Sakinys yra gramatiškai susijusių žodžių grupė, turinti baigtinę intonaciją. Tai yra mažiausias bendravimo vienetas. Tik juo galima ką nors pranešti, skatinti, ko nors klausti, pasakyti, kas vyksta, vyko, vyktų ir t.t. Laimingas žmogus valandų neskaito. Duona už auksą brangesnė. Sakinį gali sudaryti ir vienas žodis: Vakaras. Vėsu.
Sudėtiniai Sakiniai ir Jų Sandara
Sakiniai į vientisinius ir sudėtinius skirstomi pagal gramatinių centrų skaičių. Sakiniai, turintys du ir daugiau gramatinių centrų, yra sudėtiniai: Drėgnais laukais atzvimbia vėsios bitės ir tyliai švilpia paukštis žolėje. Malūno užtvankoje vienodai šniokščia vanduo, už miestelio pukši traktorius, prie savo namelio medyje tarška varnėnas. Kelias, kuriuo ji eina, veda per mišką. Sudėtiniai sakiniai skirstomi į jungtukinius ir bejungtukius.
Pirmiausia primename, kad sakiniai, turintys du ir daugiau gramatinių centrų, yra sudėtiniai sakiniai. Jie gali būti jungiami jungtukais arba ne. Pvz.: Malūno užtvankoje vienodai šniokščia vanduo, už miestelio pukši traktorius, prie savo namelio medyje tarška varnėnas. (3 gramatiniai centrai: šniokščia vanduo; pukši traktorius; tarška varnėnas.).
- SUJUNGIAMUOSIUS SAKINIUS, kurių dėmenys siejami s u j u n g i a m a i s i a i s j u n g t u k a i s (ir, ar, arba, o, bet, tačiau, vis dėlto, tik(tai), užtai, todėl, tad, dėl to, tai, taigi). Sujungiamųjų sakinių dėmenys gali būti atskiriami kableliu: Atėjo vasara(,) ir laivai pradėjo plaukioti ežere.
- BEJUNGTUKIŲ SAKINIŲ dėmenys susieti be jungtukų, tik prasme ir intonacija.
Paprastai sudėtiniai sujungiamieji sakiniai yra jungiami jungtuku ir, o jungiami priešinamaisiais ir paremiamaisiais jungtukais ar jų paskirtį turinčiais žodžiais o, bet, tačiau, tik(tai), vis dėlto, (per) tai, užtai, užtat(ai), tad, todėl ir kt.
Taisyklė: sujungiamojo sakinio dėmenys, sujungti nekartojamais jungtukais ir, nei, ar, arba, gali būti atskiriami kableliu, jei norima parodyti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą, pvz.: Ne tiek kūryba, kiek kiti dalykai, daug svarbesni, jam rūpi(,) ir jis negali atsitraukti nuo žmogaus, sėdinčio už rašomojo stalo.
Taisyklė: sujungiamųjų sakinių dėmenys, sujungti: a) kartojamais sudedamaisiais jungtukais ir jų paskirtį turinčiais žodžiais ir … ir, nei … nei, čia … čia ir kt., b) kartojamais skiriamaisiais jungtukais arba … arba, ar … ar, yra atskiriami kableliais, pvz.: a) Ir eina kupinos darbų dienos, ir slenka naktys, pilnos ilgesio ir svajonių.
Sudėtinio prijungiamojo sakinio šalutinis dėmuo visuomet skiriamas nuo pagrindinio nepaisant jo pozicijos pagrindinio dėmens atžvilgiu: šalutinis dėmuo gali eiti prieš pagrindinį dėmenį, po jo arba būti į jį įsiterpęs. Dažniausiai vartojamas, neutraliausias skyrybos ženklas tiems dėmenims atskirti yra kablelis. Tais atvejais, kai šalutinis dėmuo įsiterpęs į pagrindinį, jis išskiriamas iš abiejų pusių: Būdavo dienų, kai mašina atvažiuodavo į kiemą. Šalutinis dėmuo išskiriamas kartu su jį pabrėžiančiais ar aiškinančiais žodžiais ypač, nebent, juolab, juo labiau, būtent, vis tiek, tai yra: Reikia smagiai pakeliauti, ypač kol atostogos. Vienarūšiai šalutiniai dėmenys, sujungti nekartojamais sudedamaisiais ar skiriamaisiais jungtukais ir, ar, arba, neatskiriami. Atsidėjęs aiškino broliui, kaip pagal medžių šakas nustatyti kryptį ir kaip pagal jų rieves metus skaičiuoti. Kai prisistačiau, jie šiltai mane priėmė ir apgailestavo, kad Broniaus nėra ir kad turėtų kaip tik tą dieną parvažiuoti.
Bejungtukių sakinių dėmenys, kuriais reiškiamas išvardijimas, gretinimas ar priešprieša, paprastai atskiriami kableliu ar kabliataškiu: Nuvytusios rožės nepražydės, neišdainuotos dainos taip ir liks neišdainuotos. Reiškiant apibendrinimą, sąlygą, laiką, nuolaidą, neatitikimą sudėtiniame bejungtukiame sakinyje dažniau vartojamas brūkšnys: Sodininkas jis buvo ir mokykloje - geresnį palyginimą sunku rasti. Pasimaišytų jam žvėris ar priešas - bemat patiestų. Bejungtukių sakinių dėmenys, kuriais reiškiamas aiškinimas, priežastis ir pasekmė, atskiriami dvitaškiu ar brūkšniu: Už lango girdėjosi triukšmas: ūžė mašinos, šūkavo vaikai.
Vienarūšės Sakinio Dalys ir Skyryba
Vienarūšės sakinio dalys atsako į tą patį klausimą ir priklauso nuo to paties sakinio žodžio. Vienarūšės sakinio dalys jungiamos sujungiamaisiais jungtukais (ir, ar, arba, bet, o, tačiau) arba be jungtukų. Tarp vienarūšių sakinio dalių dedamas kablelis, jei jos nesujungtos jungtukais arba sujungtos priešpriešiniais jungtukais (bet, o, tačiau). Jei vienarūšės sakinio dalys sujungtos kartojamaisiais jungtukais (ir... ir, ar... ar, arba... arba), kablelis dedamas prieš antrąjį ir kitus kartojamuosius jungtukus.
Vienarūšiai šalutiniai dėmenys, sujungti sujungiamaisiais jungtukai ir, ar, arba, nėra atskiriami, kaip ir vienarūšės sakinio dalys, pvz.: Kurso draugas, sužinojęs, kokį šaltinį pasirinkau tirti, dovanų parvežė įspūdingo dydžio lapą, kad būtų lengviau skaityti ir kad per anksti nesugadinčiau akių.
Kaip matome, skyrybos ženklas rašomas prieš jungtuką ar jungiamąjį žodelį.
Taisyklė: jei šalutinis dėmuo kaip vienarūšis yra jungiamas su pasirenkamai skiriama sakinio dalimi, išskiriamas kartu su ja nepaisant to, ar tiesioginį ryšį su bendrąja sakinio dalimi turi vienarūšė sakinio dalis, ar šalutinis dėmuo, pvz.: Projektas pratęsiamas, jei yra uždelsiamas finansavimas arba susidarius kitoms nuo vykdytojų nepriklausančioms aplinkybėms, ne ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui.
Taisyklė: sujungti kaip vienarūšiai šalutinis dėmuo ir neskiriama sakinio dalis išskiriami kartu, jei prie pagrindinio dėmens tiesiogiai yra prisijungęs šalutinis dėmuo, pvz.: Bendrąją būklę ir ką gyvūnas yra ėdęs paskutinę parą, nustato veterinarijos gydytojas. Žurnalistė išsiaiškino, kas pateikė medžiagą bei tikėtinus tų asmenų tikslus, ir aprašė visa tai išsamiame straipsnyje.
Taisyklė: kai šalutinis dėmuo su jungtuku ar pratęsiamas kitą jungtuką ar ir pagrindinių sakinio dalių turinčia (ar galinčia turėti) sakinio atkarpa, tarp jų gali būti rašomas kablelis, jei tos dvi dalys suprantamos kaip vienarūšiai šalutiniai dėmenys, arba nerašomas, jei suprantamos kaip vienarūšės sakinio dalys šalutiniame dėmenyje.
Taisyklė: vienarūšiai šalutiniai prijungiamojo sakinio dėmenys, sujungti kartojamais sudedamaisiais ar skiriamaisiais jungtukais ir … ir, nei … nei, ar … ar, arba … arba, atskiriami pradedant antruoju, kartojamuoju, jungtuku.
Taisyklė: tarp šalutinio dėmens jungtuko (ar kito jungiamojo žodžio) ir prieš jį einančio sujungiamojo ar prijungiamojo jungtuko (ar kito jungiamojo žodžio) gali būti rašomas kablelis norint parodyti šalutinio dėmens savarankiškumą. Pvz.: Reikia pasakyti, kad(,) kai tik kuris iš jų įžengia į salę, tuoj visa jų gudrybė ir dingsta.
Taisyklė: šalutinis dėmuo išskiriamas kartu su pabrėžiamaisiais ar aiškinamaisiais jungiamaisiais žodžiais arba žodžių junginiais bei samplaikomis būtent, ypač, juoba, juolab, juo labiau, tuo labiau, nebent, bent jau, tai yra, vis tiek, retai pasitaikančiu destis ir pan. Pvz.: Tokie žmonės bando įsitvirtinti silpnose bendrijose, būtent kur nėra iniciatyvių žmonių ir darnios narių veiklos.
Taisyklė: jei prieš sakinio pradžioje einantį šalutinį dėmenį pavartotą dalelytę pagal sakinio prasmę galima sieti ir su šalutiniu, ir su pagrindiniu dėmeniu, šalutinis dėmuo gali būti skiriamas kartu su dalelyte arba atskirai. Pvz.: Juk(,) kai nusiperki naują automobilį, nesinori juo važinėti išmaltais miško keliukais.
Taisyklė: po žodžių vargu, kažin prieš dalelytę ar, įvardį kas bei įvardinius prieveiksmius kur, kada ir kt. gali būti rašomas kablelis, jei norima parodyti prijungimą, pvz.: Vargu(,) ar jis pats žino. Kažin(,) ar reikia pasisveikinti? Kažin(,) kada traukinys ateis? Kažin(,) kur jis prapuolė?
Kalbos redagavimas
Sudėtiniai sakiniai, susidedantys iš dviejų ar daugiau dėmenų, sujungtų prijungiamaisiais jungtukais, santykiniais įvardžiais ar prieveiksmiais, yra prijungiamieji sakiniai. Sudėtiniam prijungiamajam sakiniui būdinga tai, kad vienas jo dėmuo gramatiškai priklauso nuo kito. Tai rodo jungiamasis žodis ir klausimas, į kurį atsako priklausomasis dėmuo. Pvz.: Vaikai suprato, kad autobusas vėluos. (Ką vaikai suprato?
Žinome, kad šalutinis prijungiamojo sakinio dėmuo paprastai išskiriamas kableliais (Jis žinojo, apie ką kalbėti susirinkusiesiems, ir triukšmas tuoj pat nurimo), retai - brūkšniais (Kad stalčiuose nieko nebuvo - tendencingas melas). Brūkšnys tinka priduriamai pasakytam paprastai sakinio pabaigoje einančiam šautiniam dėmeniui atskirti, pvz.: Sudeginau lazdelę subtilaus valyto cinamono - kad atbaidyčiau velnius.
Žinome, kad šalutinis prijungiamojo sakinio dėmuo išskiriamas kableliais, retai - brūkšniais. Pvz.: Jam be galo rūpėjo, kad viskas būtų padaryta laiku ir gerai. Būk toks, koks nori kitiems rodytis. Lauke vis tiek vėsiau, ypač tada, kai vėjas užgauna.
Įterpiniai Sakiniuose
Įterpiniai ‒ su sakiniu sintaksiniais ryšiais nesusiję žodžiai, jų junginiai, net sakinio sandarą turintys dariniai. Jie skirti išreikšti kalbėtojo nuostatai sakomo dalyko atžvilgiu. Ši nuostata gali pasireikšti emociniu vertinimu, gali būti reiškiama stilistiškai neutraliai - kaip sakomo dalyko komentaras, kalbėtojas gali komentuoti patį informacijos pateikimo būdą.
Įterpiniai, kaip jau kalbėta praeitose pamokėlėse, gali būti įvairių semantinių tipų pagal kalbėtojo nuostatą sakomo turinio atžvilgiu, sakinio ir įterpinio turinio santykį. Priešprieša bei gretinimas (atvirkščiai, priešingai, taip pat anaiptol reikšme „priešingai“, skirtingai, antra vertus, kita vertus, viena vertus ir pan.), pvz.: Vokietijos įvaizdis ne tik nepablogėjo, bet, priešingai, pagerėjo.
Temos nusakymas (o dėl… tai; dėl… tai; (o kalbant apie (ką nors) ir pan., temą nusakantis daiktavardis tas, ta, jis, ji), pvz.: O dėl mokyklos renovacijos, tai ji prasidės tik po metų.
Taisyklė: įterpinys gali būti išskiriamas kartu su sujungiamuoju jungtuku, išskyrus ar, arba, nei, jeigu jis su įterpinius sudaro prasminę bei intonacinę vienumą, pvz.: Pirma, Petras buvo įskųstas kaip didžiausias riaušių kaltininkas, antra, jis suimtas pabėgo, ir(,) trečia, jo knygelės ir dainos žandarams labai nepatiko.
Taisyklė: lyginamieji posakiai, prisijungę prie būdvardiškųjų įvardžių toks (-ia), toks (-ia) pat, šitoks (-ia), koks (-ia), kitoks (-ia) ir pan., taip pat prie įvardinių prieveiksmių taip, taip pat, kitaip, tiek, tiek pat ir pan., išskiriami, jei norima parodyti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą, pvz.: Naujasis skyriaus vadovas nėra toks demokratiškas(,) kaip ankstesnysis(,) ir mažiau bendrauja su pavaldiniais.
Pažyminių grupei priskiriamas ir priedėlis, daiktavardžiu reiškiamas ir bent linksniu derinamas pažyminys. Priedėliu pasakome papildomą, antraeilį daikto pavadinimą, pvz.: Pamačiau Giedriaus pusseserę Aistę. Pamačiau Aistę, Giedriaus pusseserę. Čia žodis pusseserė yra priedėlis.