Pilvo skausmas - dažnas simptomas, pasireiškiantis tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Jis gali būti visiškai nepavojingas arba, priešingai, įspėti apie rimtesnę būklę, kuriai reikalingas neatidėliotinas medicininis dėmesys.
Pilvo skausmas gali atsirasti dėl daugybės priežasčių. Viso pilvo suskirstymas į kvadrantus ar devynias sritis gali preliminariai padėti nustatyti skausmo ar negalavimų priežastis. Paciento supratimas, kurią pilvo sritį jam skauda, ne tik padeda pažinti savo organizmą, bet ir gali tapti itin naudingas nuotolinės gastroenterologo konsultacijos metu.
Įsivaizduokite savo pilvą kaip „Kryžiukai-nuliukai“ žaidimo lentą su 9 langeliais:
- 1 sritis
- 2 sritis
- 3 sritis
- 4 sritis
- 5 sritis
- 6 sritis
- 7 sritis
- 8 sritis
- 9 sritis
Tiksli vieta, kurioje pasireiškia pilvo skausmas, gali būti sunkiai nustatoma net ir pilvą suskirsčius į aukščiau aptartas devynias sritis.
Pilvo skausmą sąlygoja įvairūs virškinimo trakto sutrikimai, pradedant dujų kaupimusi (meteorizmu) ir vidurių užkietėjimu, baigiant tulžies pūslės ir latakų akmenlige ar pilvaplėvės uždegimu (peritonitu).
Kaip žinoti, ar skrandžio skausmas yra rimtas
Dažnos pilvo skausmo priežastys
Hepatitas
Pavyzdžiui, tikriausiai pastebėjote, kad kepenys yra paminėtos net trijose pilvo srityse: dešinėje pošonkaulinėje, epigastrinėje bei dešinėje juosmeninėje dalyse. Nepriklausomai nuo susirgimo priežasties, kepenų uždegimas vadinamas hepatitu. Daugelis hepatito atvejų yra virusiniai, tačiau ligą taip pat gali sukelti alkoholis, vaistai bei kitos toksinės medžiagos.
Kepenų uždegimas gali būti ūmus ir lėtinis. Lėtinio hepatito metu dažniausiai žmogus jokių simptomų nejaučia.
- Hepatitas A - virusas sukelia ūminį kepenų uždegimą, kuris daugeliu atvejų praeina savaime be liekamųjų reiškinių. Užkratas perduodamas per infekuoto žmogaus išmatas (dėl prastų higienos sąlygų ir įpročių), užterštą, termiškai tinkamai neapdorotą maistą ir vandenį.
- Hepatitas B - dažniausiai sergama lėtine, asimptmine forma, kurios metu pilvo skausmas nėra būdingas. Hepatitas B perduodamas per kraują ar kitus kūno skysčius. Hepatito B virusas pažeidžia kepenis, sukeldamas lėtinį uždegimą, galintį progresuoti į kepenų cirozę ir pirminį kepenų vėžį.
- Hepatitas C - taip pat dažniausiai sergama lėtine, asimptomine forma.
Peptinės opos
Peptinės opos - tai virškinamojo trakto vidinio paviršiaus (gleivinės) žaizdos, galinčios atsirasti bet kurioje virškinamojo trakto dalyje, tačiau dažniausiai skrandyje ir dvylikapirštėje žarnoje. Dažniausias opos simptomas yra pilvo skausmas. Dažniausios priežastys:
- Helicobacter pylori (H.pylori) bakterija.
- Didelis NVNU (nesteroidinių vaistų nuo uždegimo), tokių kaip aspirinas, ibuprofenas, ketanovas ir t.t. vartojimas.
Apendicitas
Dešiniajam apatiniam ketvirčiui yra skiriamas didžiausias dėmesys įtariant apendicitą. Apendicitas - tai ūminis aklosios žarnos kirmėlinės ataugos uždegimas. Tai viena dažniausių chirurginių ligų. Apendicito simptomai: pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, karščiavimas, viduriavimas arba vidurių užkietėjimas.
Divertikulitas
Divertikulai - tai storosios žarnos (dažniausiai riestinės dalies) sienelės išsigaubimai į išorę, paprastai dar vadinamos „kišenėlėmis“. Storosios žarnos divertikuliozės priežastys nėra pilnai žinomos. Manoma, kad tai gali būti įgimto polinkio bei vidurių užkietėjimo pasekoje atsiradę pakitimai.
Kita priežastis, susijusi su stipriu skausmu - divertikulų uždegimas (divertikulitas). Divertikulito metu skausmas atsiranda ūmai, jaučiamas didelis diskomfortas, pilvo tempimas, spazmai, gali pasirodyti kraujo, gleivių ar pūlių su išmatomis, pakilti temperatūra.
Kolitas
Kolitas - storosios žarnos uždegimas. Kolito pagrindinis simptomas yra viduriavimas, kurį gali lydėti skausmas, spazmai, taip pat gali būti pastebima kraujo, gleivių tuštinantis. Kolito priežastys įvairios: uždegiminės žarnų ligos (opinis kolitas, krono liga), medikamentai, virusinės ar bakterinės infekcijos, žarnyno kraujotakos sutrikimas (išeminis kolitas).
Inkstų akmenligė
Tai liga, kurios metu inkstų taurelėse, geldelėse susidaro akmenys (konkrementai). Tai gana dažna liga. Inkstuose esantys akmenys dažniausiai simptomų nesukelia tol, kol nepradeda „judėti“ ir nesutrikdo šlapimo nutekėjimo. Jei smulkūs konkrementai išmigruoja į lapimtakį - skausmas būna ypač stiprus (vadinamas kolika), žmogų pila prakaitas, krečia šaltis, gali pakilti aukšta temperatūra. Tokiais atvejais žmogus guldomas į stacionarą, skiriami nuskausminamieji bei antispazminiai vaistai, skysčių infuzijos į veną, jei yra infekcijos požymiai - antibiotikai.
Peritonitas
Peritonitas - pilvaplėvės ertmės uždegimas. Tai kitų ligų, tokių kaip trūkusi skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa, apendicitas, cholecistitas, žarnų nepraeinamumas, komplikacija. Skausmas, priklausomai nuo pirminės priežasties, pradžioje gali būti lokalus, jaučiamas tam tikroje konkrečioje pilvo vietoje. Pavyzdžiui, dvylikapirštės opa sąlygoja viršutinės pilvo dalies skausmą, tačiau jei opa plyšta ir skrandžio bei žarnyno sekretas su visomis ten esančiomis cheminėmis medžiagomis bei bakterijomis patenka į pilvo ertmę, uždegimas išplinta po visą pilvą, todėl ir skausmas tampa nelokalizuotas, visame pilve ir labai stiprus.
Gripas
Šaltuoju metų laiku susirgimų skaičius ženkliai išauga. Žmonės pradeda jausti peršalimo požymius, tokius kaip kosulys, čiaudėjimas, gerklės skausmas, sloga, bendras silpnumas, kylanti kūno temperatūra. Sparčiai pradeda plisti kvėpavimo takų infekcijos, tarp jų ir gripas, kuris kasmet tampa pagrindine žiemos sezono liga.
Kas yra gripas?
Gripas - tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, plintanti lašeliniu būdu per orą. Virusas į žmogaus organizmą patenka smulkiais lašeliais ir išskyromis iš užsikrėtusio kvėpavimo takų, kai jis kosėja, čiaudėja ar netgi kalba. Užsikrėsti taip pat galima kontaktuojant su daiktais, kurie buvo naudojami sergančio žmogaus, ir ant kurių pasiliko kvėpavimo takų išskyrų ir virusų.
Gripui yra būdinga staigi ligos pradžia, dažnai per vieną dieną, aukšta temperatūra, sausas kosulys, gerklės, galvos, akių, sąnarių ir raumenų skausmas, drebulys ir silpnumas. Kadangi šis virusas plinta oro lašeliniu būdu, dėl to gripo užkrečiamumas yra labai didelis, ypač uždarose patalpose ir šaltuoju sezonu. Kai sergamumas viršija įprastas ribas, šalyje ar teritorijoje skelbiama gripo epidemija, kuri Lietuvoje fiksuojama kone kasmet.
Gripo tipai ir kuo jie skiriasi
Yra keturi gripo virusų tipai: aktualiausi žmonėms yra A ir B tipai. Jie tarpusavyje skiriasi pagal struktūrą, užkrečiamumą ir sukeliamų simptomų stiprumą. Svarbu atskirti kuo skiriasi A ir B gripas, nes jie sukelia sezonines ligos epidemijas.
Gripas A
Gripo A (Influenza A) virusas yra labiausiai paplitęs ne tik tarp žmonių, bet ir tarp gyvūnų. Todėl kartais atsiranda naujos, agresyvesnės padermės, pavyzdžiui, paukščių ar kiaulių gripas. A tipo gripas lengvai mutuoja ir geba prisitaikyti prie naujų aplinkos sąlygų, dėl to imunitetas prieš jį dažnai būna laikinas. Dėl šių savybių gripo A virusas yra labai pavojingas ir sukelia dideles epidemijas ar pandemijas.
Gripas B (Influenza B)
Gripo B (Influenza B) virusas plinta tik tarp žmonių, todėl nėra toks pavojingas globaliniu mastu, bet regionines epidemijas vis tiek sukelia, ypač vaikų tarpe. B tipo gripas vystosi lėčiau, tačiau jo simptomai vis tiek gali būti sunkūs.
Gripo simptomai
Gripo pagrindinis simptomas yra staigus sveikatos pablogėjimas, kai požymiai atsiranda vos per vieną parą. Pradžioje žmogus pradeda skųstis kūno „laužymu“, sąnarių ir raumenų skausmu, akių sausumu, energijos stoka ir šaltkrėčiu. Ligai progresuojant pagrindiniai ir dažniausi gripo simptomai būna tokie:
- karščiavimas (39 °C - 40 °C),
- sloga,
- gerklės skausmas,
- kosulys,
- bendras silpnumas ir nuovargis,
- galvos skausmas,
- raumenų skausmas.
Kartais gripas gali pasireikšti ir be temperatūros, tuomet pagrindiniai simptomai būna bendras silpnumas, kosulys ir raumenų skausmas. Taip pat retesniais atvejais atsiranda vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas arba apetito stoka.
A gripo simptomai
A tipo gripo eiga būna staigi ir ūmi, nes atsiranda pirmieji simptomai, kaip pakilusi aukšta temperatūra, stiprūs raumenų bei galvos skausmai. Ligonis gali jausti šaltkrėtį, didelį gerklės perštėjimą, kad net sunku ryti seiles, ir sausą kamuojantį kosulį. Gripo A virusas dažniausiai sukelia komplikacijas, tokias kaip plaučių uždegimas ar bronchitas, todėl būtina jį stebėti atidžiau.
B gripo simptomai
B gripo simptomai būna panašūs, bet švelnesni už A gripo. Dažniausiai pasireiškia vidutinio stiprumo karščiavimas, bendras silpnumas, kosulys, pilvo skausmas, pykinimas ar viduriavimas, ypač vaikams.
Kaip užsikrečiama gripu
Gripo virusas dažniausiai plinta oro lašeliniu būdu, kai užsikrėtę asmenys čiaudi, kosėja ar kalba. Taip pat virusas gali patekti per rankas į burną, nosį ir akis. Dėl to infekcija greičiausiai plinta erdvėse, kurios yra mažos, drėgnos ir retai vėdinamos.
Kiek laiko trunka gripas
Vidutinė sirgimo gripu trukmė yra apie 4-7 dienos, kai pirmieji simptomai būna stipriausi, po to palaipsniui silpnėja. Persirgus gripu sveikimo laikotarpis užtrunka 7-10 dienų ar net ilgiau, kai išlieka sausas kosulys ir jaučiamas nuovargis.
Gripo gydymas
Labai svarbu yra nesupainioti gripo su paprastu peršalimu, nes ši infekcija yra rimta liga, nuo kurios būna komplikacijų. Reikėtų užtikrinti kokybišką poilsį, atsistatymą, subalansuotą mitybą ir imtis prevencinių priemonių. Diagnozavus gripą, skiriami vaistai, kurie saugo nuo komplikacijų.
Poilsis ir skysčių vartojimas
Gausus skysčių, arbatų, vandens, sultinių, elektrolitų vartojimas padeda išvengti dehidratacijos.
Vaistai nuo simptomų
Gripo simptomai ir gydymas yra glaudžiai susiję, nes gydymas dažniausiai būna simptominis:
- Karščiavimui mažinti - paracetamolis ar ibuprofenas;
- Slogai - purškalai su jūros vandeniu;
- Kosuliui - skirti vaistai ar pastilės;
- Gerklės skausmui - antiseptiniai tirpalai, pastilės.
Antibiotikai vartojami tik tuomet, kai prisideda bakterinė infekcija.
Antivirusiniai vaistai
Kai kuriais atvejais šeimos gydytojas gali skirti antivirusinius preparatus, pavyzdžiui, oseltamivirą. Jie strumpina ligos trukmę maždaug viena diena ir mažina komplikacijų riziką, tačiau turi būti pradėti vartoti per pirmąsias 48 valandas nuo simptomų atsiradimo.
Kaip išvengti komplikacijų
Tam, kad jų išvengti, rekomenduojama nevartoti alkoholio, nerūkyti, gerti daug skysčių, vengti fizinio krūvio, laiku kreiptis į gydytojus ir neignoruoti simptomų.
Prevencija nuo gripo
Siekiant apsisaugoti nuo gripo ir mažinti jo užkrečiamumą, reikėtų vengti artimo kontakto su sergančiais žmonėmis, prisidengti burną bei nosį čiaudint ar kosint, vėdinti patalpas, dezinfekuoti paviršius ir rankas, užsikrėtus likti namuose, vengti masinio žmonių susibūrimo vietų ir kasmet skiepytis nuo gripo viruso.
Kada kreiptis į gydytoją?
Ne kiekvienas skausmas reiškia rimtą problemą, tačiau yra tam tikrų ženklų, rodančių, kad būtina kuo greičiau kreiptis į medikus. Jei skausmas yra stiprus, trunka ilgiau nei kelias valandas ar lydi papildomi simptomai - karščiavimas, kraujavimas, vėmimas ar šlapinimosi sutrikimai - būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Į gydytoją būtina kreiptis, jei:
- temperatūra virš 39 °C laikosi ilgiau nei 3 dienas;
- pasireiškia stiprus dusulys, krūtinės skausmas;
- atsiranda sąmonės sutrikimas;
- dėl nuovargio sunku atsikelti iš lovos.
Pilvo organų echoskopija
Pilvo organų echoskopija yra svarbi medicininė procedūra, kuri naudoja ultragarsu pagrįstą technologiją, kad vizualizuoti ir ištirti žmogaus pilvo organus. Ji yra naudojama įvairioms priežastims, įskaitant pilvo skausmo židinių aptikimą, patologijos nustatymą ir daugelį kitų diagnozavimo tikslų.
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl yra svarbu atlikti pilvo organų echoskopiją yra pilvo skausmas ar diskomfortas pilvo srityje. Ši procedūra gali padėti identifikuoti galimus skausmo šaltinius, tokius kaip: tulžies akmenys, inkstų akmenys, uždegimas arba kitos struktūrinės ar funkcionalios pilvo organų anomalijos. Per echoskopiją gydytojas gali įvertinti organų būklę ir struktūrą bei gali pastebėti bet kokias neįprastas savybes ar pakitimus.
Be to, pilvo organų echoskopija gali būti naudojama nustatyti patologijas. Ji gali padėti nustatyti kepenų, tulžies pūslės, kasos, inkstų, blužnies ir kitų pilvo organų ligas, tokias kaip: cistos, navikai, uždegimai, cirozė ar kt. Pilvo organų echoskopija leidžia gydytojui anksti identifikuoti ir diagnozuoti ligas bei įvairius pakitimus pilvo srityje, taip suteikiant galimybę pradėti tinkamą gydymą laiku.
Pilvo organų echoskopija yra neinvazinė, saugi ir greita procedūra, kuri nereikalauja jonizuojančios spinduliuotės. Ji taip pat yra plačiai prieinama diagnostikos priemonė, kuri gali būti atlikta ambulatorinėje aplinkoje. Todėl echoskopija yra dažnai naudojama pradiniam tyrimui, nustatant galimas problemas, taip pat stebint gydymo efektyvumą ir siekiant įsitikinti, ar organizmas reaguoja tinkamai.
Kada kreiptis į greitąją med. pagalbą?
Į greitąją medicininę pagalbą labai svarbu kreiptis, kai pilvo skausmas ima stiprėti. Ūmus pilvo skausmas gali būti įvairių pagrindinių ligų, įskaitant apendicitą ar kitas rimtas pilvo problemas, dėl kurių reikia skubios medicininės intervencijos, požymis.
Laiku nepastebint apendicito jis gali progresuoti ir sukelti rimtas komplikacijas: nepakenčiamą pilvo skausmą, toksinį šoką, sepsį bei mirtį.
Skrandžio gripas
Skrandžio gripas - tai dažnai pasitaikanti virusinė infekcija, sukelianti ūminį virškinamojo trakto uždegimą. Nors mediciniškai ši liga vadinama virusiniu gastroenteritu, dauguma žmonių ją vadina tiesiog skrandžio gripu. Ši infekcija nėra susijusi su tradiciniu gripu, kurį sukelia gripo virusai. Skrandžio gripą dažniausiai sukelia rotavirusai, norovirusai ar adenovirusai, pažeidžiantys virškinamąjį traktą.
Skrandžio gripas yra itin užkrečiamas ir gali greitai plisti per užterštą maistą, vandenį arba tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu.
Pagrindiniai skrandžio gripo simptomai
- Pykinimas - vienas pirmųjų skrandžio gripo požymių. Dažnai pasireiškia staiga, gali būti lydimas nemalonaus pojūčio skrandyje, silpnumo ar apetito praradimo.
- Vėmimas - dažnas skrandžio gripo simptomas, kuris padeda organizmui atsikratyti viruso ir toksinų. Vėmimas gali būti protarpinis arba dažnas, ypač pirmosiomis ligos dienomis.
- Viduriavimas - pagrindinis skrandžio gripo požymis, dažnai pasireiškiantis vandeningomis, dažnomis išmatomis.
Kokie dar skrandžio gripo simptomai gali pasireikšti?
Nors pagrindiniai simptomai yra susiję su virškinimo sistema, skrandžio gripas dažnai sukelia ir kitų negalavimų:
- Pilvo skausmai ir spazmai - infekcija dirgina žarnyną, dėl ko atsiranda pilvo skausmai, kurie gali būti stipresni po valgio ar atsigėrus.
- Karščiavimas - kai kuriais atvejais skrandžio gripas gali sukelti nedidelį ar vidutinį karščiavimą (37,5-39°C).
- Bendras silpnumas ir nuovargis - dėl dehidratacijos, prastos mitybos ir virusinės infekcijos organizmas išsenka, todėl ligonis gali jausti bendrą silpnumą, mieguistumą, apatiją.
- Galvos skausmas ir raumenų skausmai - šie simptomai dažnai lydi virusines infekcijas.
Kaip gydyti skrandžio gripą?
Skrandžio gripas yra virusinė infekcija, todėl specifinio gydymo nėra. Pagrindinis tikslas yra sumažinti simptomus, apsisaugoti nuo dehidratacijos ir padėti organizmui kuo greičiau atsigauti, todėl svarbu nuolat gerti skysčius.
Vartoti:
- Vandenį - gerti mažais gurkšneliais, bet dažnai.
- Elektrolitų tirpalus - padeda atkurti prarastus mineralus ir druskas.
- Žolelių arbatas (ramunėlių, mėtų) - ramina skrandį ir mažina pykinimą.
- Sultinius - padeda gauti šiek tiek maistingųjų medžiagų.
Vengti:
- Kavos ir alkoholio, nes jie gali dar labiau skatinti dehidrataciją.
- Pieno produktų, nes gali sukelti papildomą virškinamojo trakto dirginimą.
- Gazuotų ir saldintų gėrimų, nes jie gali sustiprinti viduriavimą.
Kai apetitas po truputį grįžta, svarbu pasirinkti lengvai virškinamą maistą: džiuvesėliai arba trapučiai, virti ryžiai, virta vištiena arba triušiena be prieskonių, bananai.
Taip pat nepamirškite pakankamai laiko skirti poilsiui. Kai sergate skrandžio gripu, organizmas patiria didelį stresą, todėl poilsis yra tiesiog būtinas, kad greičiau pasveiktumėte. Stenkitės gerti pakankamai skysčių, miegoti bent 8 valandas per parą bei vengti fizinio krūvio, kol pasijusite geriau.