Įmonių Teisinės Formos Lietuvoje: Ką Reikia Žinoti?

Ketindami steigti įmonę, pirmiausia nuspręskite, kokia įmonės teisinė forma (rūšis) yra tinkamiausia Jūsų pasirinktiems tikslams įgyvendinti. Lietuvos Respublikos įstatymai numato galimybę steigti šių teisinių formų (rūšių) įmones: individualias įmones, tikrąsias ir komanditines (pasitikėjimo) ūkines bendrijas, akcines, uždarąsias akcines, investicines, žemės ūkio, kooperatines bendroves, valstybės ir savivaldybės įmones. Tais atvejais, kai veiklos tikslas nėra pelno siekimas, galima steigti ne pelno organizacijas.

Įmonės yra skirstomos į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės įmones. Neribotos civilinės atsakomybės įmonės yra individualios įmonės ir ūkinės bendrijos, o visų kitų teisinių formų (rūšių) įmonės - ribotos civilinės atsakomybės. Ribotos civilinės atsakomybės įmonės už prievoles atsako tik įmonės turtu.

Individuali Įmonė (IĮ)

Jeigu planuojate teikti paslaugas ar imtis kitos ūkinės komercinės veiklos, kuriai atlikti pakanka šeimos narių darbo ir nedidelio pradinio kapitalo, galite steigti individualią įmonę (IĮ). IĮ steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymą, likvidavimą, šių įmonių savininkų teises ir pareigas reglamentuoja 2004 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymas. IĮ steigėju gali būti tik vienas veiksnus fizinis asmuo.

Individualių įmonių įstatymas apribojo IĮ savininko teisę būti kitos IĮ savininku, nes IĮ yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo ir jos savininkas atsako už įmonės prievoles visu savo turtu. IĮ steigėjas nuo įmonės įregistravimo laikomas jos savininku. IĮ nuostatuose galima numatyti, kad savininkas įmonės vadovu gali paskirti kitą asmenį.

Privalumai:

• Įmonė gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą.
• Jai nebūtina sudaryti finansinės atskaitomybės, pakanka užpildyti mokesčių deklaraciją.

Trūkumai:

• Pagrindinis IĮ trūkumas yra tas, kad, ją turint, reikia įvertinti ūkinės komercinės veiklos riziką.
• IĮ yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo.
• IĮ turtas neatskirtas nuo įmonės savininko turto.
• Vadinasi, už IĮ prievoles įmonės savininkas atsako visu savo turtu.
• IĮ skolos negali būti nurašomos.

Prieš registruojant šios teisinės formos įmonę būtina įvertinti visus privalumus ir trūkumus. IĮ pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „individuali įmonė“ arba šių žodžių santrumpa „IĮ“.

Individualių įmonių įstatymas nustato, kad IĮ gali būti pertvarkoma į akcinę bendrovę, uždarąją akcinę bendrovę, taip pat į viešąją įstaigą. IĮ negali būti reorganizuojama, išskyrus atvejus, kai IĮ paveldi asmuo, kuris yra kitos IĮ savininkas bei kai reorganizuojama iki 2004 m. sausio 1 d. įsteigta IĮ, kurios savininkai yra abu sutuoktiniai.

IĮ, įsteigtos iki 2004 m. sausio 1 d., kurių pavadinime yra žodžiai „personalinė įmonė“, šių žodžių santrumpa „PĮ“, taip pat IĮ, kurių pavadinimuose nenurodyta teisinė forma, nuo 2004 m. sausio 1 d. laikomos individualiomis įmonėmis. IĮ savininkai, turintys dvi ir daugiau IĮ, iki 2005 m. gruodžio 31 d.

Ūkinės Bendrijos (TŪB ir KŪB)

Ūkinės bendrijos gali būti dviejų teisinių formų (rūšių): tikrosios ūkinės bendrijos (TŪB) ir komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos (KŪB). Ūkinių bendrijų steigimą, reorganizavimą, likvidavimą, valdymą ir veiklą, narių teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas bei jungtinės veiklos sutartis, kuria steigiamos tiek TŪB, tiek KŪB.

Ūkinė bendrija yra kelių fizinių ar juridinių asmenų, taip pat fizinių ir juridinių asmenų jungtinės veiklos sutartimi įsteigta įmonė komercinei - ūkinei veiklai vykdyti bendru firmos vardu, sujungus jų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę. TŪB pavadinime turi būti įvardytas bent vienas jos narys. KŪB pavadinime turi būti įvardytas bent vienas tikrasis narys ir įrašyti žodžiai „komanditinė ūkinė bendrija” arba jų santrumpa „KŪB”.

Ūkinėje bendrijoje turi būti ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 20 narių. Ūkinės bendrijos nariu negali būti valstybės valdžios, valdymo ir valstybės kontrolės institucijos, teismai. TŪB nariu negali būti valstybės ir savivaldybės įmonės, o KŪB šios įmonės gali būti nariais komanditoriais.

TŪB sudaro bendru firmos vardu veikiantys tikrieji nariai. Pagal TŪB prievoles jos nariai atsako solidariai visu savo turtu. TŪB neatsako už savo narių prievoles, nesusijusias su bendrijos turtu. KŪB sudaro bendru firmos vardu veikiantys tikrieji nariai ir nariai komanditoriai, KŪB turi būti bent vienas tikrasis narys ir bent vienas narys komanditorius.

KŪB turtas atskirtas nuo komanditorių turto, o nuo tikrųjų narių turto neatskirtas. Už KŪB prievoles jos tikrieji nariai solidariai atsako visu savo turtu, o nariai komanditoriai - tik ta savo turto dalimi, kurią pagal sutartį perdavė KŪB. Solidarinė narių atsakomybė reiškia, kad ūkinės bendrijos kreditorius savo reikalavimus gali nukreipti tiek į ūkinės bendrijos turtą, tiek į bet kurio jos nario ar kelių jos narių turtą.

Privalumai:

• Ūkinei bendrijai nebūtina įdarbinti darbuotojus pagal darbo sutartis, joje jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali dirbti ūkinės bendrijos tikrieji nariai.
• Ūkinė bendrija gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą.
• Įstatymai nereglamentuoja ūkinės bendrijos minimalaus nuosavo kapitalo.

Ūkinės bendrijos steigimo ir veiklos pagrindas yra jungtinės veiklos sutartis. Joje turi būti numatyta: ūkinės bendrijos pavadinimas, jos tikslai, tikrieji nariai ir nariai komanditoriai, jų teisės ir pareigos, tikrųjų narių ir komanditorių dalys bendrojoje nuosavybėje, pinigų paėmimo iš kasos tvarka, pajamų ir nuostolių paskirstymo taisyklės, tikrųjų narių ir komanditorių išstojimo ir pašalinimo bei naujų narių priėmimo į ją sąlygos ir tvarka, bendrijos valdymo ir jos reikalų tvarkymo taisyklės, asmenys, įgalioti atstovauti bendrijai, bei jų įgalinimai, nutarimų priėmimo tvarka ir kitos nuostatos, neprieštaraujančios įstatymams. Todėl asmenys, steigiantys ūkinę bendriją, turėtų gerai parengti šią sutartį. Jungtinės veiklos sutartį tvirtina notaras.

Ūkinės bendrijos valdyme dalyvauja tikrieji bendrijos nariai. Kiekvienas tikrasis ūkinės bendrijos narys turi teisę atstovauti bendrijai bei spręsti jos turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo reikalus. Priimant nutarimus, tikrasis narys turi vieną balsą, nesvarbu, koks jo dalies bendrojoje nuosavybėje dydis. Nariai komanditoriai nedalyvauja ūkinės bendrijos valdyme, t.y.

Akcinė Bendrovė (AB) ir Uždaroji Akcinė Bendrovė (UAB)

Norint verstis veikla, susijusia su didesne ūkine rizika, geriau pasirinkti ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį - akcinę bendrovę (AB) arba uždarąją akcinę bendrovę (UAB), t.y. tas teisinių formų (rūšių) įmones, kurios už savo prievoles atsako tik savo (bendrovės) turtu. Bendrovės akcininkas, nepasisekus sumanytam verslui, rizikuoja tik tuo turtu, kurį įneša į bendrovę. Akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, valdymą ir veiklą, akcininkų teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas.

Aptariant nuostatas, taikomas AB ir UAB, vartojama sąvoka „bendrovė”. Akcinių bendrovių įstatymas nustato AB ir UAB bendrus ir skiriamuosius požymius - steigimo ir kapitalo formavimo būdą, reikalavimus steigėjams ir akcininkams, valdymo ir kontrolės organus. Bendrovės steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys.

Bendrovė yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Pagal savo prievoles ji atsako savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas. Steigiant AB ir UAB, asmenys sujungia savo lėšas (kapitalą) bendrai veiklai.

AB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 150 tūkst. litų. Jos akcijos gali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis vertybinių popierių viešąją apyvartą reglamentuojančiais teisės aktais. UAB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10 tūkst. litų. UAB akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai.

Kadangi AB turi teisę platinti akcijas viešai, ji turi teisę naudotis įvairiomis informacijos priemonėmis bei parduoti savo akcijas kiekvienam fiziniam ar juridiniam asmeniui. UAB akcijų platinimą įstatymas griežtai riboja, taip susiaurindamas jos potencialius lėšų (kapitalo) šaltinius.

Bendrovės steigėjai sudaro bendrovės steigimo sutartį (jeigu steigėjas vienas - jis pasirašo steigimo aktą). Ši sutartis suteikia teisę atidaryti kaupiamąją steigiamos bendrovės sąskaitą Lietuvos Respublikoje įregistruotame banke ir, steigiant AB, registruoti akcijas Vertybinių popierių komisijoje. Steigiamos bendrovės akcijas pasirašo bendrovės steigėjai. Kai visi pradiniai įnašai už akcijas yra įmokėti, steigėjai iki bendrovės įregistravimo privalo sušaukti steigiamąjį susirinkimą.

Steigiamasis susirinkimas tvirtina akcinės bendrovės steigimo ataskaitą, renka audito įmonę, renka bendrovės valdymo organų narius, sprendžia kitus visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos klausimus. Po steigiamojo susirinkimo bendrovė įregistruojama Juridinių asmenų registre. Nuo įregistravimo dienos bendrovė yra įsteigta ir įgyja juridinio asmens teises.

Akcinių bendrovių įstatymas nustato, kad, steigiant bendrovę, pradiniai įnašai už pasirašytas akcijas mokami tik pinigais į kaupiamąją steigiamos bendrovės sąskaitą. Šioje sąskaitoje esančias lėšas bendrovė gali naudoti tik po jos įregistravimo. Bendrovės akcininkais gali būti Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka turi įsigiję bent po vieną bendrovės akciją.

Kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos. Bendrovė savo veikloje vadovaujasi įstatais, kurie yra pagrindinis teisinis dokumentas. Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas.

AB privalomi valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, administracijos vadovas ir ne mažiau kaip vienas kolegialus valdymo organas - stebėtojų taryba ar valdyba. UAB privalomi valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir administracijos vadovas. Stebėtojų taryba ir valdyba UAB gali būti nesudaromos.

Esminė AB ir UAB valdymo ypatybė - AB ar UAB turto savininkai turi tiek įtakos, kiek jiems priklauso bendrovės turto (akcijų). Svarbiausius sprendimus, tarp jų ir formuojant valdymo organus, priima akcininkai balsuodami, o kiekvieno jų balsų skaičius priklauso nuo turimų akcijų.

AB ir UAB buhalterinę apskaitą tvarko pagal dvejybinę sistemą, o tai reikalauja išsamių buhalterijos žinių ir darbuotojų, turinčių atitinkamą kvalifikaciją. pardavimų pajamos viršija 10 mln. litų per ataskaitinius finansinius metus;vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius finansinius metus yra ne mažesnis kaip 50;balanse pateikta turto suma viršija 5 mln.

Mažoji Bendrija (MB)

Mažoji bendrija - naujausia pagal LR įstatymus įsteigta, ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens forma. Čia verslininkai turėtų atkreipti itin didelį dėmesį į įmonės pavadinimą, kadangi jis turi būti unikalus ir su niekuo nesutapti. Šiam įmonės tipui taip pat reikalingas nemažas kiekis dokumentacijos, todėl geriau susitvarkyti viską kuo anksčiau.

Privalumai:

• Daug lankstumo ją steigiant.
• Lankstumas finansiniu aspektu.
• Nereikalaujama turėti minimalų įstatinį kapitalą.
• Steigiantieji nerizikuoja savo turtu, o už visas prievoles yra atsakoma įmonės turtu.

Trūkumai:

• Steigėjų skaičius yra pakankamai ribotas, t.y tik 10 fizinių arba juridinių asmenų.

Kooperatinė Bendrovė (KB)

Kooperatinė bendrovė (KB) - įstatymų nustatyta tvarka fizinių ir (arba) juridinių asmenų įsteigta įmonė, skirta narių ekonominiams, socialiniams bei kultūriniams poreikiams tenkinti. KB yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. KB turtas yra atskirtas nuo jos narių turto. KB pagal savo prievoles atsako tik savo turtu. KB narys pagal kooperatinės bendrovės prievoles atsako už pajų priklausančiu įmokėti pajiniu įnašu.

KB turi ne mažiau kaip 5 narius bei savo pavadinimą. KB steigimo dokumentai yra įstatai ir steigimo sutartis. KB įstatai yra dokumentas, kuriuo KB vadovaujasi savo veikloje. KB steigėjai turi būti ne mažiau kaip 5 fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys. Kiekvienas KB steigėjas privalo tapti jos nariu. KB steigėjai sudaro KB steigimo sutartį, parengia KB įstatų projektą, sušaukia steigiamąjį susirinkimą. Steigimo sutartis yra viešas dokumentas. KB teisinis veiklos pagrindas yra bendrovės įstatai, kuriuos parengia steigėjai ir priima steigiamajame susirinkime.

Viešoji Įstaiga (VšĮ)

Populiariausia ne pelno organizacija yra viešoji įstaiga (VšĮ), nes ji vienintelė iš ne pelno organizacijų gali vykdyti ūkinę komercinę veiklą. VšĮ gali steigti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys. Steigėjų skaičius neribojamas. Valstybės ir savivaldos institucijos valstybės (savivaldybės) turtą VšĮ gali perduoti tik panaudos pagrindais.

Europos Ekonominių Interesų Grupės

Nuo 2004 m. gegužės 1 d. pradeda galioti Lietuvos Respublikos Europos ekonominių interesų grupių įstatymas (toliau - įstatymas). Šis įstatymas taikomas Europos ekonominių interesų grupėms, kurių buveinė yra Lietuvos Respublikoje (toliau - grupė). Įstatymas užtikrina 1985 m. liepos 25 d. ES Tarybos reglamento Nr. 2137/85 “Dėl Europos ekonominių interesų grupių” (toliau - reglamentas) taikymą Lietuvoje.

Europos ekonominių interesų grupė - privatus juridinis asmuo, kurio tikslas padėti savo nariams vykdyti arba plėsti ekonominę veiklą, pasiekti geresnių veiklos rezultatų, tačiau jos tikslas nėra pelno siekimas. Grupės veikla susijusi su jos narių ekonomine veikla ir ją tik papildo. Grupės nariais gali būti bendrovės ir kiti juridiniai asmenys, kurių buveinė ir centrinė administracija yra ES teritorijoje.

Grupės nariais taip pat gali būti fiziniai asmenys, užsiimantys pramonine, komercine, amatų arba žemės ūkio veikla, arba teikiantys ES profesines ar kitas paslaugas. Norinčios jungtis į grupę šalys privalo sudaryti grupės steigimo sutartį. Steigimo sutartis su kitais dokumentais turi būti pateikta VĮ “Registrų centras”, kuri tvarko Juridinių asmenų registrą. Grupės įregistravimo tvarką reglamentuoja Juridinių asmenų registro nuostatai (nuostatų pakeitimai dėl grupių įregistravimo bus patvirtinti artimiausiu metu). Grupė nuo jos įregistravimo dienos Juridinių asmenų registre gali savo vardu įgyti ir turėti visas teises ir pareigas, sudaryti sandorius.

Atlyginimų Skaidrumas

Teisininkė ir teismo mediatorė Raimonda Joskaudienė pabrėžia, kad atlyginimų skaidrumas tampa vis svarbesne norma, o artėjant Europos Sąjungos darbo užmokesčio skaidrumo pokyčiams, „užčiaupti“ darbuotojus šiuo klausimu bus dar sunkiau.

Darbuotojų teisė kalbėtis apie algas

R. Joskaudienės teigimu, vien pokalbis apie savo atlyginimą su kolega nėra nei uždraustas, nei laikytinas nusižengimu. „Taip, Lietuvos įstatymai nedraudžia darbuotojams tarpusavyje kalbėtis apie savo gaunamą atlyginimą, todėl vien dėl tokių pokalbių darbuotojas neturėtų sulaukti drausminių nuobaudų“, - sako ji. Pašnekovė akcentuoja, kad nėra teisės akto, kuris tiesiogiai draustų darbuotojams atskleisti ar aptarti savo darbo užmokesčio dydį su kolegomis.

„Darbdavys negali savavališkai „uždrausti“ darbuotojams šnekėtis apie algas, jei nėra pažeidžiamos kitos konfidencialumo pareigos“, - pabrėžia juristė, pridurdama, kad paties darbuotojo atlyginimo dydis paprastai nėra laikomas komercine paslaptimi.

„Konfidencialumo punktai“ sutartyse - neteisėti

Nors iki šiol dalyje įmonių pasitaikydavo nuostatų apie „atlyginimo konfidencialumą“, R. Joskaudienė sako tiesiai: visiško draudimo dalintis informacija apie savo pačių atlyginimą darbdavys teisiškai pagrįsti negali. „Ne, darbdavys neturi teisės galiojančiais teisės aktais pagrįsti visiško draudimo darbuotojams dalintis informacija apie jų pačių atlyginimus. Jeigu darbo sutartyje ar įmonės vidaus tvarkos taisyklėse atsiranda nuostata, draudžianti darbuotojui atskleisti savo darbo užmokesčio dydį, tokia nuostata negali būti laikoma teisėta“, - aiškina ji.

Pašnekovė atkreipia dėmesį ir į europinį kontekstą: ES darbo užmokesčio skaidrumo direktyva (Direktyva (ES) 2023/970) numato aiškų principą - darbuotojui negali būti draudžiama dalintis informacija apie savo atlyginimą, jei tai daroma siekiant teisingo apmokėjimo. Valstybės narės ją turi perkelti į nacionalinę teisę iki 2026 m. birželio 7 d., o Valstybinė darbo inspekcija yra viešai nurodžiusi, kad Lietuvoje planuojama, jog atitinkami pokyčiai įsigalios nuo 2026 m. birželio 7 d.

„Ankstesnė praktika, kuomet bendrovėse darbo užmokestis būdavo laikomas konfidencialiu ir darbuotojams „neleidžiama“ jo atskleisti kolegoms, laikoma atgyvenusia ir prieštaraujančia vienodo apmokėjimo principui“, - sako R. Joskaudienė.

Kodėl verta kalbėtis apie atlyginimą

Teisininkė pabrėžia, kad atviri pokalbiai apie atlyginimus gali turėti apčiuopiamą naudą - ir darbuotojui, ir kolektyvui. „Kai darbo užmokesčio nustatymo tvarka ir pačios algos nėra paslaptis, darbuotojai jaučiasi teisingiau vertinami“, - sako ji ir priduria, kad skaidrumas eliminuoja erdvę gandams ir nepagrįstoms spėlionėms bei gali padėti sutelkti žmones į aiškius kriterijus.

R. Joskaudienė akcentuoja ir vienodą apmokėjimą už tokį patį ar lygiavertį darbą. „Darbdavys privalo užtikrinti, kad už tokį patį ar lygiavertį darbą visiems darbuotojams būtų mokamas vienodas darbo užmokestis“, - primena ji, pabrėždama, kad atlyginimų skaidrumas tampa įrankiu šiam principui realiai veikti.

Spaudimas tylėti vis dar pasitaiko

Teisiniu požiūriu, pasak pašnekovės, darbuotojas neturėtų būti „persekiojamas“ vien dėl to, kad kalba su kitais apie savo atlyginimą - ypač jei tai daroma siekiant apginti teisę į sąžiningą apmokėjimą. Tačiau ji pripažįsta, jog praktikoje kartais vis dar būna kiek kitaip: „Pasitaiko atvejų, kai atvirumas dėl algų sukelia darbdavio nepasitenkinimą ar netiesiogines neigiamas pasekmes. Pavyzdžiui, neigiamą požiūrį, psichologinį spaudimą ar nemalonią atmosferą.“

Visgi, anot R. Joskaudienės, bet kokios oficialios nuobaudos ar sankcijos už vien tai, kad darbuotojas kalbėjo apie savo atlyginimą, būtų neteisėtos, o tokie sprendimai visuomet gali būti ginčijami.

Kai kalbos apie algą padeda apginti teises

R. Joskaudienė atsako ir į klausimą, ar atlyginimų aptarimas gali būti naudingas ginčuose dėl diskriminacijos: „Atlyginimų viešumas - tai vienas iš kertinių ginklų, padedančių darbuotojams apginti savo teisę į lygų apmokėjimą už vienodos vertės darbą.“ Pasak jos, problema dažnai būna elementari - kol darbuotojai nežino, kiek uždirba kiti, tol gali net neįtarti, kad su jais elgiamasi neteisingai.

„Kai nėra duomenų, nėra ir įrodymų, - sako ji. - Kai kuriose konkrečiose situacijose žinojimas yra jėga.“ Ji taip pat primena, kad įgyvendinus ES skaidrumo direktyvą, atsiras dar daugiau formalių mechanizmų gauti reikalingą informaciją, todėl atlyginimų tema iš „tabu“ vis labiau taps normaliu darbo santykių klausimu.

Įmonių Teisinių Formų Palyginimas

tags: #ar #gali #buti #kiti #ismatavimai