Daugiabučių namų gyventojams dažnai kyla klausimų dėl elektros energijos naudojimo, remonto išlaidų apmokėjimo, bendrijos sprendimų ir teisių, kurias jie turi. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su butų savininkų teisėmis, ypač kai kalbama apie elektros energijos prisijungimą ir kitus svarbius klausimus.
Energijos Taupymas ir Atsinaujinantys Šaltiniai
Augant pastatų energinio efektyvumo reikalavimams vis labiau artėja laikas, kai vien keliasdešimties centimetrų sienų neužteks - reikės naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, kurių panaudojimu, beje, jau šiandien atsiliekame nuo Europos Sąjungos iškeltų užduočių. ES visų direktyvų, susijusių su energijos taupymu, pagrindinis tikslas - sumažinti išmetamų teršalų kiekius į aplinką. Didžioji dalis iškastinio kuro, kuris naudojamas šilumai gaminti, į Lietuvą yra importuojamas.
Žaliausias Lietuvoje būsto projektas „Aeronamai“ tapo pirmuoju ir kol kas vieninteliu Baltijos šalyse būsto projektu, įvertintu dviem aukščiausios energinės klasės sertifikatais. Negana to, visą reikiamą elektros energiją - ir skirtą šildymui, vėsinimui ar vėdinimui, ir kasdienėms gyventojų reikmėms - pastatas pasigamina pats ir yra bene vienintelis toks pastatas Lietuvoje. „Aeronamuose“ naudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai leido sumažinti kenksmingų dujų emisiją.
Nuo kovo mėnesio, kai pradėta „Aeronamų“ eksploatacija, projekto 16 kW galios saulės jėgainė pagamino 6,1 MWh elektros energijos. Remiantis Tarptautinės energijos agentūros (International Energy Agency, IEA) naudojant įprastus energijos šaltinius, per šį laikotarpį į atmosferą būtų išmesta 2,04 kg sieros dioksido (SO2), 22,0 kg azoto oksido (NOX) ir net 20 357,2 kg anglies dioksido (CO2) daugiau. JAV Aplinkos apsaugos agentūra (US Environmental Protection Agency, EPA) skaičiuoja, kad 1 ha pušyno sugeria ir kompensuoja apie 1 900 kg anglies dioksido.
Pagal šią formulę, „Aeronamų“ sprendiniai atitinka 1,74 hektaro (17 400 kv. m) pušyno plotą. „Aeronamų“ statyba baigta 2018 m. pabaigoje ir tapo vienu pirmųjų pastatų Lietuvoje, kuris metinio ciklo metu pasigamina visą reikiamą elektros energiją. 2018 m. gruodį projektui suteiktas A++ energinio efektyvumo sertifikatas, o 2019 m. gegužės mėn. - „Passivhaus“ sertifikatas.
Bendrijos Veikla ir Mokesčiai
Bendrijos pirmininkas nuolatos rūpinasi bendrojo naudojimo objektų priežiūra, jų išsaugojimu ir eksploatacija. Jei pirmininkas pats neturi atitinkamų atestatų, jis samdo darbuotoją arba sudaro sutartį su tuo, kas turi atestatą/pažymėjimą/darbuotojų.
Mokestiniai įnašai visiems savininkams priskaitomi proporcingai jų daliai pastate - pagal naudingąjį plotą. Savininkai turi žinoti, už ką ir kiek moka. Nėra normalu mokėti vieną bendrą sumą, reikėtų mokestiniame pranešime nurodyti. Įprastai mokestiniuose pranešimuose atskirose eilutėse ir surašoma, kam, kokiu tikslu renkami mokestiniai įnašai.
Kaupiamosios lėšos būtina kaupti privalomiesiems bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbams. Prievolė mokėti kaupiamuosius įnašus yra priskirta savininkui. Kaupiamuosius mokesčius mokėti turi visi savininkai - ir butų, ir kitų patalpų, kitaip bus pažeistas lygiateisiškumo ir proporcingumo principas, įtvirtintas Civiliniame kodekse.
Kiekvieną mėnesį man yra skaičiuojamas DNSB nario mokestis, ar aš turiu jį mokėti, nors nesu įtrauktas į bendrijos narių sąrašą? Įprastai žemės priežiūrai lėšos numatomos biudžete. Biudžetą tvirtina bendrijos narių susirinkimas.
Taigi, savininkai privalo užtikrinti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų, esančių jų patalpose, taip pat ir prie bendro stovo. Už bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą (siena laiptinėje tokia yra) proporcingai moka visi savininkai arba asmuo, dėl kurio. Jeigu BNO valdytojas problemos nesprendžia, apskųskite jį savivaldybei, vykdančiai BNO valdytojų priežiūrą.
Remonto Išlaidos ir Bendro Naudojimo Objektai
Privalomas remontas: Bendrija pirmiausia rūpinasi ir bendrijos renkamos kaupiamosios lėšos yra naudojamos privalomajam bendrojo naudojimo objektų atnaujinimui, t.y. darbams, kuriais siekiama užtikrinti, kad tie objektai atitiktų jiems keliamus techninius reikalavimus, tinkamai funkcionuotų, nekeltų grėsmės ir pan.
Avariniai atvejai: Avarines būkles likviduoti reikia skubiai. Kalba eina apie veiksmus, kurie sustabdo, pašalina grėsmę, t.y. kai kyla grėsmė statiniui, aplinkai ar žmonėms, veiksmų reikia imtis nedelsiant, o tuos skubius darbus galima apmokėti iš sukauptų lėšų (sukauptų ne pagal ilgalaikį planą, bet sukauptų atsargai, nenumatytiems darbams). Jeigu atsargai sukauptų lėšų nepakanka, galima priskaityti ir surinkti lėšų iš savininkų papildomai, nurodant papildomo priskaitymo pagrindą.
Šildymo sistemos renovavimas: Inžineriniai tinklai, taip pat ir šildymo sistema, yra bendrojo naudojimo objektas, už šios sistemos priežiūrą ir atnaujinimą turi mokėti proporcingai visi savininkai.
Situacijų būna įvairių, reikėtų gilintis, bet jeigu daugiau nei pusė visų savininkų balsavo už naują bendrojo naudojimo objekto (aikštelė) įsirengimą ir ta aikštele galės naudotis visi savininkai, tai, manytume, visi ir turėtų prisidėti prie aikštelės įrengimo. Bendra aikštelė didina visų butų vertę, nėra aišku, ar kuris nors savininkas neįsigys automobilio rytoj, gal kuris parduos savo automobilį ir rytoj jau neturės.
Teisiniai Aspektai ir Ginčų Sprendimas
Taip, galite taikyti CK 4,83 st., jei pirmininkė užsako remonto darbus Bendrijos bendro naudojimo objektuose nesurengus visuotinio susirinkimo, be namo techninio prižiūrėtojo rekomendacijų ir neinformavus Bendrijos narių, butų savininkų. Kiekvienas savininkas turi suteikti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų, jeigu tai yra būtina (turėkite apžiūrų aktus, specialistų išvadas). Reikia informuoti savininką ir raštu jam paaiškinti, kad neleisdamas atlikti būtinųjų darbų jis prisiima atsakomybę už galimą žalą ir atsakomybę už galimas išlaidas.
Labai gerai, kai sąskaitose atsispindi visi skaičiai, bet jeigu jums kokios informacijos trūksta, kreipkitės raštu informacijos į jūsų bendrijos pirmininką, o jeigu bendrijos nėra įsteigta - į paskirtąjį administratorių, jie privalo pateikti atsakymus per 10 dienų. Jeigu atsakymo negaunate, galite rašyti skundą savivaldybei, kuri kontroliuoja ir bendrijų, ir paskirtųjų administratorių veiklą.
Normalu, kad mokesčius turi mokėti visi savininkai, ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Normalu, kad skolos išieškomos. Taip, savininkai turi gauti informaciją apie priskaitytus mokesčius ir kitą. Be to, savininkas pats turi domėtis bendrais reikalais.
Bendrijos narių teisėtai priimtus sprendimus vykdo visi savininkai.
Taip, bendrija gali būti paramos gavėja, tai būna įrašyta ir bendrijų įstatuose. Svarbu, kad paramos gavėjo statusas būtų įregistruotas ir VĮ Registrų centro registruose.
Dėl keliamo triukšmo, kai tai pažeidžia normas ir kelia problemų, siūlytume kreiptis į policiją arba į savivaldybės viešosios tvarkos priežiūros skyrių. Žinoma, prieš tai galima (reikėtų) pasikalbėti su kaimynais, paprašyti geranoriškai gerbti vienas kitą. Kartais savininkai priima sprendimus pasididinti savo sienų garso izoliaciją.
Savininkus, pareiškusius savo valią tapti bendrijos nariais, bendrijos pirmininkas įrašo į bendrijos narių sąrašą, jis yra atsakingas ir už to sąrašo atnaujinimą.
Ar patalpų (administracinių) savininkas turintis atskirą įėjimą į savo patalpas, nenaudojantis bendrų laiptinių, požeminiu parkingu, bei namo išorėje nėra apšvietimo, taip pat turi apmokėti, už bendrai suvartotą elektrą? Ar tokiais atvejais nėra taikomas tam tikras įstatymas atleidžiantis nuo mokėjimo?
Jeigu vandens tiekėjo yra nustatytas mėnesinis aptarnavimo mokestis, vis tiek jį turbūt turės sumokėti, o jeigu vandens nenaudojo, tai už konkretų vandens kiekį neturi mokėti. Jeigu yra, pavyzdžiui, patvirtintas kaupimas vandens nuotekų tinklų atnaujinimui, turės mokėti tas kaupiamąsias lėšas.
Bendrija gali nusistatyti tam tikras tvarkas, taip pat gali priimti sprendimą taikyti tam tikro dydžio delspinigius, netesybas.
Šioje konsiltacijų e. erdvėje konsultuojame bendrijų veiklos klausimais, bet manytume, kad ir paskirtasis administratorius dėl sprendimų, susijusių su bendrais visų savininkų interesais naudojantis bendrojo naudojmo objektu, pavyzdžiui, kai reikia priimti sprendimą dėl bendros elektros apskaitos būdo ir dėl nepriklausomo tiekėjo pasirinkimo, turėtų gauti daugumos savininkų tam pritarimą. Tam, kad sprendimas būtų priimtas, administratorius turėtų sušaukti savininkų susirinkimą.
Konsultantas neturi informacijos, dėl kokio konkretaus asmens mokesčių kreipiatės, šį klausimą siūlome pateikti jūsų bendrijos pirmininkui, jis paaiškins, už ką ir kaip priskaitomi jums mokesčiai. Atkreipiame dėmesį į tai, kad priskaitant mokesčius bendrijoje, nėra remiamasi bute įregistruotų ar gyvenančių asmenų skaičiumi (tai neturi reikšmės).
Bendrai yra organizuojama bendrojo naudojimo objektų techninė priežiūra pagal privalomuosius jos priežiūros reikalavimus ir jeigu reikėtų suremontuoti kokį bendrojo naudojimo objetą, pavyzdžiui, kad ir prakiurusį kanalizacijos stovą, mokesčiai būtų paskirstyti proporcingai visiems savininkams. Iš pateikto trumpo apibūdinimo galima suprasti, kad jūsų atveju remontuoti nieko nereikėjo, o reikėjo tik išvalyti (atkimšti) vamzdžius ir jeigu priežastis - užkimšimas.
Galite imtis priemonių patys tvarkyti, o vėliau pateikti argumentuotą (nuotraukos, aktai, sąskaitos ir kiti dokumentai) reikalavimą kompensuoti žalą tiems, dėl kieno kaltės tai įvyko, pavyzdžiui, bendrijai, jeigu, pavyzdžiui, nebuvo sutvarkyti bendrojo naudojimo vamzdynai ir todėl užliejo butus. O gal kaltė virš butų gyvenančio savininko, gal.
Į tokius klausimus galima atsakyti tik įsigilinus į konkrečią situaciją, o situacijų būna labai įvairių. Bendri patarimai būtų tokie: 1) parengti ir patvirtinti bendrojo naudojimo objektų aprašą, kuriame, be kitų dalykų, būtų nurodyta ir kam, kuriems savininkams priskiriamas bendrojo naudojimo objektas terasa - stogas; 2) atlikti terasos - stogo apžiūrą, pasikvietus atitinkamus specialistus, kurie apžiūros akte surašytų nustatytus pažeidimus, galimas to priežastis.
Inžineriniai tinklai, taip pat ir šildymo sistema, yra bendrojo naudojimo objektas, už šios sistemos priežiūrą ir atnaujinimą turi mokėti proporcingai visi savininkai.
Esu bendrijos narė, bet patekti į laiptinę negaliu, nes man nedavė rakto, taip pat negaliu net elektros skaitliukų pasitikrinti, nedavė nuo skydinės rakto, negaliu taip pat naudotis ir pašto dėžute. Kreipiausi į pirmininką, jis pasakė, kad neva į laiptinę padarys raktą o nuo pašto dėžutės ir elektros skydinės turiu pati susiorganizuoti. Dėl šildymo pasakė, kad kadangi neatsisakiau šildymo (20 m. šildžiausi elektra) nežinau, kur dar turėjau atsisakyti, todėl man ir priskaičiavo, o jei noriu, tai prijungs. Gyvenu kitame mieste, atvažiavusi mačiau, kad veža radijatorius, nežinau nieko, nei kada, ar iš viso man prijungs šildymą informacijos neturiu. Kur kreiptis?
Bandykite nurodyti, kad veikiate vadovaudamasis Bendrijų įstatymą, bendrijos įstatais, pagal galimybę plačiau apibūdinkite, paaiškinkite, kad vykdydamas bendrijos pirmininko pareigas, turite žinoti, kas yra savininkai, kokie jų butų (patlapų) naudingieji plotai, tam, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 4.83 str. 6 dalies nuostatomis proporcingai mokestinius įnašus priskirtumėte tik tikriesiems savininkams.
Savininkai mokesčius moka ne buhalterinės apskaitos bendrovei, bet savo bendrijai. Mokant bendrijos pavadinimą reikia įvesti tokį, koks jis yra įregistruotas. Siūlome pasitikrinti, ar teisingai įrašėte. Su "Vienos sąskaitos" sistemos administratoriumi bendrija turėtų pasirašyti sutartį, tada galėsite įtraukti ir paslaugos teikėją - savo bendriją, dėl mokėjimų "Maximoje", "Perlo".
Jūsų bendrijos pirmininkas yra atsakingas už bendrijos veiklos tinkamą organizavimą, jis privalo atnaujinti ir tvirtinti bendrijos narių sąrašą, jis turi žinoti, kokie yra savininkai ir kas yra bendrijos nariai, kada, kas ir kiek yra skolingas bendrijai ir jis turėtų pateikti pažymą apie jūsų atsiskaitymą pagal prievoles su bendrija. Jeigu bendrija labai apleista (būna, kad net ir pirmininko oficialiai įregistruoto nėra), gali tekti pirmiau visą bendrijos veiklą atstatyti.
Mano bute būtinai reikia pakeisti šalto vandens vamzdį nuo įvado iki skaitliuko. Bendrija pripažįsta, kad tai jų kompetencija ir ju vamzdis, tačiau kaimynas apačioje kategoriškai atsisako pakeisti bendrą vamzdį, kuris eina tiek mūsų bute, tiek jų bute, kadangi jie yra uzkalę sienelę prie vamzdžių ir nenori nieko griauti.
Asmens duomenys turi būti saugomi, turime laikytis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR). Tai reiškia, kad duomenų valdytojas, gavęs prašymą pateikti asmens duomenis, turi užtikrinti jų saugumą.
Buvau paprašęs pirmininkės gauti susipažinimui bendrijos sąskaitas faktūras ir banko išrašus, pažiūrėti kaip leidžiami bendrijos pinigai, nes buvo įtarimų kad švaistomos lėšos. Banko išrašai nebuvo pateikti, motyvuojant, kad juose gali būti kokios nors asmeninės informacijos, asmens kodas ar pan. Sąskaitos buvo pateiktos be jokio registro, neaišku ar visos. Pamačius įtartinas sąskaitas ir man norint pasidaryti kopiją, nufotografuoti, jos buvo atimtos, sakant, kad net ir būdamas bendrijos nariu neturiu teisės užsifiksuoti sąskaitas analizei, netgi užsirašyti jų numerių ir informacijos. Koks įstatymas draudžia tai daryti?
Namie yra šeši butai, gyventojai sutarė pakeisti šilumos sistemą. Susirinkimo metu buvo nutarta, kad jau šiais metais įgyvendinsime projektą. Šilumos sistemos pertvarką sužlugdęs butas tada irgi sakėsi neprieštarosiąs, bet protokolo nepasirašė. Dabar vyks namo gyventojų susirinkimas, kiek žinoma, minėtas butas šilumos sistemos pertvarkoje dalyvauti neketina. Kiek žinome, jeigu penki butai nusprendžia renovuotis, paklusti turi ir šeštasis, tačiau kai kurie kaimynai baiminasi - esą pažeisime to buto teisę į centralizuotą šildymą: per šilumos sistemos pertvarką bus išardyta senoji sistema, per bendras patalpas koridoriuje atvedami prievadai iki kiekvieno buto, o paskui butuose bus išvedžiojami šlangeliai ir statomi individualūs skaitikliai.
Šilumos Tiekimo Pertvarkos Klausimai
Kadangi vienas butas prieštarauja planuojamiems pakeitimams, kyla klausimas, ar toks savininkas vėliau negalės ginčyti kitų butų savininkų priimto sprendimo arba atsisakyti atlyginti atliktų darbų išlaidas, t.y. kas yra svarbiau ar daugumos teisės į efektyvesnį ir pigesnį šildymą (toks yra pertvarkos tikslas, pasiteisinęs pavyzdys - gretimas namas) ar vieno buto interesai?
Sprendžiant klausimus dėl šilumos tiekimo pertvaros daugiabučiuose namuose ir jų butuose, aktualios Šilumos ūkio įstatymo (Įstatymas), Civilinio kodekso (CK) ir energetikos ministro įsakymo „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ (Taisyklės) nuostatos. Vertinant klausime pateiktą situaciją, t.y. kai daugiabutis gyvenamasis namas siekia pertvarkyti esamą šildymo sistemą, visų pirma, reikėtų pažymėti, kad daugiabučio gyvenamojo namo šildymo sistema yra pastato bendrojo naudojimo objektas, t. y. ji butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės pagrindais, o, remiantis CK 4.76 straipsniu, kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti.
Šis šildymo sistemos teisinis statusas svarbus tuo, kad vienam iš bendraturčių nevykdant pareigų išlaikyti šį bendrą daiktą, kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos turėjo, atlyginimą. Be to, šios CK nuostatos turi būti suprantamos plečiamai - t.y. jos taikytinos ir tais atvejais, kai sprendžiami klausimai dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ar esamų atnaujinimo, pvz. šildymo sistemos pertvarkymo.
Teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad sprendimas pertvarkyti namo šildymo įrenginius, priimtas balsų dauguma, yra privalomas visiems esamiems ir būsimiems bendraturčiams, jei neapriboja šių savininkų teisių ir teisėtų interesų. Taigi, tokio sprendimo priėmimas sukuria pareigas visiems butų savininkams. Reiktų pabrėžti, kad daugumos sprendimai negali pažeisti kitų savininkų teisių ir teisėtų interesų.
Šių interesų pažeidimo klausimas iškyla tais atvejais, kai yra nepagrįstai suvaržomos bendraturčio teisės ar bendraturtis kitu būdu patiria neobjektyvius neigiamus padarinius. Tačiau, interesų pažeidimu savaime nelaikytinas sprendimo dėl šildymo sistemos atnaujinimo priėmimas ar šilumos įrenginių pertvarkymo projekto įgyvendinimas, jei šie veiksmai buvo vykdomi CK, Taisyklėse bei kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.
Panašiai turėtų būti vertinamos ir tos situacijos, kai daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai nusprendžia pakeisti namo šildymo būdą, pvz. namą pradėti šildyti dujomis ir (ar) elektra, vietoje buvusio centralizuoto šilumos tiekimo. Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte aiškiai nurodoma, kad bet kuris šilumos vartotojas, kartu su kitais namo butų ir kitų patalpų savininkais, turi teisę nuspręsti pakeisti viso pastato, jo sekcijos ar bloko šildymo būdą.
Papildomai prie šio prašymo turi būti pateiktas daugiabučio namo butų bei kitų patalpų savininkų priimtas sprendimas ir pavedimas valdytojui atjungti daugiabutį namą nuo centralizuoto šildymo sistemos, kitą pasirinktą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą, kitą) tieksiančio asmens išduota pažyma apie technines galimybes tiekti kitą šilumnešį ar energijos rūšį ir daugumos atjungiamo objekto bendrosios dalinės nuosavybės savininkų rašytiniai pritarimai projekto (aprašo) sprendiniams.
Reikėtų pažymėti, kad projekto išlaidų dengimo ir kiti su tuo susiję klausimai paprastai yra sprendžiami tapačiai, kaip ir pertvarkant daugiabučio gyvenamojo namo šildymo sistemą, t.y. Kai kalbama apie konkretaus buto siekį pakeisti šildymo būdą, reiktų pažymėti, kad esminis skirtumas tarp viso daugiabučio ir vieno buto atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos, yra tokiems veiksmams pritariančių kitų bendraturčių sutikimų dalis.
Kaip jau minėta, viso daugiabučio šildymo būdas gali būti keičiamas daugumos bendratučių sprendimu, tuo tarpu, kai nuo centralizuotos šildymo sistemos siekiama atjungti tik vieną butą ar patalpą, Taisyklės imperatyviai numato, kad tokiems veiksmams būtini visų bendratučių rašytiniai pritarimai teikiamam projektui. Taip pat, atsijungti siekiančio buto savininkas privalo savivaldybei teikiamą paprastojo remonto projektą iš anksto suderinti su bendrojo naudojimo objektų valdytoju ir gauti šio asmens pažymą, kad planuojamas atsijungimas nepažeis kitų daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisių ar teisėtų interesų.
Tik įgyvendinus visus šiuos veiksmus bei Taisyklių nustatyta tvarka išsprendus klausimus su esamu daugiabučio namo šildymo tiekėju dėl šilumos vartojimo bendro naudojimo patalpose ir įrenginiuose bei pateikus įsipareigojimą vykdyti prievoles dėl pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų priežiūros, ketinančio atsijungti buto savininkas gali teikti projektą savivaldybei ir gauto rašytinio pritarimo pagrindu įgyvendinti buto ar patalpos šildymo būdo keitimo darbus.
Servitutai ir Bendro Naudojimo Keliai
Servitutinis kelias - tai teisė naudotis svetimu žemės sklypu tam tikroje dalyje, siekiant užtikrinti patekimą į savo sklypą ar statinį. Tokia teisė ypač aktuali kaimo vietovėse ar ten, kur dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių nėra suformuotų bendrojo naudojimų kelių. Servitutas turi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Tik tada jis tampa galiojančiu trečiosioms šalims - pvz., naujiems sklypo savininkams. Be šio plano servituto įregistruoti nepavyks. Servitutiniai santykiai yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.111-4.129 straipsniais.
Kaip sužinoti, ar kelias servitutinis? - tai galite padaryti pagal prieš tai aprašytą punktą tikrinant sklypo dokumentus. Jei tai bendro naudojimo kelias tą galite pasitikrinti Regia.lt, kur matysite savo sklypo ribas ir ar kelias išimtas iš sklypo ploto ar ne. Jei išimtas tai greičiausiai yra bendro naudojimo kelias , o ne servitutinis.
Jei Jums reikalingas servituto nustatymo planas ar kompensacijos skaičiavimas už servitutą, mūsų įmonė gali padėti - turime patirties rengiant tiek paprastus, tiek sudėtingus servitutinius planus. Tinkamai nustatytas ir įformintas servitutinis kelias ne tik užtikrina patogų patekimą į sklypą, bet ir apsaugo nuo ilgų teisminių ginčų.
Ši informacija padės daugiabučių namų gyventojams geriau suprasti savo teises ir pareigas, susijusias su elektros energijos naudojimu, remonto išlaidų apmokėjimu ir bendrijų veikla. Tinkamas teisės aktų išmanymas ir aktyvus dalyvavimas bendrijos veikloje padės išvengti ginčų ir užtikrinti sklandų gyvenimą daugiabutyje.