Šiandienos pasaulyje, kur nuolatinis skubėjimas ir dideli reikalavimai yra norma, daugelis žmonių jaučia, kad darbas tampa sunkia našta. Darboholizmas - visuomenėje gerbiama ir, ko gero, pati „priimtiniausia“ iš visų egzistuojančių priklausomybių (alkoholizmo, lošimų, narkomanijos, seksomanijos ir t.t.). Liguistai mylintį savo darbą žmogų atpažinti nėra sunku. Darboholikui net ir po įtemptos darbo dienos sunku užsiimti kita veikla. Patenkintas jaučiasi tik dirbdamas.
Šiame straipsnyje aptarsime, kas slypi už šio reiškinio, kokios jo priežastys ir pasekmės, bei pateiksime praktinių patarimų, kaip išvengti darboholizmo ir susikurti harmoningą gyvenimą.
Kita priklausomybės forma: darboholizmas
Darboholizmas: kas tai?
Apie jį sakoma: „Šiaip jis niūrus, nenusileidžiantis, pažeidžiamas, tačiau darbe tarsi „persikūnija“: tampa energingu, pasitikinčiu savimi ir savarankišku. Jeigu nedirba, jaučiasi nepatenkintas ir suirzęs. Baigdamas kokį nors darbą, jaučia nepasitenkinimą dėl to, kad „greitai viskas baigsis“, ir iškart ima galvoti apie tai, kokiu darbu užsiims po to. Dažnai darboholikas kelia sau pernelyg didelius reikalavimus ir tikslus, kurių negali pasiekti. Kalbėdamas apie darbą dažnai sako „mes“, o ne „aš“. Darboholikas nesupranta poilsio prasmės ir nejaučia džiaugsmo ilsėdamasis. Paniškai vengia „nieko neveikimo“ būsenos, nes darbo nebuvimas, jo supratimu - laiko švaistymas veltui arba tinginystės požymis. Galiausiai jis apskritai nebesugeba pabūti nieko nedarydamas.
Savo darbą mėgstantis žmogus turi tikslą, jam svarbus darbo rezultatas, o profesinė veikla - viena iš gyvenimo sričių, savirealizacijos būdas, savęs aprūpinimo ir materialinės gerovės sukūrimo priemonė. Profesinė veikla jam teikia malonumą, bet lygiai taip pat jam džiaugsmą teikia buvimas su šeima. Darboholikui viskas atvirkščiai: darbo rezultatas neturi prasmės, pats procesas - prasmė, darbas - vertingai panaudotas laikas. Vienas iš svarbiausių darboholizmo požymių - tai stiprus ir nuolatinis sėkmės ir aplinkinių pripažinimo siekis.
Darboholizmas laikomas tokia pat savęs naikinimo forma, kaip kad ir kitos priklausomybės: alkoholizmas, narkomanija, lošimai, seksomanija ir t.t. Tai bėgimas nuo realybės, kuomet siekiama darbine veikla kompensuoti tai, ko nepavyksta gauti už darbo ribų.
Erotinio ar pramoginio turinio nuotraukos, filmai ir programos jam kelia susierzinimą, o draugų pasakojimai apie meilės nuotykius jam atrodo nuobodūs.
Darboholizmo priežastys
Darboholizmas sukelia pervargimą, išsekina jėgas, kurių nebeužtenka kitoms veikloms, ir atitinkamai susiaurina žmogaus interesų ratą. Pagrindiniu tikslu tampa noras jaustis reikalingu ir nepakeičiamu darbuotoju. Darboholikui neįdomu, o ir, tiesą sakant, nėra kada, pasidžiaugti ar pasinaudoti savo darbo rezultatais. „Pabėgimas į darbą“ nuo kasdienio gyvenimo gali būti susijęs su nesugebėjimu patirti „mažų gyvenimo džiaugsmų“, nesugebėjimu sukurti ir pajusti komforto namuose.
Vienas svarbiausių dalykų, įtakojančių šeimyninį gyvenimą, yra tai, kad sulig darboholizmo laipsnio augimu didėja emocinio tuštumo jausmas ir mažėja empatija (gebėjimas atjausti kitą žmogų). Girdėdamas artimųjų prašymus skirti jiems daugiau dėmesio, darboholikas jaučiasi nesuprastas, nevertinamas, mano, kad iš jo reikalaujama „persiplėšti“, artimieji laikomi „nedėkingais veltėdžiais“.
Darboholikas pasąmoningai ima ieškoti priežasčių, kad išvengtų šeimyninių problemų ir santykių aptarimo, nebedalyvauja vaikų auklėjime, nesuteikdamas jiems emocinės šilumos ir neatsiliepdamas į vaikų poreikius. Pirmenybę paprastai atiduoda bendravimui su negyvais objektais (rečiau su gyvūnais), o ne bendravimui su žmonėmis.
Darboholizmas neretai teisinamas tuo, kad tai - materialinė būtinybė, „tokia įmonės politika“, „vienintelė karjeros galimybė“ ir pan. Netgi darboholiko hobis paprastai būna susijęs su „šeimos maitintojo“ role. Tai - darbas sode, medžioklė, žvejyba ir t.t.
Darnūs santykiai būna tik tose šeimose, kuriose sutuoktinis nepriekaištauja darboholikui ir priima viską taip, kaip yra. Tačiau tai nereiškia, kad pats jaučiasi laimingu ir kad vaikams netrūksta tėčio ar mamos dėmesio.
Darboholizmo tipai
JAV psichologė Julie Ireland: "Jeigu firmoje dirbtų vieni darbomanai, ji būtų itin neefektyvi. Ypač didelis darbuotojų entuziazmas įmonei naudingas tik pirmajame jos gyvavimo etape. Po įtampos turi ateiti atsipalaidavimas - kitaip neišvengiama profesinė deformacija.
Fanatikai
Apsėstas idėjos, fanatikas gali triūsti kiaurą parą. Šiuo atveju žodis "dirbti" nevisiškai korektiškas: jis nedirba - jis taip gyvena. Jeigu fanatiko bendradarbiai ir bendražygiai nesupranta tokio "apsėdimo", jie tampa kankiniais, o "apsėstasis" dažniausiai to nė nepastebi, nuoširdžiai manydamas, jog aplinkiniai pritaria jo idėjoms. Su aplinkiniais fanatikas bendrauja paprastai: arba tu bendramintis, arba neįdomus.
Dirbti su fanatiku ir sunku, ir įdomu. Sunku, jeigu jam nepritari. Įdomu, nes su juo greitai tobulėji. Fanatiko požiūris į šeimą - toks pats kaip į bendradarbius. Arba tu bendramintis, arba trečiame plane.
Cikliškieji darbomanai
Turbūt susidūrėte su žmonėmis, kuriuos didelis įkvėpimas pagauna periodiškai. Tai "cikliškieji darbomanai", daug kuo primenantys fanatikus. Skiriamasis bruožas - intensyvaus darbo periodą keičia atsipalaidavimo periodas. "Cikliškieji" darbomanai dažniausiai būna labai gabūs. Jie ypač greitai suvokia informaciją.
Rutina šiuos žmones žudo. Geriausiai jiems būtų dirbti su atskirais projektais, kurių pabaigą vainikuotų apčiuopiami rezultatai, paskatinimas, pripažinimas ir nedidelė pertraukėlė. Ilgą laiką ilsėtis jie irgi nemėgsta.
Fiktyvūs darbomanai
Kitaip nei fanatikai, "fiktyvūs" darbomanai dažnai skundžiasi darbo sąlygomis, nepakeliamu krūviu, aplinkinių nesupratingumu ir nemokšiškumu. Jie jaučiasi kankinami ir svajoja pakeisti darbą. "Fiktyvūs" darbomanai dažnai būna prislėgti ir netgi agresyvūs, tačiau jų darbo efektyvumas gali būti ir labai aukštas.
Kaip atpažinti, kad darbas tampa našta?
Nuolatinė įtampa darbe tyliai griauna sveikatą - lėtai, bet užtikrintai. Ji prasideda nepastebimai: rytas dar tik įsibėgėja, o kūnas jau pasiruošęs gintis. Užtenka vieno balso, vieno žvilgsnio, vieno „nekalto“ komentaro - ir visa diena ima slinkti tarsi per rūką. Atrodo, tik smulkmenos: paliktas puodelis, sarkastiška replika, įkyrus patarimas. Bet kai jos kaupiasi, pamažu pradeda mažėti ne tik darbingumas - jos slopina žmogaus vidinę ramybę, tyliai kenkia nervų sistemos veiklai.
Mes mokomės iškęsti įtampą. Tylime, kai norėtųsi pasakyti „gana“. Šypsomės iš mandagumo, kai viduje kaupiasi pyktis. Adaptuojamės, bet kokybiškų santykių nekuriame. Ir vieną dieną, žiūrėdamas į veidrodį, imi suprasti - ne darbas išsekino. Kolegos.
Patarimai, kaip susikaupti darbui ir sumažinti atidėliojimo sindromą
Jeigu skaitote šį straipsnį darbo metu, tikėdamiesi, kad jį uždarę pradėsite dirbti, - jums praverstų ne tik patarimai, kaip susikaupti darbui, bet ir rekomendacijos, kaip liautis atidėlioti svarbias užduotis. Iš tiesų tiek viena, tiek kita yra susiję - kai imamės darbo nesusikaupę, mintys ima klysti ne ten, kur turėtų, o svarbios užduotys palengva praranda prioritetą.
Dėmesio nesukoncentravimas - didelė problema, mažinanti darbo efektyvumą ir prailginanti darbo dieną. Tad štai keletas patarimų, kurie gali padėti susikaupti darbui ir sumažinti atidėliojimo sindromą:
- Ribokite save - griežtai nuspręskite nebesinaudoti socialiniais tinklais, kai esate darbe. Kai kurie darbdaviai draudžia darbuotojams naudotis socialiniais tinklais būtent dėl geresnio dėmesio sutelkimo ir darbingumo išlaikymo.
- Užduočiai skirkite nedaug laiko ir ją atlikite iš karto Ar pastebėjote, kad ilgai darbo metu užsiėmę pašaliniais dalykais galų gale sunkųjį naštos akmenį nusimetate ir užduotį atliekate vos per pusvalandį? Vadinasi, esant polinkiui viską daryti paskutinę minutę, galite be reikalo iššvaistyti, kad ir visą dieną. Tad pasistenkite darbus ir užduotis planuoti taip, jog tarp jų liktų tik nedidelės pertraukėlės poilsiui.
- Pamirškite „papildomą laiką“ - geriau susiplanuokite kuo daugiau veiklos tiek darbo, tiek laisvalaikio metu. Įpratus ir laisvą dieną palaikyti normalų reikalų tvarkymo tempą (žinoma, nepamirštant poilsio), susikaupti kasdieniams darbams bus žymiai lengviau.
- Nepamirškite atsigerti vandens Dažnai nuovargį ir negalėjimą susikaupti sukelia dehidratacija. Pamiršti atsigerti vandens, nuolat gurkšnojant kavą, ‒ labai lengva. Todėl būkite tikri, kad nepiktnaudžiaujate stimuliuojančiomis medžiagomis ir pakankamai išgeriate vandens. Organizmui nestokojant vandens galėsite lengviau susikaupti darbui.
- Motyvuokite save! Susikaupti dalykams, kurie nėra įdomūs ir neturi aiškaus tikslo - tikrai sunku. Todėl patarimas paprastas - visuomet suvokite priežastį, dėl kurios kažką darote. Dirbkite, nes: jums įdomu, norite įgyti praktikos, reikia pinigų pragyvenimui, siekiate paaukštinimo, norite paskirtą užduotį atlikti kruopščiai ir atsakingai. Motyvacija yra geriausias būdas savo mintis nukreipti tikslo išpildymo link.
- Išsimiegokite ir nepervarkite Matyt, esate girdėję, kad „nuvarytus arklius nušauna“. Toks grubus liaudies posakis gimė iš liūdnos, bet akivaizdžios tiesos - persidirbimas, nuovargis, poilsio nebuvimas sumažina darbingumą, o galiausiai neigiamai paveikia ir jūsų sveikatą. Tad nepamirškite pailsėti ‒ tik tada galėsite jaustis darbingas, sutelkti dėmesį ir įgyvendinti užsibrėžtus planus. Tad norint susikaupti darbui, dieną reikėtų pradėti gerai išsimiegojus. Darbo metu taip pat būtina daryti pertraukas kas kelias valandas, antraip vakare būsite visiškai išsekę. Taip pat svarbu stengtis laikytis sveiko gyvenimo būdo, pakankamai judėti.
- Planuokite darbus pagal savo savijautą Tikriausiai jau esate pastebėję, kokias užduotis kokiu paros metu jums atlikti yra lengviausia. Daugumos žmonių mąstymo produktyvumas itin aukštas pirmoje dienos pusėje - galbūt tada ir jums reikėtų planuoti atlikti sudėtingiausias užduotis. O jei rytais nesate labai komunikabilus, tuomet dalykinius skambučius, jeigu įmanoma, atidėkite popietei. Esant galimybėms, pasistenkite savo darbus planuoti pagal asmenines darbingumo galimybes. Įsiklausę į savo kūno poreikius ir prie jų prisitaikę, sumažinsite išsiblaškymą ir kur kas lengviau susikaupsite.
- Žymėkitės svarbius dalykus Jei viena iš jūsų prigimtinių savybių - išsiblaškymas, o gal darbų tiek daug, kad nebegalite visko sutalpinti galvoje, tuomet užbėkite galimiems nesusipratimams už akių. Užsirašinėkite svarbius dalykus į darbo knygutę, naudokite priminimus telefone, kompiuteryje ar tiesiog rašteliais apklijuokite savo darbo vietą. Gali padėti ir prioritetinių darbų išskyrimas spalvomis. Žaismingos priemonės taip pat didina darbingumą.
Matyt, daugelis išvardytų patarimų ‒ girdėti. Linkime susikaupimo!
Laimingo darbo instituto sukurtas 10-ies punktų sąrašas
Laimingo darbo institutas sukūrė 10-ies punktų sąrašą, kuris padeda susiorientuoti ne tik einant į naują darbą, bet ir norint pasitikrinti esamą. Tai padeda nesivadovauti emocijomis ir nepulti į kraštutinumus, kai viskas atrodo arba labai gerai, arba labai blogai. Pasitikrinus gali paaiškėti, kad blogi yra tik kokie du dalykai ir kad juos galima lengvai pataisyti. Atlikti šį tyrimą naudinga ir darbdaviui, nes tai padeda suprasti įmonės pranašumus ir trūkumus, ieškant naujų darbuotojų.
Taigi kokie kriterijai lemia, ar jaučiamės laimingi darbe?
- Prasmingas darbas Į darbo rinką įsiliejusiems Z kartos atstovams kur kas svarbesnis tapo klausimas - kokia viso to prasmė? Ar darbas prasmingas, jiems neretai svarbiau nei tai, kiek už jį mokama. Suprantama - juk jaustis reikalingam yra vienas esminių žmogaus poreikių. Net ir geriausias atlyginimas ilgainiui nustos teikti laimę, jei nelaikysime darbo vertingu ir reikalingu.
- Darbo ir asmeninio gyvenimo dermė Dauguma darbdavių džiaugiasi matydami, kaip darbuotojai visu 100 proc. - aukodami savo laisvus vakarus ir savaitgalius - atsiduoda profesinei veiklai. Deja, tas džiaugsmas trunka trumpai, nes žmogus perdega.
- Galimybė augti Galimybė augti yra vienas svarbiausių Y kartos reikalavimų, tačiau tai aktualu ir visiems kitiems. Tiesa, pati augimo sąvoka keičiasi ir plečiasi. Ilgai supratome tai tik kaip galimybę lipti karjeros laiptais, vėliau išpopuliarėjo vadinamosios horizontaliosios karjeros idėja, kai darbuotojas, net ir eidamas tas pačias pareigas, gali tobulėti kaip savo srities profesionalas.
- Atlygis „Atlygis vis dar yra viena jautriausių temų, - teigia I. Daugintaitė. - Paklaustas, kiek nori uždirbti, žmogus neretai 5 sakiniais išvardija išlygas. Nes tai - ne tik pinigų, bet ir profesinės bei apskritai žmogiškosios vertės klausimas. Kad ir kaip jūsų pasiekimus liaupsintų darbdavys, jei jis moka vos daugiau už minimalią algą, sunku jaustis vertingam.“
- Ryšiai su vadovu „Daug darbuotojų ateina dėl įmonės, o išeina dėl vadovų“, - taikliai pastebi I. Daugintaitė. Norint jaustis darbe laimingam, labai svarbu, ar vadovas jums yra autoritetas, ar susikalbate su juo.
- Ryšys su kolegomis Dirbant su komanda, kolegų indėlis į laimės pojūtį irgi yra labai svarbus. Vos vienas bendradarbis, jei jus sieja įtempti santykiai ar atviras priešiškumas, gali kaip šaukštas deguto apkartinti visą statinę medaus.
- Organizacijos stabilumas „Nemažai žmonių noriau nei mažas renkasi dideles, ilgametę istoriją turinčias ir žinomus produktus gaminančias kompanijas. Jiems patinka būti tokio svarbaus mechanizmo dalimi, net jei yra tik nedideli šio sraigteliai“, - teigia I. Daugintaitė. Įmonės stabilumas suteikia saugumo jausmą, tad jei nuolat girdite dejavimus, kaip įmonei trūksta pinigų, tai gerokai sumažina laimės pojūtį ir padidina norą ieškoti stabilesnės vietos.
- Darbo aplinka Nemažai Lietuvos įmonių, bandydamos atrodyti šiuolaikiškesnės, negaili investicijų į naujus biurus. Atviri „akvariumai“, kuriuose darbuojasi 30 ar daugiau žmonių, įrengti vasarą menkai vėdinamuose, o žiemą šalčio kaustomuose dangoraižiuose iš pirmo žvilgsnio visiems siejosi su geresniu gyvenimu ir vakarietiška prabanga.
- Socialinė atsakomybė Socialinė atsakomybė labai susijusi su darbo prasmės kriterijumi. Jei nori įnešti savo indėlį į įmonės kuriamą produktą, svarbu tikėti jo verte ir nauda. Pozicija „koks skirtumas, iš kur pinigai, svarbiausia - kad laiku mokėtų atlyginimą“ tampa atgyvena.
- Smagumas dirbti „Smagumas dirbti yra euforinė dalis, kuri įeina į laimės darbe sąvoką, - sako I. Daugintaitė. - Tyrimai rodo, kad žmonės vis labiau ieško smagumo. Galimybė pasijuokti, kartu papramogauti, patirti malonių staigmenų, atsipalaiduoti gali tapti svaria priežastimi kiekvieną rytą į biurą eiti su šypsena.
Šiame straipsnyje aptarėme darboholizmo priežastis, pasekmes ir pateikėme patarimų, kaip susikurti harmoningą gyvenimą. Svarbu prisiminti, kad darbas yra tik viena iš gyvenimo sričių, o laimė slypi balanse tarp profesinės veiklos, asmeninių santykių ir laisvalaikio.
