Ar darbuotojo sekimas teisėtas Lietuvoje?

Vaizdo stebėjimas darbe yra paplitusi verslo praktika. Darbdaviai linkę naudoti vaizdo kameras įvairiuose įmonės veiklos procesuose, net nesusimąstant apie darbuotojų teises. Tačiau, ar darbuotojų sekimas yra teisėtas? Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius laiko sekimo metodus, teisinius aspektus bei geriausias praktikas, kurios padeda išlaikyti pusiausvyrą tarp efektyvumo didinimo ir darbuotojų teisių apsaugos.

Kodėl įmonės seka darbuotojų darbo laiką?

Darbo laiko sekimas padeda įmonėms:

• Optimizuoti darbo procesus - identifikuoti neproduktyvias veiklas ir jas sumažinti.
• Užtikrinti teisingą atlyginimą - ypač svarbu valandinio darbo atveju.
• Padidinti sąžiningumą - išvengti piktnaudžiavimo darbo laiku.
• Laikytis įstatymų - daugelis sektorių privalo tiksliai registruoti darbo valandas.

Tačiau bet koks darbuotojų veiklos stebėjimas turi būti atliekamas laikantis teisinių normų ir etiškai.

Darbuotojų laiko sekimo būdai

Šiuolaikinės technologijos siūlo įvairius darbuotojų laiko sekimo būdus:

1. Elektroninės darbo laiko apskaitos sistemos: Šios sistemos leidžia automatiškai registruoti darbuotojų atėjimo ir išėjimo laiką. Lietuvoje populiarūs sprendimai, tokie kaip „Begin“ taip pat leidžia efektyviai valdyti ir darbo grafiką.
2. Kompiuterių ir programų naudojimo stebėjimas: Kai kurios įmonės naudoja programinę įrangą, kuri registruoja, kiek laiko darbuotojai praleidžia tam tikrose programose ar svetainėse.
3. GPS ir biometriniai duomenys: Mobilūs darbuotojai dažnai sekami naudojant GPS technologijas. Taip pat kai kurios įmonės naudoja biometrinius duomenis (pvz., pirštų atspaudus), kad užtikrintų tikslią laiko apskaitą.

Begin - patikima darbo laiko apskaitos sistema. Šaltinis: e-laikas.lt

Teisinis reguliavimas ir darbuotojų teisės

Lietuvos Respublikos darbo kodeksas aiškiai pripažįsta darbdavio pareigą gerbti darbuotojų teisę į privatų gyvenimą ir į asmens duomenų apsaugą. Taip pat nustato, kad darbdaviui įgyvendinant nuosavybės ar valdymo teises į darbo vietoje naudojamas informacines ir komunikacines technologijas negali būti pažeidžiamas darbuotojų asmeninio susižinojimo slaptumas.

2018 m. gegužės 25 d. įsigaliojęs Reglamentas, kaip ir šiuo metu galiojantis duomenų apsaugos reguliavimas, numato pareigą, kaupiant duomenis apie fizinius asmenis, nusistatyti duomenų tvarkymo tikslą. Tikslas neturėtų prieštarauti įstatymams bei kitiems teisės aktams, neturi pažeisti fizinių asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Svarbu atsižvelgti į šiuos aspektus:

• Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas - nustato, kaip turi būti tvarkomi darbuotojų duomenys Lietuvoje.
• Darbdaviai privalo informuoti darbuotojus apie naudojamas laiko sekimo priemones.
• Darbdaviai turėtų rinkti tik tuos duomenis, kurie būtini darbo organizavimui.
• Svarbu užtikrinti, kad darbuotojai galėtų matyti, kokie jų duomenys renkami ir kaip jie naudojami.
• Laiko sekimo duomenys neturėtų būti saugomi neribotą laiką.
• Darbdaviai turėtų vengti perteklinio ir nereikalingo sekimo ir užtikrinti, kad stebėjimas nepažeistų darbuotojų privatumo.

Duomenų tvarkymo principai

Įsitikinkite, kad vaizdo stebėjimui turite nusistatę duomenų tvarkymo tikslą. Atkreiptinas dėmesys, kad tikslas turi būti pakankamai rimtas, kadangi vaizdo stebėjimas yra laikomas vienu iš didžiausių teisės į privatų gyvenimą pažeidimų (pažymėtina, kad šią teisę asmenys išsaugo ir būdami darbe).

Duomenų apsaugos teisinis reguliavimas, be duomenų tvarkymo tikslo, įpareigoja turėti teisėtą pagrindą duomenų tvarkymui. Nors įprasta praktika versle gauti darbuotojų, kurie patenka į vaizdo stebėjimo lauką, sutikimus dėl vaizdo stebėjimo, vis dėlto šis pagrindas yra mažiausiai patikimas bent dėl dviejų priežasčių. Pirma, darbuotojas bet kuriuo metu gali atšaukti šį sutikimą. Tokiu atveju darbdavys turėtų nustoti filmuoti darbuotoją. Antra, darbuotoją ir darbdavį sieja pavaldumo santykiai, dėl kurių darbuotojas laikomas silpnesne šalimi. Ginčo atveju, būtų gana sudėtinga įrodyti, kad darbuotojo sutikimas buvo duotas laisva valia, kai valios elementas yra vienas iš pagrindinių reikalavimų sutikimui.

Darbdaviams rekomenduotume, vietoj sutikimo, remtis Reglamente įtvirtintu teisėto intereso pagrindu, tačiau net ir remiantis šiuo pagrindu reikėtų būti atsargiems, kadangi šis teisėtas pagrindas neleidžia stebėti visko, ką įmanoma stebėti. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo pagrindu galima remtis tik tuomet kai darbdavio interesas yra viršesnis nei darbuotojo.

Darbdavys turėtų gebėti paaiškinti, kodėl būtent vaizdo stebėjimas pasirinktas kaip priemonė iškeltam tikslui pasiekti, ar nėra kitų, mažiau asmens privatumą ribojančių, priemonių. Nufilmuota vaizdo medžiaga, net ir esant teisėtam pagrindu, negali būti saugoma neribota laiko kiekį.

Jeigu visos šios sąlygos išpildomos, darbdaviui belieka rašytinai informuoti darbuotojus, kurie patenka į filmavimo lauką, apie tai, kad įmonė vykdo vaizdo stebėjimą.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktika

Iki šiol aiškių darbuotojo privatumo ir asmens duomenų apsaugos standartų Lietuvos teismų praktikoje nėra suformuota. Todėl itin aktuali tampa Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktika.

Štai EŽTT byloje Niemietz prieš Vokietiją pripažino, kad darbuotojų teisė į privatumą darbo vietoje turi būti užtikrinama taip pat, kaip ir jų teisė į privatumą namuose. 2017 m. EŽTT byloje Bărbulescu prieš Rumuniją itin išsamiai pasisakė dėl teisės į privatumą užtikrinimo.

Byloje buvo suformuotos taisyklės, pagal kurias reikia spręsti, ar darbuotojo teisė į privatumą, darbdaviui renkant jo duomenis, nebuvo pažeista:

1. Itin svarbus yra darbuotojo informavimas.
2. Svarbi darbdavio stebėjimo apimtis ir kišimosi laipsnis į darbuotojo privatumą.
3. Pateisinančios stebėjimą priežasties egzistavimas.
4. Galimybių taikyti mažiau intervencines priemones buvimas.
5. Darbuotojo stebėjimo pasekmės ir darbdavio stebėjimo rezultatų panaudojimas.
6. Ar darbuotojui buvo užtikrinama adekvati apsauga.

2019 m. EŽTT byloje López Ribalda ir kiti prieš Ispaniją spręstas klausimas, kokiais atvejais darbdavys turi teisę filmuoti darbuotoją darbo vietoje. EŽTT šiuo konkrečiu atveju nenustatė teisės į privatumą pažeidimo, nepaisant to, kad darbuotojai nebuvo informuoti apie stebėjimą. Taigi šioje byloje buvo pripažinta, kad Ispanijos teismai nustatė teisingą balansą tarp darbuotojų teisės į privataus gyvenimą apsaugą ir darbdavio teisės į nuosavybės apsaugą.

Taigi pagal EŽTT praktiką darbdavys gali stebėti darbuotojo bendravimą, tačiau tik tuo atveju, jei jis atitinka esminius išankstinio pranešimo (apie stebėjimo priemones ir mastą), proporcingumo ir būtinumo reikalavimus.

Dažniausiai daromos klaidos

Organizacijos tokio darbuotojų stebėjimo iš anksto neįvertina, nes dažniausiai pati organizacija savaime nesiekia sekti darbuotojų tokiu mastu. Kitaip tariant, vertinimo metu analizuojama, ar darbdavys tikrai turi teisinį pagrindą stebėti darbuotojus tokiu mastu, kiek ir kokių darbuotojų asmens duomenų renka ir ar nekyla didelė grėsmė darbuotojų privatumui.

• Darbuotojai nėra tinkamai informuojami.
• Netinkamai valdomos prieigos teisės.
• Duomenys nėra šifruojami.
• Nedokumentuotas ir nenustatytas tokių įrašų saugojimo terminas.

Praktiniai patarimai darbdaviams

Norint užtikrinti, kad darbuotojų stebėjimas būtų teisėtas ir etiškas, rekomenduojama:

• Nustatyti konkretų stebėjimo tikslą.
• Turėti teisėtą pagrindą duomenų tvarkymui (pvz., teisėtą interesą).
• Parengti bet kokios darbuotojų stebėsenos tvarką bei su ja supažindinti visus darbuotojus.
• Užtikrinti, kad stebėsenos priemonės būtų proporcingos ir garantuotų darbuotojo apsaugą nuo darbdavio savivalės.

Mitas ar tiesa? Populiariausi teiginiai apie darbuotojų stebėjimą

Anot teisininkės Raimondos Joskaudienės, vaizdo kameros, kompiuterio veiklos logai, GPS sekimas automobiliuose ar net darbo našumo programėlės - visa tai gali prisidėti prie didesnio saugumo ir efektyvumo. Lietuvoje pagrindinės taisyklės nustatytos Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (BDAR) ir Darbo kodekse.

• "Darbdavys gali stebėti viską, ką darau darbo kompiuteryje." Tai netiesa.
• "Slaptas stebėjimas yra leidžiamas." Netiesa. Slaptas stebėjimas pagal įstatymus leidžiamas tik išimtiniais atvejais, kai siekiama atskleisti rimtą pažeidimą ir nėra jokios kitos priemonės (dažnu atveju tai sankcionuota priemonė).
• "Darbdavys gali skaityti mano el. laiškus." Ne visai. Darbdavys gali prižiūrėti įmonės el. pašto paskyrą, bet negali skaityti privačių žinučių.
• "Manęs visada turi atsiklausti, ar gali stebėti." Klaidinga.
• "Darbuotojo sutikimas viską pateisina." Tai mitas. Darbuotojo sutikimas darbo santykiuose dažnai laikomas negaliojančiu, nes santykis nėra lygiavertis.
• "Stebėti darbuotojus yra darbdavio pareiga." Ne. Stebėjimas nėra pareiga - tai tik priemonė, kuri turi būti pagrįsta realiu poreikiu.

Teisingas laiko sekimas - nauda tiek darbdaviams, tiek darbuotojams

Kai laiko sekimas yra vykdomas atsakingai ir skaidriai, jis gali duoti naudos tiek darbdaviams, tiek darbuotojams:

• Didesnis produktyvumas - aiškus darbo laiko valdymas padeda geriau planuoti užduotis.
• Teisingesnė darbo užmokesčio sistema - mažėja konfliktų dėl viršvalandžių ar nesąžiningo darbo krūvio.
• Geresnė darbuotojų patirtis - kai jie žino, kad jų laikas yra gerbiamas ir vertinamas.

Kaip veikia „Begin“ darbo laiko apskaitos programinė įranga?

Begin - tai programinė įranga, skirta darbo laikui skaičiuoti ir darbo grafikams sudaryti. Begin programinė įranga apsaugo nuo klaidų ir, be to, automatiškai apskaičiuoja viršvalandžius, nepilnai išdirbtas valandas, darbą šventinėmis dienomis, laiką praleistą prie skirtingų projektų/objektų/darbų, taip pat programa turi ir suminę laiko apskaitą.

Be tiksliai apskaičiuotų darbo valandų, programinė įranga leidžia greitai ir skaidriai pateikti mėnesinę darbuotojų darbo ataskaitą.

tags: #ar #gali #buti #darbuotojas #sekamas