Kraujospūdis: Kas Tai Yra Ir Kaip Jį Kontroliuoti?

Kraujospūdis - tai kraujo spaudimo į kraujagyslių sieneles matavimo vienetas. Širdis pumpuoja kraują į kraujagysles, kurios išnešioja kraują po visą kūną. Kraujo spaudimas nėra vien tik skaičius - tai svarbi informacija apie širdies ir kraujagyslių sveikatą bei organizmo būklę. Per didelis arba per mažas kraujo spaudimas gali tapti rimtų sveikatos problemų priežastimi, todėl svarbu žinoti, koks yra normalus kraujo spaudimas pagal amžių.

Koks kraujospūdis yra laikomas normaliu?

Kraujospūdžio rodmuo rašomas, pvz: 120/80. Jis skaitomas „120 ant 80“. Viršutinis skaičius vadinamas sistoliniu, o apatinis - diastoliniu.

Diapazonai yra šie:

• Normalus: mažiau nei 120/80
• Padidėjęs: 120-129 / mažiau nei 80
• 1 pakopos aukštas kraujospūdis: 130-139/80-89
• 2 pakopos aukštas kraujospūdis: 140 ir daugiau / 90 ir daugiau
• Hipertenzija: daugiau nei 180 / daugiau nei 120 - Nedelsdami kreipkitės į gydytoją

Jei jūsų kraujospūdis viršija normalią ribą, pasitarkite su gydytoju, kaip jį sumažinti.

Normalus kraujo spaudimas skirtingais gyvenimo etapais

Skirtingos amžiaus grupės turi skirtingus „normalaus“ kraujo spaudimo diapazonus, nes su amžiumi keičiasi ir organizmo funkcijos. Pavyzdžiui, vaikams ir paaugliams būdingas kiek žemesnis spaudimas nei suaugusiesiems, o senstant kraujo spaudimas linkęs didėti dėl arterijų sienelių standumo, įvairių organizmo pokyčių ir gyvenimo būdo.

Vaikų kraujo spaudimas

Mažų vaikų kraujo spaudimas paprastai yra žemesnis nei suaugusiųjų, nes jų širdis ir kraujagyslės dar tik formuojasi ir vystosi. Standartiškai, vaikams iki 12 metų sistolinis kraujo spaudimas (viršutinis skaičius) yra 90-110 mmHg, o diastolinis (apatinis skaičius) - 55-75 mmHg. Paauglystėje, nuo maždaug 13 metų, kraujo spaudimas gali palaipsniui didėti dėl hormoninių pokyčių ir aktyvaus augimo.

Paauglių kraujo spaudimas

Paauglystės laikotarpiu kraujo spaudimas yra gana kintantis. Tai priklauso nuo brendimo metu vykstančių hormoninių pokyčių, aktyvumo lygio ir kitų veiksnių. Paaugliams normalus kraujo spaudimas svyruoja apie 100-120 mmHg sistoliniam spaudimui ir 60-80 mmHg diastoliniam spaudimui.

Suaugusiųjų kraujo spaudimas

Suaugusiesiems optimalus kraujo spaudimas yra laikomas 120/80 mmHg arba šiek tiek žemesnis. Visgi dėl skirtingo gyvenimo būdo ir genetikos daug žmonių susiduria su aukštesniu spaudimu (140/90 mmHg ar daugiau), kas laikoma hipertenzija. Hipertenzijos rizika dažnai didėja dėl streso, netinkamos mitybos ir fizinio aktyvumo trūkumo.

Vyresnio amžiaus žmonių kraujo spaudimas

Senstant, kraujo spaudimas linkęs didėti. Dėl arterijų sienelių standumo, sumažėjusio fizinio aktyvumo ir kitų veiksnių kraujagyslių elastingumas mažėja, kas lemia padidėjusį spaudimą. Vyresniems žmonėms dažnai norma laikoma 130-140 mmHg sistoliniam ir 70-90 mmHg diastoliniam spaudimui, tačiau geriausia, kad spaudimas būtų kiek įmanoma artimas suaugusio žmogaus normoms, siekiant sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Dėl ko atsiranda aukštas kraujo spaudimas?

Tikslios aukšto kraujospūdžio priežastys nėra žinomos, tačiau kai kurie dalykai gali turėti įtakos, įskaitant:

• Rūkymas
• Antsvoris ar nutukimas
• Fizinio aktyvumo trūkumas
• Per didelis druskos vartojimas
• Per didelis alkoholio vartojimas (daugiau nei 1-2 gėrimai per dieną)
• Stresas
• Esate vyresnio amžiaus
• Genetika
• Lėtinė inkstų liga
• Antinksčių ir skydliaukės sutrikimai
• Miego apnėja

Pirminė hipertenzija

Kai nepavyksta rasti pagrindinės aukšto kraujospūdžio priežasties, šis aukšto kraujospūdžio tipas vadinamas „esencialine (pirmine) hipertenzija“. Nors pirminė hipertenzija išlieka šiek tiek paslaptinga, ji yra susijusi su tam tikrais rizikos veiksniais. Aukštas kraujospūdis dažniausiai pasireiškia šeimų kartose ir dažniau pasireiškia vyrams nei moterims. Amžius ir rasė taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Jungtinėse Amerikos Valstijose juodaodžiams dvigubai dažniau nei baltaodžiams būdingas aukštas kraujospūdis, nors šis skirtumas pradeda mažėti apie 44 metus. Po 65 metų juodaodės moterys turi daugiausia aukšto kraujospūdžio problemų. Esencialinei hipertenzijai didelę įtaką daro ir mityba bei gyvenimo būdas.

Ryšys tarp druskos ir aukšto kraujospūdžio yra ypač didelis. Šiaurinėse Japonijos salose gyvenantys žmonės valgo daugiau druskos nei bet kas kitas pasaulyje ir turi didžiausią sergamumą pirmine hipertenzija. Dauguma aukštą kraujospūdį turinčių žmonių yra „jautrūs druskai“, o tai reiškia, kad jiems daugiau nei minimalus druskos poreikis padidina kraujospūdį.

Kiti veiksniai, galintys padidinti pirminės hipertenzijos riziką, yra:

• Nutukimas
• Diabetas
• Stresas
• Nepakankamas kalio, kalcio ir magnio vartojimas
• Fizinio aktyvumo trūkumas
• Alkoholio vartojimas

Antrinė hipertenzija

Kai galima nustatyti tiesioginę aukšto kraujospūdžio priežastį, būklė apibūdinama kaip antrinė hipertenzija. Tarp žinomų antrinės hipertenzijos priežasčių inkstų liga užima aukščiausią vietą. Hipertenziją taip pat gali sukelti navikai ar kiti augliai, dėl kurių antinksčiai (mažos liaukos, esančios ant inkstų) išskiria perteklinį kiekį hormonų, kurie padidina kraujospūdį. Kontraceptinės tabletės, turinčios estrogenų, ir nėštumas gali padidinti kraujospūdį, kaip ir vaistai, sutraukiantys kraujagysles.

Kokie žmonės linkę turėti aukštą kraujospūdį?

• Žmonės, kurių šeimos nariai turi aukštą kraujospūdį
• Rūkantys
• Nėščios moterys
• Moterys, kurios vartoja kontraceptikus
• Žmonės virš 35 metų amžiaus
• Turintys antsvorio arba nutukę
• Žmonės, kurie nėra fiziškai aktyvūs
• Reguliariai vartojantys alkoholį
• Žmonės, kurie valgo per daug riebaus maisto arba maisto, kuriame yra per daug druskos
• Žmonės, kurie serga miego apnėja

Kraujospūdžio matuokliai: kokie jie būna ir kaip išsirinkti geriausią?

Kraujospūdžio matuoklis - tai prietaisas, skirtas matuoti kraujo spaudimą arterijose. Šis prietaisas padeda nustatyti sistolinį ir diastolinį kraujo spaudimą bei širdies ritmą, kurie yra svarbūs rodikliai vertinant širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. Kraujospūdžio matuokliai gali būti mechaniniai, automatiniai arba pusiau automatiniai.

Kraujospūdžio matuoklių tipai

• Mechaniniai (aneroidiniai) matuokliai: Šie spaudimo matuokliai dažniausiai naudojami medicinos įstaigose ir laikomi labai tiksliais. Mechaninį spaudimo matuoklį sudaro manometras (slėgio rodiklis), rankinė pompa ir stetoskopas, todėl norint išmatuoti kraujo spaudimą reikia specialių įgūdžių. Mechaniniai matuokliai laikomi patikimais ir ilgalaikiais, tačiau jei spaudimą reikia matuoti kasdien, toks matuoklis gali būti nepatogus.
• Automatiniai matuokliai: Automatiniai, arba elektroniniai, spaudimo matuokliai yra patogiausi kasdieniam naudojimui, nes jie automatiškai pripučia manžetę ir nustato spaudimą bei pulsą. Paprastai jie turi didelį ekraną, kuriame rodoma informacija, o kai kurie modeliai netgi gali išsaugoti matavimo istoriją. Automatiniai matuokliai gali būti dviejų tipų - matuojantys spaudimą ties žastu ir riešu:
  • Žasto matuokliai: Šie matuokliai matuoja kraujo spaudimą uždedant manžetę ant žasto. Jie yra laikomi tikslesniais nei riešo matuokliai ir dažnai rekomenduojami žmonėms, kurie turi problemų su kraujospūdžiu ir turi dažnai matuoti spaudimą.
  • Riešo matuokliai: Šie prietaisai kompaktiški, lengvi ir patogūs nešiotis, todėl jie ypač tinka tiems, kurie nori turėti matuoklį kelionėse arba su savimi kasdien. Visgi riešo matuokliai laikomi mažiau tiksliais. Todėl jie labiau tinka jauniems bei sveikatos problemų neturintiems žmonėms, kuriems reikia tik retkarčiais patikrinti kraujo spaudimą.
• Pusiau automatiniai matuokliai: Šie matuokliai sujungia automatinio ir mechaninio matuoklių savybes. Manžetė pripučiama rankiniu būdu, bet rezultatas rodomas elektroniniame ekrane. Jie yra patogesni už mechaninius, tačiau reikalauja daugiau veiksmų nei pilnai automatiniai modeliai.

Kaip išsirinkti geriausią kraujospūdžio matuoklį?

Norint išsirinkti geriausią bei patogiausią kraujospūdžio matuoklį, atsižvelkite į keletą svarbių faktorių:

• Naudojimo dažnumas ir tikslumas: Jei kraujospūdį reikia matuoti dažnai, pavyzdžiui, kasdien, geriausia rinktis žasto automatinį matuoklį dėl jo tikslumo ir patogumo. O jei prietaisas jums reikalingas tik kartkartėmis spaudimui patikrinti, gali pakakti ir riešo matuoklio.
• Matavimo istorijos saugojimo galimybė: Kai kurie automatiniai matuokliai turi atminties funkciją, leidžiančią išsaugoti kelių matavimų rezultatus. Tai naudinga žmonėms, kuriems reikia sekti spaudimo pokyčius tam tikrą laiką ir pateikti informaciją gydytojui.
• Ekrano dydis ir duomenų aiškumas: Vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduojama rinktis matuoklius su didesniu ekranu ir aiškiais skaičiais, kad būtų lengviau perskaityti rodmenis. Kai kurie matuokliai taip pat turi spalvotus indikatorius, rodančius, ar spaudimas yra normos ribose.
• Papildomos funkcijos: Kai kurie matuokliai turi papildomas funkcijas, pavyzdžiui, aritmijos indikatorių, kuris praneša apie širdies ritmo sutrikimus. Tokie modeliai gali būti naudingi žmonėms, kurie serga širdies ligomis ir jiems svarbu sekti ne tik kraujospūdį, bet ir pulsą.
• Kaina ir patikimumas: Renkantis matuoklį svarbu atkreipti dėmesį į kainos ir kokybės santykį. Nors mechaniniai matuokliai yra pigesni, o taip pat patikimi ir ilgaamžiai, jie gali būti nepatogūs pastoviam naudojimui. Tuo tarpu automatiniai matuokliai yra patogūs, tačiau gali kainuoti daugiau.

Lietuvos gyventojų apklausa apie kraujospūdį

Šiais laikais sekti savo kraujospūdį galite ir namuose. Siekiant išsiaiškinti lietuvių žinias apie kraujo spaudimą bei jo matavimo įpročius, gegužės pradžioje šalyje buvo vykdoma reprezentatyvi apklausa internete. Tyrime, kurį atliko bendrovė „Norstat“, dalyvavo vienas tūkstantis 25-65 metų respondentų iš įvairių Lietuvos miestų ir kaimo vietovių.

Manoma, kad mūsų šalyje padidėjusį kraujo spaudimą turi itin didelė dalis gyventojų. Kadangi hipertenzijos simptomai nėra akivaizdūs ir žmonės juos pajunta ne iš karto, ne visi sergantys apie tai žino. Geras kraujospūdis turėtų būti <140/90 mmHg, tačiau apklausos metu paaiškėjo, kad net 30 proc. asmenų nežino šių skaičių arba juos įvardino neteisingai.

Pasiteiravus tiriamųjų, ar jie žino savo kraujospūdį, paaiškėjo, kad penktadalis apklaustųjų savo kraujo spaudimo nežino. Pusės tyrimo dalyvių kraujospūdis buvo geras, o beveik 30 proc. respondentų turi hipertenziją, t. y. jų kraujospūdis yra 140/90 mmHg ir daugiau. Apklausos duomenimis, kasdien savo kraujo spaudimą matuojasi 7 proc. lietuvių, bent kartą per mėnesį - kas ketvirtas. Vis dėlto daugiau nei pusė žmonių matuojasi per menkai: 27 proc. lietuvių tai daro retai arba nepamena, o 26 proc. teigia kraujospūdį pasimatuojantys tik pas gydytoją.

Nors penktadalis respondentų teigia, kad savo kraujo spaudimo nematuoja ir negydo, vis dėlto dauguma imasi papildomų prevencinių priemonių. Siekdami puoselėti savo kraujo spaudimą, žmonės vengia žalingų įpročių: daugiau nei pusė nerūko, alkoholio atsisako mažiau asmenų (36 proc.). Beveik trečdalis tiriamųjų nurodė vengiantys streso ir belaikantys darbo-poilsio režimo. Kiek daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) sportuoja, o penktadalis (21 proc.) riboja druską. Mitybą griežčiau prižiūri tik kas aštuntas asmuo (12 proc.).

Bendrovė „Spinter tyrimai“ spalio 19-29 dienomis atliko Lietuvos gyventojų apklausą. Joje dalyvavo 1009 asmenys, kurių amžius 18-75 metai.

„Spinter tyrimai“ išsiaiškino, kad padidėjusį kraujospūdį ir dislipidemiją (padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje) dažniausiai tvirtina turintys 56-erių metų ir vyresni gyventojai (56,4 proc.), o taip tvirtinančių 46-55 m. amžiaus grupėje yra 50,3 proc.

Vis dėlto ir jaunesni gyventojai sako, kad susiduria su šiais negalavimais: tarp 36-45 m. amžiaus lietuvių taip tvirtina kas penktas (20 proc.), o 26-35 m. amžiaus grupėje - kas dešimtas (10,4 proc.) gyventojas.

Lietuvoje vyksta valstybės finansuojama programa (Širdies ir kraujagyslių ligų Prevencijos programa), pagal kurią kraujospūdžio ir cholesterolio tyrimai prevenciškai atliekami sveikiems, dar neturėjusiems miokardo infarktų ir insultų, vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų. Kiekvienais metais patikrinami daugiau nei 300 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Išanalizavę šių patikrų duomenis matome, kad tikroji padėtis yra blogesnė nei gyventojai galvoja apie save. Tikrasis dislipidemijos mastas Lietuvoje yra daug didesnis: iki 90 proc. patikrintų asmenų. Tie, kurie nesitikrina arba neatsakingai geria nuo cholesterolio ar padidinto kraujo spaudimo paskirtus vaistus, pasmerkia save miokardo infarktų ar insultų rizikai.

Praėjusiais metais Lietuvoje nuo išeminės širdies ligos mirė 1103 darbingo amžiaus (iki 64 metų) vyrai ir 246 tokio pat amžiaus moterys. Kaip matote, darbingo amžiaus vyrams rizika mirti nuo miokardo infarkto yra 4 kartus didesnė nei moterims.

7 patarimai, kaip kuo tiksliau pasimatuoti kraujo spaudimą:

1. 30 minučių prieš kraujospūdžio matavimą nerūkykite, negerkite gėrimų, kurių sudėtyje yra kofeino, nevalgykite ar nesimankštinkite.
2. Likus bent 5 minutėms iki kraujospūdžio matavimo ramiai pailsėkite.
3. Sėdėkite taip, kad nugara būtų tiesi ir prilaikoma (geriau ant kėdės prie stalo, nei ant sofos).
4. Ranką reikia padėti ant lygaus paviršiaus (pvz., stalo) taip, kad žastas būtų širdies lygmenyje.
5. Kojas pastatykite vieną šalia kitos ant grindų, jų nekryžiuokite.
6. Matavimo metu nekalbėkite.
7. Savo kraujospūdį visada matuokite toje pat rankoje.

Hipertenzijos diena - puiki proga pasimatuoti kraujospūdį bei paraginti tai padaryti savo artimuosius.

tags: #ar #gali #buti #taikomas #spaudimas #apklausos