Vyriausybės Tikslai Lietuvai: Ekonomikos Augimas, Socialinė Gerovė ir Valstybės Efektyvumas

Valdančioji koalicija Seime užregistravo Vyriausybės programą, kurią sudaro dešimt svarbiausių veiklos krypčių. Naujoji Vyriausybė pradės darbą nuo konkrečių visos Lietuvos gerovę užtikrinančių sprendimų.

Pasak paskirtojo Ministro Pirmininko socialdemokrato Gintauto Palucko, devynioliktoji Vyriausybė sieks užtikrinti visapusišką gyventojų saugumą.

Vyriausybės programoje keliami trys pagrindiniai uždaviniai: pažaboti išaugusių kainų poveikį žmonių gyvenimui didinant jų pajamas, paruošti patikimą valstybės ir visuomenės apsaugą pavojaus atveju bei pakloti tvirtus pamatus dabarties ir ateities kartoms.

G. Palucko teigimu, naujoji Vyriausybė pradės darbą nuo konkrečių visos Lietuvos gerovę užtikrinančių sprendimų.

„Vyriausybės programą pradedame nuo ekonomikos - mūsų valstybės ūkio - auginimo. Taip pat siūlome sprendimus, kurie didintų mokesčių sistemos teisingumą, solidarumą ir skaidrumą. Visa tai reikalinga tam, kad galėtume padėti mūsų gyventojams, vaikus auginančioms šeimoms, t. y. sustiprinti juos ekonomiškai per valstybės pagalbą, lengvatas ir viešąsias paslaugas. Įsipareigojame palengvinti sąlygas šeimoms įsigyti būstą, ženkliai padidinti neformaliojo vaikų ugdymo krepšelį ir sparčiau indeksuoti vaiko pinigus“, - komentuoja G. Paluckas.

Paskirtasis premjeras teigia, jog Lietuvos gynybinių pajėgumų stiprinimas - tarp svarbiausių Vyriausybės programos prioritetų.

„Vyriausybės programoje skiriame išskirtinį dėmesį skiriame saugumui ir gynybai - įsipareigojame skirti ne mažiau nei 3,5 proc. nuo BVP, užtikrinti sklandų Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje iki 2027 m. ir stiprinti bendradarbiavimą su mūsų NATO partneriais“, - komentuoja G. Paluckas.

Vyriausybės programoje numatomi žingsniai, leisiantys pažaboti „slenkančią“ sveikatos ir švietimo sistemų privatizaciją.

„Vis daugiau visuomenei svarbių paslaugų paliekame rinkai. Tai yra neteisinga. Matome vis daugiau privataus švietimo, privataus ugdymo, privačios medicinos ir slaugos. Sprendimai, kurie nugulė mūsų Vyriausybės programoje, leis pasirūpinti, kad kokybiškos paslaugos būtų prieinamoms ne tik pasiturintiems, bet visiems žmonėms, nepaisant jų socialinės padėties“, - sako G.

Programoje numatyti Darbo kodekso pakeitimai, didesnė pažeidžiamų grupių įtrauktis į darbo rinką bei socialinės paramos didinimas yra itin svarbūs kuriant orias darbo sąlygas. Vertintinas ir įsipareigojimas didinti viešųjų paslaugų darbuotojų atlyginimus.

„Tie tikslai, kurie yra keliami ekonomikos srityje, yra būtent tokie, kokių Lietuvai reikia. Lietuvai reikia ekonomikos transformacijos ir poslinkių aukštos pridėtinės vertės struktūrinių pokyčių link, nes Lietuvoje iki šiol vyrauja žemos ir vidutiniškai žemos pridėtinės vertės veiklos, o esant tokiam darbo užmokesčio augimui, darbo kaštų spaudimui yra rizika, kad vidutiniu laikotarpiu tam tikros veiklos išorės rinkose gali tapti nekonkurencingos“, - teigė I.

Vyriausybės programos projekte akcentuojamas investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), ypač privačių, augimas. Sėkmės rodikliu įvardijamas tikslo, kad valstybės ir privataus sektoriaus investicijos į MTEP 2030 metais sieks 2 proc.

Kalbėdama apie programoje minimus aspektus, susijusius su mokesčių stabilumu, verslo dereguliavimu, paprastesniais verslo administravimo principais, I. teigė, kad visos šios dedamosios įgalina Lietuvą tapti ekonomikos židiniu ir ekonomikos traukos centru, kurie padėtų Lietuvai tapti palankia vieta tiek darbo jėgai, tiek kvalifikuotiems specialistams atvykti, tiek patiems verslams kurtis čia.

A. Bartkus teigia, kad ypač neigiamą signalą verslui siųstų pelno mokesčio didinimas.

„17 proc. standartinis pelno mokesčio tarifas, kurį veikiausiai turėsime nuo kitų metų - ne toks jau ir didelis. Tiesa, jei pažiūrėsime į paskutinių metų dinamiką, pelno mokestis pernai didėjo nuo 15 iki 16 proc., šiais metais bus padidintas dar vienu procentu. Tai investuotojams parodo, kad šalis savo finansines problemas planuoja spręsti vis labiau apmokestindama verslą, o jie nuspręs pasirinkti valstybę, kur mokestinė aplinka - stabilesnė“, - sako ekspertas.

Pasak jo, valdžios institucijų procesų efektyvinimas gali neatsverti planuojamų mokestinių pakeitimų, kurie turi potencialą atbaidyti užsienio ir vietinius investuotojus.

A. Bartkus taip pat nemato, kaip viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas yra suderinamas su premjero ir prezidento kalbomis apie naujos Regionų ministerijos steigimą.

„Su norais mažinti biurokratizmą taip pat nesutinka šnekos, kad mums reikia Regionų ministerijos. Savivaldybės su savo reikalais kuo puikiausiai, tik kad kartais joms reikalingi biudžetai ir todėl jos reikalauja didesnio finansavimo“, - teigia VU docentas.

„Vienu metu kalbėti apie biurokratizmo mažinimą ir Regionų ministerijos steigimą yra kažkoks nesusipratimas, kadangi naujos institucijos atsiradimas tą viešojo sektoriaus efektyvumą dar labiau sumažins. (...) Premjero žodžiai ir Vyriausybės darbai išsiskiria - vienas apie vieną, kitas apie kitą“, - tikina ekonomistas.

Pasak A. Bartkaus, prie viešojo sektoriaus efektyvumo didinimo neprisideda ir prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) neseniai veikti pradėjusi Maisto taryba, ir Vyriausybės įsteigta Biurokratizmo mažinimo komisija.

Jo nuomone, procesų efektyvinimu kiekvienoje institucijoje turėtų užsiimti nepriklausomi tos srities profesionalai, kurie galėtų tinkamai įvertinti, kokie procesai ar saugikliai yra perdėti ar nereikalingi.

„Biurokratizmo mažinimu ir procesų efektyvinimu kiekvienoje institucijoje turėtų užsiimti to sektoriaus profesionalai. (...) Į viską turėtų būti žiūrima labai smulkmeniškai ir nuosekliai: specialistai turėtų pakankamai žinių ir iš tikrųjų žinotų, kas yra reikalinga ir kas ne, tad neatmestų ir nenubrauktų nieko, kas duoda apčiuopiamą naudą“, - teigia A. Bartkus.

Verslo bendruomenės įsteigtos Efektyvios valstybės komisijos (EVK) pirmininkas, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis tuo metu teigia, kad verslas ir gyventojai su daugiausia biurokratinių problemų susiduria, kai kreipiasi į valstybę dėl leidimų gavimo ir darbų derinimo žemės ir teritorijų planavimo klausimais.

„Nuo to laiko, kai pakūrėme savo visuomeninę efektyvios valstybės komisiją, išnagrinėjome 50 konceptualių skundų ir galime aiškiai identifikuoti sritis, kur yra blogai. Tai yra viskas, kas susiję su teritorijų planavimu, žemės klausimais ir nemaža dalis savivaldos veiklos, kur savivaldybių funkcijos persidengia su centrine valdžia“, - sakė A. Romanovskis.

„Perteklinį biurokratizmą taip pat pastebime institucijose, kurios atlieka daug skirtingų, persipinančių funkcijų. Gavome skundų dėl Valstybinės ligonių kasos, kuri vienu metu atsakinga už priežiūrą, politikos formavimą ir net finansų skirstymą. Tokiais atvejais, kai persipina skirtingos, tarpusavyje nesuderinamos funkcijos, ten atsiranda akivaizdus piktnaudžiavimas galiomis“, - teigia jis.

Anot LVK bei Lietuvos draudikų asociacijos vadovo, biurokratizmas Lietuvoje yra problema, tačiau jis pastebi institucijų norą veikti greitai ir šią problemą spręsti.

„Biurokratizmas tikrai yra problema, tačiau pastebime, kad po mūsų komisijos darbo, kai kurios institucijos reaguoja itin greitai. Energetikos skirstymo operatoriai (ESO), kaip pavyzdys, veikė greitai ir kai kuriuos procesus trumpino arba visai jų atsisakė. Su Aplinkos ministerija taip pat vyksta geras dialogas teritorijų planavimo ir žemės kontrolės klausimais. Tiesa, kol tie dalykai artikuliuojasi ir pribręsta iki sprendimų - užtrunka, o tai taip pat yra aktuali problema“, - tikino A. Romanovskis.

Kaip dar vieną pozityvų veiklos efektyvinimo pavyzdį verslo atstovas įvardijo Vidaus reikalų ministeriją (VRM). Čia ministras Vladislavas Kondratovičius pristatė planą, kurio dalis - trumpinti laiką, per kurį institucija pateikia atsakymus į užklausas.

„Biurokratizmo mažinimas labiausiai reikalauja politinės valios. Vadovai turi turėti norą ir motyvaciją sužinoti bei spausti skaudžiausius taškus. Tiesa, turiu pripažinti, kad debiurokratizacija šiuo metu mūsų valdžiai - neaukščiausias prioritetas“, - sako A. Romanovskis.

Visgi VU Ekonomikos ir verslo administravimo docentas A. Bartkus mano, kad biurokratizmas nėra didžiausia Lietuvos problema. Jo teigimu, svarbiau yra didinti šalies finansinius išteklius, o tai reikštų spartinti ekonomiką.

„Tikroji problema yra finansiniai ištekliai - kažkokiu būdu, mes susirenkame per mažai lėšų tam, kad efektyviai patenkinti savo poreikius. Kiek kartų esu vertinęs mūsų šalies metinius biudžetus ir žiūrėjęs į išlaidas - aš ten nerandu, ką būtų galima išbraukti. Jomis nėra piktnaudžiaujama, tačiau tų pajamų nėra pakankamai“, - tvirtina dėstytojas.

Anot jo, Lietuva kol kas dar vejasi ekonomiškai pajėgiausias šalis ir turi vietos didinti biudžeto pajamas, o tai reikštų didesnį pyragą visiems valstybės poreikiams.

„Tik lieka klausimas, kaip tai spręsti? Tai galima padaryti tik didinant darbo vietų, ypač - gerai apmokamų, skaičių ir pritraukiant daugiau investicijų bei naujų verslų į šalį. Į verslą turi būti žiūrima kaip į jėgą, kuri veda šalies ekonominį gyvenimą į priekį“, - reziumavo A. Bartkus.

Seimas 2025 m. biudžete patvirtino beveik 17,98 mlrd. eurų sieksiančias valstybės pajamas ir daugiau kaip 23,1 mlrd. eurų išlaidas.

ELTA primena, kad siekdama mažinti administracinę naštą verslui, Vyriausybė dar vasarį įsteigė specialią komisiją.

Apie poreikį paprastinti reguliavimą pradėta kalbėti metų sandūroje, kai aukštųjų technologijų grupės „Teltonika“ įkūrėjas Arvydas Paukštys pranešė apie planus stabdyti 3,5 mlrd. eurų vertės „Teltonika High-Tech Hill“ Taivano puslaidininkių gamyklų parko projektą Vilniuje, Liepkalnyje. Vėliau, sureagavus valstybės institucijoms, A. Paukštys pranešė, kad bent dalies gamyklų statybos galėtų būti užbaigtos iki 2032 m.

Vyriausybės programą sudaro dešimt svarbiausių krypčių:

1. Lietuvos ekonomikos augimas ir viešųjų finansų sistemos stiprinimas;
2. augančių kainų poveikio žmonėms pažabojimas ir parama šeimoms;
3. investicijos į kokybiškas švietimo ir sveikatos paslaugas;
4. gyventojų apsaugojimas nuo išorės grėsmių;
5. nuspėjamos ir konstruktyvios užsienio politikos vykdymas;
6. Lietuvos kultūros prieinamumo bei pilietinės tapatybės stiprinimas.
7. sklandaus valstybės valdymo užtikrinimas;
8. kelių būklės Lietuvoje gerinimas;
9. investavimas į tvarią energetiką;
10. aplinkos tausojimas bei tvaraus žemės ūkio užtikrinimas.

Štai Seimo 2025 m. patvirtinto biudžeto pajamų ir išlaidų palyginimas:

Išties svarbus aiškus įsipareigojimas užtikrinti viešojo ir privataus sektoriaus atlyginimų augimą, spartesnį pensijų indeksavimą, juntamas akcentas į viešųjų paslaugų prieinamumą ir kokybę.

tags: #kokie #gali #buti #vyriausybes #tikslai