pokyčius ir žinoti apie galimą klaidingo rezultato riziką.
Klinikinės biochemijos terminologijoje jautrus metodas paprastai reiškia, kad galima išmatuoti mažas analitės koncentracijas, o specifiškumas - metodo gebėjimas išmatuoti pačią analizuojamąją medžiagą, netrukdant kitoms tiriamojo mėginio medžiagoms.
Vėžio žymenys
Vėžio žymenys yra baltymai, kuriuos išskiria vėžio ląstelės ir kurie gali būti aptikti kraujo, šlapimo ar audinių mėginiuose. Pirmiausia svarbu suprasti, kad vėžio žymenys nėra pagrindinis tyrimas, kuriuo remiasi diagnozė. Tai papildomi tyrimai, kurie gali būti naudingi, kai jau yra aiški diagnozė arba stebima liga.
Vėžio žymenys gali kilti ir esant nepiktybinėms būklėms, todėl jų padidėjimas nebūtinai reiškia vėžį. Kai kurie žymenys gali būti padidėję ir dėl uždegiminių ar kitų ligų. Todėl net jei žymuo yra padidėjęs, tai dar nereiškia, kad asmuo serga vėžiu.
Svarbu pažymėti, kad vėžio žymenys neturi būti naudojami kaip vienintelis įrankis sprendžiant, kada pradėti ar baigti gydymą. Jei numatyta, kad pacientas gaus tam tikrą gydymo kursą (pvz., chemoterapiją), gydymas bus tęsiamas pagal planą, nebent gydytojai pastebės, kad liga nereaguoja į šį gydymo.
Vėžio žymenų tyrimai atliekami tik tada, kai yra aiški diagnozė, nes žymenys gali skirtis priklausomai nuo ligos tipo ir stadijos. Pavyzdžiui, PSA (prostatos specifinis antigenas) yra pagrindinis žymuo prostatos vėžiui ir yra naudingas ne tik diagnostikai, bet ir stebint ligos progresą bei gydymo efektyvumą.
Vėžio žymenys gali būti svarbūs gydymo monitoravimui, nes jų lygiai gali pakisti gydant. Pavyzdžiui, žymens sumažėjimas gali rodyti, kad gydymas veikia, o padidėjimas gali signalizuoti, kad ligos ląstelės toliau plinta. Tačiau šie rodikliai nėra patikimi, jei jie naudojami vieni, nes žymenų pokyčiai gali būti klaidingi, ypač jei liga dar nėra išplitusi.
Jei žymenys yra informatyvūs, juos dažniausiai atlieka prieš operaciją arba prieš pradedant sisteminį gydymą. Tai svarbu, nes gydymo metu, ypač kai navikas pradeda nykti, žymenų lygiai gali pakilti (tai gali būti klaidingai teigiamas rezultatas).
Vėžio žymenų tyrimų rezultatai gali būti labai įvairūs. Kartais žymuo gali būti padidėjęs šiek tiek, kas nieko nereiškia, o kitais atvejais toks padidėjimas gali signalizuoti rimtą problemą.
Populiariausi vėžio žymenys
- PSA (prostatos specifinis antigenas) - prostatos vėžiui.
- Ca125 - onkoginekologinis žymuo.
- CEA (karcinoembryoninis antigenas) - krūties ir žarnyno vėžiui.
- Ca15-3 (arba Ca 27-29) - krūties vėžiui.
- Ca19-9 - žarnyno vėžiui.
Profilaktiniai tyrimai
Yra tyrimų, kuriuos, nepriklausomai nuo metų laikotarpio ir savijautos, rekomenduojama atlikti kasmet. Tai - profilaktiniai sveikatos patikrinimo tyrimai, parodantys sveikatos sutrikimus žymiai anksčiau nei pats žmogus juos pajaučia. Profilaktinių tyrimų pagalba iš anksto pastebėjus sveikatos sutrikimus yra galimybė kuo greičiau ir lengviau pasveikti. Anksti aptikus sveikatos pakitimus kartais net nebūtinas vaistų vartojimas, pakanka pakeisti gyvenimo būdą ar mitybos įpročius.
Kitas tyrimas, kurį patartina atlikti kasmet - lipidograma: kraujo riebalų nustatymas. Gliukozės tyrimas - tai diabeto prevencija, kurios kasmet taip pat patartina neužmiršti, ypač jei šeimoje yra diabetu sergančių žmonių.
Mūsų krašte neretai susiduriama ir su skydliaukės ligomis, todėl norint apsisaugoti arba laiku pastebėti skydliaukės sutrikimus, rekomenduojama atlikti bent paprastą tirotropinio hormono (TTH) tyrimą. Kepenų ir inkstų funkcijų tyrimai taip pat yra itin svarbūs. Tam, kad įsitikinti ar tinkama kepenų veikla, būtini kepenų fermentų tyrimai, įvertinantys jų aktyvumą. Taip pat šalinimo organo - inkstų veikla stebima atliekant kraujo bei šlapimo tyrimus.
Profilaktiniai tyrimai, kuriuos rekomenduojama atlikti kasmet:
- Bendras kraujo tyrimas
- Lipidograma
- Gliukozės tyrimas
- Tirotropinio hormono (TTH) tyrimas
- Kepenų fermentų tyrimai
- Inkstų veiklos tyrimai
Išvados
Laboratoriniai tyrimai yra svarbi medicinos dalis, tačiau būtina atsiminti, kad jų rezultatai ne visada būna tikslūs. Klaidas gali lemti įvairūs veiksniai, pradedant netinkamu kraujo paėmimu ir baigiant maisto papildų vartojimu. Todėl svarbu atidžiai rinktis laboratoriją, informuoti gydytoją apie vartojamus vaistus ir papildus bei pasitikslinti dėl tyrimo rezultatų, jei jie kelia abejonių.