Ar galima būti nuogam vyrui prieš nuogą moterį: psichologinis aspektas

Seksualumas yra viena pagrindinių mūsų vitališkumo išraiškų. Mėgaukimės savo kūnais, džiaukimės patirtimis, kurias galime gauti patys su savimi arba su kitais žmonėmis. Tik kada gi pradėti šitą mėgavimąsi? Dažnai sakoma, kad pirmą kartą išmėginti, kas yra seksas, galima tada, kai žmogus tikrai tam pasiruošęs.

Labai apmaudu, bet daug žmonių pradeda lytinį gyvenimą visiškai sutrikę ir pasimetę. Nesinori pamokslauti, bet jeigu prezervatyvus taip stipriai gėda pirkti, jog mieliau renkatės nesaugų seksą, tai… na, patys turbūt suprantate, kad mažų mažiausiai reikia padirbėti su gėdos jausmu? Tą gėdą aš suprantu - ji paprastai mums iš išorės įskiepyta dar ankstyvoje vaikystėje („Kaip tau ne gėda?“, „Ką žmonės pagalvos?“ ir t.t.).

Bet, jeigu klausiate mano nuomonės, kada galima pradėti lytinį gyvenimą, tai vienas iš požymių yra štai koks - tada, kai matai, jog gebi tinkamai pasirūpinti savimi ir savo kūnu.

Apie kontracepciją

Į tą gebėjimą pasirūpinti savimi ir savo kūnu įeina mokėjimas aptarti su būsimu (-a) sekso partneriu (-e), kaip konkrečiai mes saugosimės nuo lytiškai plintančių ligų ir nėštumo. Iš anksto, o ne spontaniškai, kai galų gale tėvų nėra namie, laisvas plotas, draugai visi išsiskirstė ir reikia arba staigiai suktis, arba teks dar ilgai laukti.

Spontaniškume nėra nieko bloga - netgi priešingai. Tačiau apsauga nuo lytiškai plintančių ligų ir nėštumo - ja galima pasirūpinti iš anksto. Nemoralizuočiau šitaip, jei nebūčiau girdėjusi itin daug istorijų, kaip teko daryti abortą, nes viskas vyko spontaniškai ir nesinorėjo gadinti akimirkos klausimais apie apsaugą nuo nėštumo. Arba istorijos apie lytiškai plintančias ligas. Tačiau iš tikrųjų tai pernelyg dažnas reiškinys, kad būtų galima numoti ranka.

Pasiruošimo ženklai

Kadangi pirmas kartas visose gyvenimo srityse yra svarbus ir ypatingas reikalas, labai norėtųsi, kad ši patirtis būtų kiek įmanoma malonesnė. Ir į pirmo lytinio akto patirties malonumą įeina ne tiek išoriniai dalykai (kaip partnerio (-ės) išvaizda, lytinių organų forma ar pan.), kiek tai, kaip jaukiai žmonės jaučiasi vienas su kitu. Kiek geba atvirai ir maloniai bendrauti, kiek žaisminga atmosfera. Pavyzdžiui, ar galite juokauti tarpusavyje?

Jei viduje ramu, per kūną laksto malonūs virpuliukai ir tiesiog su entuziazmu šito laukiate - puiku. Bet jeigu jus neramina įvairios mintys, susijusios su pirmu kartu, geriausia, ką dėl savęs galite padaryti, tai atvirai pakalbėti su tuo žmogumi, su kuriuo ketinate mylėtis.

Kadangi seksas yra užsiėmimas, į kurį pasineriame tiek kūnu, tiek protu, jums ir po jo gali labai norėtis artumo, pokalbių ir galbūt palaikymo iš savo partnerio (-ės). Jeigu prieš tai negalite apie seksą kalbėti, tikėtina, jog bus sunku kalbėti ir po to. Jeigu buvo nejauku prieš seksą, labai tikėtina, kad to nejaukumo bus ir po jo. Galbūt ir ne, galbūt bus atvirkščiai - jauku ir linksma kartu. Kitu atveju, jums gali būti skaudu ir negera, jog va, visai ką tik šitiek artimai bendravote, dalinotės savo kūnais, o dabar net kalbėtis nesmagu. Jeigu manote, kad jums norėsis artumo po sekso, tai labai gera mintis tą artumą sukurti dar prieš jį.

Noriu pabrėžti, kad tarpusavio ryšio atvirumas ir stiprumas nematuojamas laiko, praleisto kartu, ilgiu. Taip, draugystės ilgis šį bei tą apie santykį pasako. Tačiau būna ilgalaikių draugysčių, kai nėra tarpusavio pagarbos ir supratimo, o būna labai šviežių santykių, kai yra ir pagarba, ir empatija, ir atvirumas, ir supratimas, ir iš esmės gera būti kartu. Todėl priežastis užsiimti seksu neturi būti tai, jog jau pakankamai ilgai draugaujate. Tinkamos priežastys pradėti lytinį gyvenimą yra noras seksualiai suartėti, pažinti savo ir partnerio (-ės) kūną, mėgautis sekso teikiamais malonumais ir pan. Spaudimas permiegoti, nes ilgai draugaujate ar dėl kitokio pobūdžio argumento nėra priežastis asmeniškai jums pradėti lytinį gyvenimą.

Komunikacija ir sutikimas

Su potencialiu (-e) partneriu (-e) galima iš anksto sutarti, ką jūs norėtumėte pamėginti, dėl ko dvejojate, o ko tikrai nenorite. Ir labai svarbu sutarti, kad bet kurią akimirką, jei bent vienam iš jūsų kažkas nepatiks, galėsite sustoti. Atrodo, savaime suprantama, bet, deja, ne visada. Nebūtina to pirmo karto „padaryti“ iš pirmo bandymo.

Galima prie to eiti per daug kartų - priprasti prie kito kūno, pažinti vienam kitą, glamonėtis, išmėginti oralinį seksą, stimuliaciją pirštais ir t.t.

Drąsiai kalbėkite vienas su kitu. Itin sudėtinga atspėti kito žmogaus mintis. Klauskite, paprašykite pasakyti, koks prisilietimas ar veiksmas patinka labiau, galbūt norėtųsi kažko kito ar kitaip ir t.t. Daug žmonių tiki mitu, kad seksas turi būti spontaniškas ir jeigu reikia apie jį kalbėti, reiškia, kad aistros nėra ir jie iš esmės vienas kitam netinka. Ilgalaikėje perspektyvoje tai vienas iš didžiausią žalą seksualiniam gyvenimui darančių mitų. Sutikimas seksui turi būti entuziastingas.

Ir pokalbis apie seksą gali būti labai žaismingas ir itin jaudinantis. Juk tai neturi atrodyti kaip tardymas - viską galima labai linksmai ir seksualiai iškomunikuoti.

Niekada savęs neverskite

Tai yra jūsų kūnas ir jeigu jis tiek įsitempęs ir tiek baisu, kad viskas itin skausminga ir negera - nestumkite savęs į visa tai. Nemažai mano klienčių visą gyvenimą buvo perfekcionistės ir jei jau imdavosi kažkokio reikalo, tai nuoširdžiai ir iki galo. Su seksu analogiškai - nutarė, jog laikas, yra partneris ir tada viską atliko iš esmės - „sutarėm, kad darom, tai per skausmus ir kančias, bet darom.“ Toks savęs spaudimas ir vertimas dažnai vėliau seksualiniame gyvenime neatneša nieko gero.

Patikėkite. Tenka iš naujo mokytis suprasti, ar aš noriu, ar nenoriu, nes susiformuoja toks keistas įprotis nelabai gebėti suprasti save ir savo kūną, neišdrįsti pasakyti kitam „ne“ ir pan.

Seksas yra džiaugsmas ir malonumas, tad į šias patirtis reikia eiti su entuziazmu. Jei nėra entuziazmo, pamėginkite išsiaiškinti kodėl.

Ypač svarbu gebėti atvirai bendrauti, kai veiksmas vyksta su mažai pažįstamu žmogumi. Kuo žmonės mažiau tarpusavyje pažįstami, tuo sunkiau suprasti vienas kito kūno kalbą.

Mes visi užaugome girdėdami tą tobulą scenarijų, kuriame „jie nuostabiai draugavo ir po to meilės ir aistros apimti pasimylėjo, viskas buvo tobula ir toliau“. Deja, realybėje seksas dažnai nebūna tobulas. Būna visaip, todėl man atrodo, kad labai svarbu gebėti atvirai pažvelgti ir priimti tai, kad būna visaip. Jei visada viskas vyktų tobulai, mums apskritai nereikėtų nei patarimų, nei psichologų, nei seksologų, skyrybų taip pat nebūtų, abortų nebūtų ir t.t. Žmonių tarpusavio santykiai būtų grynas malonumas ir viskas vyktų it sviestu patepta.

Visa tai galioja ne tik pirmam kartui ir pirmam partneriui. Net ir vėliau gyvenime - su kitais (-omis) partneriais (-ėmis) labai svarbu gebėti pažvelgti į save, savo jausmus ir suprasti, noriu aš to, ar nenoriu. Jei man tiek baisu ir neramu, kad iš esmės mane žmogus turi „užlaužti“ šitam veiksmui arba aš noriu prisigerti beveik iki sąmonės netekimo, tai ar man tikrai bus nors kokios naudos iš šitos sueities?

Pabaigai - pirmas seksas gyvenime yra labai svarbus ir išties nuostabu, kai tai yra teigiama patirtis. Tačiau pirmas kartas nebūtinai gerai prognozuoja, kaip seksualinis gyvenimas atrodys vėliau.

Į lytinio gyvenimo pradžią žiūrėkite kaip ir į žmogaus gyvenimo pradžią. Vienų kūdikystė ir vaikystė yra puiki, o kitiems galbūt ne itin pasisekė. Bet ateina gyvenime laikotarpis, kai dauguma dalykų priklauso nuo mūsų pačių ir jau ne itin svarbu, kiek sėkmingi buvo pirmieji žingsniai ar pirmosios pamokos - savo gyvenimą galime kurti patys. Lygiai taip pat su seksualiniu gyvenimu - jį galima kurti ir puoselėti nuolatos, neprisirišant prie pirmųjų patirčių.

Iš tiesų reikia nemažai drąsos kalbėti apie seksualumą bei su tuo susijusias problemas. Bendrai seksualumas yra labai svarbi mūsų gyvenimo dalis, kurios nepilnavertis išpildymas neabejotinai kelia savitų problemų. Mylėjimasis gali tapti aukščiausia intymumo, priėmimo ir pagarbos išraiška santykiuose. Kaip ir šokyje, pilnaverčiam seksualiniam gyvenimui reikia labai daug atidos ir vienas kito jautimo. Intymumo stygių dažnai keičiame intensyvumu. Nesant emociniam artumui, kyla iliuzija, jog tą galima kompensuoti fiziniu artumu. Taigi seksas gali tapti kaip puikus stogas jūsų pilnaverčiam santykiui, bet esant silpniems pamatams, yra pasmerktas žlugti.

Panašu, jog emocinio ryšio jūsų šeimoje trūko. Kaip pati rašote „mes net nesusitikdavome, nors gyvenome tam pačiam name“. Iš jūsų laiško suprantu, jog aptariama problema turi stiprų poveikį jūsų savęs vertinimui ir priėmimui. Nebūti geidžiamai - iš tiesų skaudus atstūmimo išgyvenimas. Seksualumas yra labai svarbi mūsų dalis, todėl suprantu kaip jums nelengva tą pakelti, juolab, jog seksualinių santykių stokojate jau ilgą laiką.

Neišsakytas nepasitenkinimas dažniausia įgauna kitas, užmaskuotas, netiesiogines formas. Tai gali būti irzlumas, konfliktų kėlimas dėl menkniekių, mažesnis dėmesingumas partneriui ir pan. Jūs tai įvardinate kaip charakterio pokyčius, tačiau tai labiau panašu į netiesioginę nepasitenkinimo išraiškos formą. Šiais atvejais vienintelis gelbstintis būdas yra kalbėjimasis, savų poreikių išsakymas ir partnerio išgirdimas.

Seksualiniai santykiai gali netenkinti vien todėl, jog turite skirtingą įsivaizdavimą apie juos, jog laikote tam tikrą nuoskaudą, kas užkerta kelią intymumui ir pan. Pamirštas susitarimas gali sugadinti visą vakarą jei kylantys jausmai nėra išsakomi arba su jais kitaip nesusitvarkoma.

Ir jūsų pasitenkinime mylėtis nuogai ne visiškoje tamsoje nematau nieko nenormalaus. Tai gali išties jaudinti ir sukelti daugiau aistros. Jūsų žodžiuose gausu savęs plakimo už tai, kokia esate. Galbūt verčiau derėtų ne poreikius išstumti, o rasti optimalų būdą su jais būti. Psichologijoje retai kažką stengiamės panaikinti, užslopinti. Dažniau - suprasti, rasti išraiškos formą.

Labai svarbu ką jums apskritai reiškia seksualumas? Ar jaučiatės moteriška būdama tarp vyrų? Ar gebate reikšti ir priimti seksualumą be sekso? Ar patiriate intymių akimirkų su partneriais be fizinio kontakto? Jei mūsų gyvenime kažkokios patirties elemento trūksta, jei save tam tikroje srityje ribojame, tai gali būti kompensuojama kitokia, labiau mums priimtina išraiška. Seksas gali tapti ir intymumo pakaitalu, ir raminamaisiais, ir šarvais prieš beprasmybės, tuštumos jausmą. Ir jūsų atveju, norint suvokti seksualines problemas, turėtume kalbėti apie visą jūsų gyvenimą, įvairių jo aspektų santykį.

Nudizmas: kultūra ir psichologija

Nudistai - žmonės, tikintys, kad nuogas kūnas yra gražus kaip ir daugiau ar mažiau pridengtas. Šis nuogo kūno kultas neturi nieko bendro su seksu, todėl praktikuojamas ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir šeimose, kuriose auga maži vaikai.

Kas yra nudizmas? Nudizmas - tai kultūra, kai nuogumas suprantamas kaip tam tikra buvimo kartu forma. Jis atsirado Skandinavijos šalyse, tačiau iš pradžių buvo laikomas nedorovingu. Kai kurių psichiatrų nudizmas traktuojamas kaip patologinis noras būti nuogam.

Nudizmo ir ekshibicionizmo skirtumai

Ekshibicionizmas yra seksualinis sutrikimas, kai apsinuoginusį vyrą jaudina moterų žvilgsniai, išgąstis, puolimas. Įprastomis sąlygomis tokie vyrai negali pasitenkinti, todėl gąsdina moteris viešose vietose. Ne medicinine prasme, ekshibicionizmu galima vadinti moterų apsinuoginimą, seksualių drabužių dėvėjimą viešumoje, reklamose, filmuose. Toks elgesys kriminalinio atspalvio neturi, tačiau taip pat skatina susijaudinimą viešose vietose.

Kadangi klasikinis nudizmas su seksu nėra susijęs - pavojaus nėra. Tačiau kiekvienoje bendrijoje, jos nariai turėtų būti kruopščiai atrenkami, taip turėtų būti ir nudistų bendrijose. Santūriai, ramiai besijaučiantieji tarp nuogų vyrų ir moterų - tai yra tikrieji nudistai.

Tėvai nuo mažumės vaikštantys namuose nuogi, vesdamiesi vaikus į nudistų paplūdimius, išauklėja juos tai priimti kaip natūralų reiškinį. Vaikai tai suvokia kaip normalų dalyką, juk tai natūrali žmogaus išvaizda. Jei nudizmą propaguoja abu tėvai, tai natūralu, kad jie savo atžalos kitaip neauklės. Istoriškai kažkada žmonės vaikščiojo nuogi, apsirengė tik tam, kad nesušaltų. Vėliau rūbai įgijo slepiamąją funkciją. Šiandien nusirengimas yra kultūrinis reiškinys - jis siejamas su seksualumu, jo skatinimu.

Nudizmas ir vaikų auklėjimas

Geismas nedingsta, jie tampa santūresni, jų seksualumas suveikia tik tam tikromis aplinkybėmis, kurios nėra susijusios su nuogumu. Nudizmas gali labiau iššaukti abejingumą, nei paskatinti seksualinius pojūčius. Vaikų tai nejaudina, kai jie pratinami nuo mažens. Suaugus jiems nuogas žmogaus kūnas suvokiamas kaip natūrali žmogaus išvaizda.

Problemos gali kilti pirmiausia dėl to, kad aplinkoje nėra tiek daug nudistų. Nudistų gyvenimas, pasaulėžiūra, gali būti nepriimtina tiems, kurie vaikšto apsirengę. Augdami nudistų šeimoje, vaikai savaime patenka į konflikto zoną. Juos gali kritikuoti aplinkiniai, bendraamžiai, kurie nėra iš nudistų šeimų, gali tyčiotis, kelti spaudimą. O vaikai, kaip žinia, tokiems dalykams yra labai jautrūs. Šeimoje skiepijamos vienos vertybės, visuomenėje - kitos. Tai kelia vidinius konfliktus.

Net nudistai viešose vietose yra apsirengę, todėl vaikui tai gali pasirodyti kaip neatitikimas. Juk Europos Sąjungoje be rūbų negalime egzistuoti. Padaryti taip, kad nudistai visur gerai jaustųsi - neįmanoma.

Nudizmo nauda - santūrumo priešingai lyčiai ugdymas. Visais kitais aspektais tai daugiau konflikto šaltinis, nesuderinami prieštaravimai. Sunku įsivaizduoti po vienu stogu gyvenančią porą, kurioje vienas nudistas, o kitas ne.

Grakštumas, tikslios kūno linijos buvo labai vertinami senovės Egipte, kūno grožiu žavėjosi ir senovės graikai. Išplitus krikščionybei, nuogumą imta sieti su šėtono veikla, jis buvo tapatinamas su pasileidimu. Ilgiausiai nuogumą toleravo Šiaurės tautos, kur net iki šešiolikto amžiaus vyrai ir moterys kartu maudėsi pirtyse.

Renesanso laikais suknelėse atsirado dekoltė, tačiau net devyniolikto amžiaus pabaigoje žmonės miegodavo su rūbais ir tik lytinio akto metu šiek tiek apsinuogindavo. Viskas pasikeitė praėjusiame amžiuje - moralės normos pasidarė daug laisvesnės ir vėl pradėta žavėtis nuogo kūno grožiu - atsiranda mini suknelės, atviri maudymosi kostiumėliai, pradedami siūti pusiau permatomi rūbai… vėl tapo įprasta miegoti nusirengus ir ne nudistams…

Beje, nudistai paiso kitų žmonių nuomonės, pasirinkimo laisvės ir būna nuogi tik savo bendrijoje, tarp šeimos narių, - seksualumas čia “nustumiamas” į antrą planą, nes taip įprantama prie nuogo kūno, kad jis seksualiai nejaudina.

Dauguma žino, jog moterys mėgsta degintis nuogos, nes daugiau dėmesio skiria savo kūnui - deginantis nuogai, kūno spalva lieka vienodai graži, be to, nereikia dėvėti nuolat veržiančių drabužių. Tuo tarpu apsinuoginimas namuose, anot seksologų, priklauso nuo sutuoktinių tarpusavio santykių. Tai ne tik įprotis laikytis ypatingos kūno higienos. Nesidrovinčios nuogumo moterys paprastai daugiau dėmesio skiria gerai kūno formai palaikyti, kūno kultūrai. Tačiau nuogumas neturi didelės įtakos moterų seksualiniam susijaudinimui.

Savo kūną moteris linkusi vertinti grožio atžvilgiu, o nuogas vyro kūnas moterims daugiau kelia estetinį pasitenkinimą nei geismą. Be to, teigia seksologai, nuogumas byloja, jog moteris pasitiki šalia esančiu vyru ir jaučiasi saugi, yra tikra, jog netaps prievartos auka.

Vyrų paplūdimiai nepopuliarūs. Gal todėl, kad jie daug mažiau domisi savo kūno grožiu. Tačiau seksologai teigia, jog buvimas nudistų pliaže vyrams gali sukelti prieštaringus jausmus - viena vertus, galima grožėtis gražiomis nuogomis moterimis, kita vertus - buvimas tokiame paplūdimyje įpareigoja, nes seksualinis susijaudinimas čia visiškai neleistinas.

Kadangi vyro nuogo kūno grožis nėra tokia vertybė, jis nesusilaukia tokio susidomėjimo kaip moters. Nors kita vertus, pasiryžimas nusirengti vyro akivaizdoje labai vertinamas, net jei jis nesibaigia seksu. O namuose nuogumas, seksologų teigimu, sudrausmina ir šiek tiek atšaldo jausmus, nes nuogas kūnas atrodo lengvai pasiekiamas ir todėl praranda įdomumą.

Įvairiuose mamų interneto forumuose ir grupėse klausimas, ar vaikas paplūdimiuose turėtų būti nuogas, ar aprengtas, visada sukelia aršias diskusijas. Dėl to jos dažniausiai savo atžalų intymias vietas pridengia. Tačiau galima rasti ir kitokių minčių: „Vaikystė ir yra tam, kad darytume tai, ko suaugęs jau nebegali. Manau, kad per žiauru nuo mažens vaiką statyti į rėmus ir liepti daryti viską, ką daro suaugę. Šlykštu tiems, kurie turi kompleksų arba tiems, kurie nesupranta, kad tai natūralu“.

Vieni tėveliai to niekada nedaro, net jei vaikas yra dar kūdikis, o kiti leidžia rinktis pačiam vaikui. Tai yra viešuose paplūdimiuose vaikai nuogi laksto tol, kol patys pajaučia, kad to nebenori.

Psichologės tikinimu, 3-5 metų mažyliui yra gerokai lengviau paaiškinti, kodėl jis viešoje vietoje turėtų būti apsirengęs. Gėdytis nuogumo ir jį slėpti nuo tėvų vaikai pradeda ūgtelėję, maždaug pradinėse klasėse arba dar vėliau. Vis tik svarbiausia, kokios nuostatos dėl nuogumo vyrauja šeimoje. Jei tėvai nuo mažų dienų nuogumą laikys gėdingu dalyku, tai tokią nuostatą perims ir vaikas. Jis bus linkęs slėpti savo nuogumą.

Viena iš dažniausių priežasčių yra nesibaigiantys pedofilijos skandalai. Tėvai tiesiog nenori, kad į jų vaikus žiūrėtų galimi iškrypėliai.

Nemanau, kad vaikui sveika matyti daugybę svetimų suaugusiųjų nuogų kūnų. Ypač 3-mečiui ar vyresnio amžiaus vaikui, kuris jau pradeda suvokti lytiškumą ir skirtumus tarp vyro ir moters kūnų. Toks vaizdas gali būti per stiprus dirgiklis ir gali įaudrinti vaiko psichiką.

Kiekvieno vaiko jautrumas yra skirtingas, todėl niekas negali prognozuoti, kokią žalą vaikui ateityje gali turėti tokie atsiminimai.

Vaikai gali neturėti socialinių ribų suvokimo, kas yra normalu, o kas ne. Pavyzdžiui, mokykloje, kai vaikas liks vienas, be tėvų priežiūros, dėl ribų nesuvokimo pasielgs taip, kaip pedagogai ar draugai nesupras. Dėl to gali kilti patyčios ar kitos nemalonios situacijos.

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė sako, kad nuogumas yra prigimtinis dalykas, todėl turėti pozityvų ryšį su savo kūnu yra didelė dovana. Jos manymu, suaugusių žmonių nuogumas mūsų kultūroje yra labai stipriai susietas su seksualumu, kuris traktuojamas dviprasmiškai.

Viena vertus, visuomenėje, kur būtina skatinti aistrą vartoti, prekių ir paslaugų reklamavimas yra glaudžiai susijęs su seksualumu. Tuo tarpu tradicinės etikos normos reikalauja seksualumą slopinti.

Visiškai nepriimtina, jeigu suaugęs asmuo sutrinka matydamas nuogą vaiko kūną. Jam reikalinga skubi pagalba. Tokios ir siūlyčiau pasiieškoti. O vaikams leiskime formuoti teigiamą santykį su savo kūniškumu, pasidžiaugti savo kūnu. Gal pavyks užauginti laimingesnę ir labiau harmoningą suaugusiųjų kartą.

Anot specialistų, vaiko įpročiai ir visuomenėje priimtinų normų suvokimas formuojasi nuo pat vaikystės. Mažamečiui pradėjus lankyti darželį ir mokyklą, neretai su juo kalbama apie kūno sandarą, kitos lyties tam tikrus fiziologinius skirtumus.

tags: #ar #gali #buti #vyras #nuogas #pries