Šiuolaikinės technologijos suteikia galimybę saugoti tai, kas brangiausia - šeimą, namus, verslą. Tačiau kartu jos kelia klausimą: kada sekimas yra priimtinas ir teisėtas, o kada jau peržengiame ribą?
Sekimo technologijos Lietuvoje turi daugybę teisėtų ir praktiškų pritaikymų - nuo automobilių ir technikos apsaugos iki vaikų, senjorų ar darbuotojų saugumo užtikrinimo. GPS seklys, vaizdo kameros ar pasiklausymo įranga padeda mums gyventi ramiau, žinoti, kad kontroliuojame situaciją ir galime greitai reaguoti netikėtose aplinkybėse.
Panagrinėkime, kada GPS sekimas yra teisėtas, o kada ne, ypač atsižvelgiant į darbuotojų stebėjimą.
GPS sekimo įrangos naudojimo teisėtumas
Lietuvoje GPS sekimas leidžiamas tam tikrais atvejais, ypač kai transporto priemonė priklauso sekimą inicijavusiam asmeniui ar organizacijai. Kito asmens transporto priemonės sekimas be jo žinios paprastai yra neteisėtas, jei nesate teisėtas savininkas arba neturite dokumentuoto sutikimo. Montuoti sekiklį į savo automobilį - puiku. O štai slaptai pritvirtinti jį prie kaimyno ar partnerio transporto priemonės - jau ne tik neetiška, bet ir nelegalu.
Deja, bet Lietuvoje vis dar pasitaiko automobilių vagysčių. Tokiais atvejais, GPS seklys yra viena paprasčiausių, bet veiksmingiausių priemonių greitai atgauti savo transportą. Tokia įranga padeda policijai nustatyti buvimo vietą ir sugrąžinti jūsų turtą.
Automobilių ir kitos brangios įrangos lokacijos stebėjimas (GPS ar pan.) yra teisėtas, kai siekiama užtikrinti turto saugumą (apsaugoti nuo vagystės), priimti optimalius logistinius sprendimus, pateikti informaciją klientams pagal sutartis, gintis nuo pareikštų teisinių reikalavimų (avarijų atvejais ir pan.), tačiau tokių duomenų saugojimo laikotarpis privalo būti minimalus būtinas siekiamiems tikslams, teigtina - ne daugiau mėnesio.
Logistikos įmonės GPS pagalba stebi sunkvežimių maršrutus, taip taupo degalus, optimizuoja darbo laiką ir gali tiksliau informuoti klientus apie pristatymo laiką.
GPS sekimas ir darbuotojų privatumas
Europos žmogaus teisių teismo praktikoje pripažįstama, kad darbuotojas net darbo vietoje turi teisę į privatumą. Ši teisė jokiu būdu nėra absoliuti ir gali būti suvaržyta atsižvelgiant į darbdavio interesus, tačiau negali būti paneigta, t.y. absoliutus darbuotojų sekimas yra draudžiamas.
Įmonių praktikoje dažnas reiškinys - GPS technologijų diegimas transporto priemonėse. Kodėl įmonės siekia diegti GPS savo transporto priemonėse visiškai suprantama, tačiau tai, kas leidžiama techniškai, nebūtinai bus leidžiama teisiškai.
Pagal nustatytas bylos aplinkybes valymo paslaugų įmonė sekė savo valdomas transporto priemones GPS priemonėmis. Technologija leidžia stebėti transporto priemonę realiu laiku, taip pat, ši informaciją užfiksuojama ir saugoma 150 dienų. Teismas nusprendė, kad įmonė pažeidė BDAR nuostatas.
valymo paslaugų verslas tikrai nėra ta sritis, kuri griežtai apribota laike, todėl teismo neįtikina argumentas, kad GPS reikalingas siekiant teikti valymo paslaugas. darbuotojų sutikimų, tokiam duomenų tvarkymui, rinkimas neatitiko BDAR reikalavimų.
Galima būtų papildyti teismo poziciją, kad apskritai sutikimų rinkimas iš darbuotojų daugeliu atveju neatitiks sutikimui keliamų reikalavimų, kadangi BDAR sutikimui kelia reikalavimą būti išreiškiamu laisva valia. Darbo santykiams būdingas pavaldumas darbdaviui, todėl, apskritai, darbuotojų sutikimai įmanomi tik labai išimtiniais atvejais.
Vienas iš būdų įvertinti, ar sutikimas gautas laisva valia, yra atsakyti į klausimą - ar darbuotojui yra galimybė bet kada atšaukti sutikimą. Atšaukus sutikimą (ar negavus iš darbuotojo sutikimo apskritai), darbuotojas neturėtų niekaip nukentėti, vadinasi šiuo konkrečiu atveju, atšaukusiam sutikimą (nedavusiam sutikimo) darbuotojui turėtų būti suteiktas įmonės transportas, kuriame nėra įrengta GPS sistemos arba transportas, kuriame galima išjungti GPS sekimą.
Teisėtumas ir BDAR
Apibendrinant teismo sprendimą, kadangi sutikimas darbo santykiuose kelia rimtų abejonių, vienintelė galimybė - remtis sutarties pagrindu, kai įmonės veikla susijusi su griežtu laiko apribojimu (taigi, šis pagrindas galiotų tik siauram paslaugų sektoriui) arba įmonės teisėto intereso pagrindu kai siekiama apsaugoti įmonės turtą nuo vagysčių. Tiesa, jei remtumėtės pastaruoju pagrindu, surinktais GPS duomenimis negalėsite remtis kontroliuojant darbuotojų darbo kokybę, kadangi duomenų tvarkymo tikslas - turto apsauga. Abiem atvejais tvarkyti duomenis galima tik proporcingai, todėl 150 dienų GPS duomenų saugojimo terminas, būtų laikomas neproporcingai ilgu.
Poveikio vertinimas: Pažymime, kad Lietuvos teisės aktai numato, kad siekiant stebėti ar kontroliuoti darbuotojų judėjimą, privaloma atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą.
Taigi bendru atveju darbdavys turi teisėtą ekonominį interesą naudoti stebėjimo technologijas ir atitinkamai teisę tvarkyti tokius asmens duomenis. Visų šių duomenų tvarkymui nereikalingas ir negalimas darbuotojo sutikimas, BDAR numato specialų pagrindą jų tvarkymui - teisėtą interesą (BDAR 6 str. 1 d. f p.). Šiame kontekste teisėtas interesas yra suprantamas kaip bet koks darbdavio ekonominis ar teisinis interesas, neprieštaraujantis įstatymams, t.y. visos aukščiau išvardintos priežastys.
Nors, kaip matyti iš aptartų asmens duomenų naudojimo teisinių pagrindų, asmens duomenų tvarkymas darbo santykių kontekste su retomis išimtimis yra teisėtas be jokių papildomų darbuotojų sutikimų ar kitokių aktyvių veiksmų, BDAR kontekste to nepakanka.
Kada nereikia darbuotojo sutikimo?
BDAR 6 straipsnis sako, kad duomenų tvarkymas yra teisėtas tada, jeigu taikoma viena iš šių sąlygų:
- Asmuo davė sutikimą
- Tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį
- Tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė
- Tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybę, turtą ar kitus fizinio asmens interesus
- Tvarkyti duomenis būtina, siekiant įvykdyti užduotį viešojo intereso labui, vykdant viešosios valdžios funkcijas.
- Tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač, kai duomenų subjektas yra vaikas.
M.Civilkos teigimu, darbdavys įgauna teisę valdyti darbuotojo duomenis tuomet, kai yra pasirašoma darbo sutartis. Duomenys dažnai tvarkomi dviem tikslais - arba darbo sutarties vykdymo tikslais, arba organizacijos administravimo tikslais.
„Tai tam tavo sutikimo nereikia, nes tu sutinki jau pasirašydamas darbo sutartį, įsidarbindamas - kad bus fiksuojama, kada ateini ir išeini, kad tavo automobilio valstybinis numeris bus fiksuojamas vien tam, kad automobilių stovėjimo aikštelė atsidarytų, tavo elektroninis paštas kilus įtarimams, kad vyksta kažkas neteisėto, bus patikrinamas, nes tai yra darbdavio suteikta priemonė darbo tikslais, veidai ar telefono numeriai intranete (vidinės organizacijos tinkle). Tai yra teisinio intereso, o ne sutikimo pagrindu. Darbdaviui tų duomenų reikia, kad būtų užtikrintas normalus organizacijos veikimas“, - aiškino M.Civilka.
Tiesa, pabrėžė jis, darbdavys surinktus duomenis gali naudoti tik pagal paskirtį. Tarkime, jeigu įrengia vaizdo kameras turto apsaugai, tai tik tam ir gali naudoti įrašus, o ne nuolatiniam darbuotojų stebėjimui ir pan.
Praktiniai patarimai darbdaviams
- Informuokite darbuotojus apie stebėjimo priemones ir jų tikslus.
- Vykdykite poveikio duomenų apsaugai vertinimą.
- Saugokite duomenis ne ilgiau nei būtina.
- Užtikrinkite duomenų saugumą.