Alergijos pasireiškimo būdai kiekvienam itin skirtingi ir gali paveikti įvairaus amžiaus žmones - nuo lengvo, vos juntamo diskomforto (pasireiškiančio retkarčiais čiauduliu ar niežtinčia oda), iki rimtų, pavojų gyvybei keliančių reakcijų.
Kaip atpažinti pirmuosius alergijos požymius, ką daryti, norint palengvinti simptomus, ir kada būtina kreiptis į specialistą, - drauge su mūsų partneriais atskleis gydytoja Elena Šukė.
Dažniausi alergijos simptomai pavasarį ir vasarą
Patys dažniausi ir klasikiniai simptomai daugumai žmonių - tai sloga: bėganti, varvanti, tekanti nosis. Labai dažnai žmonės apibūdina alergijos sukeltą slogą kaip tekančią „lyg iš čiaupo“, tarsi vanduo. Rečiau pasireiškia nosies užgulimas, tačiau labiausiai vargina iš nosies tekantis sekretas. Taip pat dažnai kartu pastebimi tam tikri pojūčiai ir akims: niežėjimas, sausumas. Tai - patys dažniausi simptomai, veikiantys nosį ir akis.
Visgi susiduriame ir su atvejais, kai žmonėms niežti odą, nors jie nekeitė jokių naudojamų priemonių. Niežtėti gali veido ar rankų odą - tose vietose, kurios dažniausiai būna atidengtos ir gali turėti kontaktą su žiedadulkėmis.
Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo?
Atskirti nuo peršalimo dažniausiai pavyksta patiems žmonėms po kelių dienų, nes virusinės infekcijos atveju mus visada lydi bendra prasta savijauta: jaučiamas silpnumas, „kaulų laužymas“, galvos skausmas, energijos stoka, tarsi bendras „sirgimo“ jausmas, kurį kiekvienas esame patyrę.
Alergijos atveju šių simptomų nėra - žmonės patys sako: „Jaučiuosi puikiai, nieko neskauda, jėgų yra, viskas gerai, bet nosis teka lyg iš čiaupo arba iš akių bėga ašaros.“
Iš tiesų pagrindinis skirtumas - bendra žmogaus savijauta. Alergijos atveju ji išlieka nepakitusi, - pasakoja gydytoja Elena Šukė.
Lengvas peršalimas, lydymas slogos, dažniausiai nėra pavojingas sveikatai. Pagrindiniai jo atributai yra bendras organizmo silpnumas ir aukšta temperatūra bei vienas, nors ir ne elegantiškas, tačiau labai iškalbingas rodiklis - išskiriamų gleivių spalva. Jei jums peršalimas - gleivės bus gelsvos, jei alerginė reakcija - žalsvos spalvos.
Dažniausi alergenai Lietuvoje šiltuoju metų laiku
Kalbant konkrečiai apie sezoninius alergenus, tai, be abejo, pirmiausiai kalbame apie žiedadulkes - jos yra dažniausiai pasitaikantis alergenas pasaulyje. Taip pat prie pagrindinių alergenų priskiriami naminiai gyvūnai ir namų dulkių erkės. Šios trys grupės - žiedadulkės, gyvūnai ir erkės - yra pagrindinės, dėl kurių dažniausiai įtariame alergiją.
Žinoma, galima būti alergiškam ir kitiems dalykams - maisto produktams, cheminėms medžiagoms ir pan., tačiau tai pasitaiko rečiau. Kalbant apie sezoniškumą, ypač pavasarį, dažniausiai pasireiškia alergijos, kurias sukelia medžių, žolių ir gėlių žydėjimo metu pasklindančios žiedadulkės.
Pati dažniausia žiedadulkė, sukelianti alergiją ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje - tai beržo žiedadulkė. Beržai ypač dažni mūsų geografinėje platumoje, todėl nenuostabu, kad būtent beržas yra dažniausias alergenas Lietuvoje. Taip pat nemažai žmonių yra alergiški alksniui, motiejukui, pelynui.
Kas kelia nerimą - tai vadinamosios kryžminės reakcijos. Pavyzdžiui, jei žmogus yra alergiškas beržui (kas labai dažna), jis gali jausti simptomus ir nuo kitų kryžminių alergenų, nors tiems alergenams tiesioginė alergija nenustatyta. Tokie alergenai gali būti obuoliai, kriaušės, tam tikros gėlės. Atrodo, kad žmogus alergiškas tik beržui, bet realybėje jam simptomus gali sukelti ir obuoliai, kriaušės ar net riešutai - kartais žmogus negali valgyti šių produktų ar net būti šalia jų.
Taigi pats dažniausias alergenas - beržas.
Peršalimas ar alergija? Štai kaip atskirti
Kodėl daugėja alergijų?
Jau daug metų kalbama apie tai, kodėl daugėja alergijų. Ypač vyresnio amžiaus žmonės sako: „Mūsų laikais tokių alergijų nebuvo.“ Nuomonių ir hipotezių šiuo klausimu yra įvairių. Viena iš svarbiausių - gyvename labai užterštame pasaulyje: vartojame daug konservantų, cheminių medžiagų, kurių anksčiau nebuvo. Galbūt tai skatina alergijų plitimą, nors tai nėra nei patvirtinta, nei paneigta - tai tik viena iš idėjų.
Tačiau vienas dalykas yra tikrai įrodytas: per pastaruosius 100 metų alergija žiedadulkėms gerokai išaugo. Kodėl taip yra - atsakymo dar neturime. Tos pačios medžių žiedadulkės, kurios prieš 70 ar 100 metų sukeldavo reakcijas tik stipriai alergiškiems žmonėms, šiandien sukelia simptomus ir tiems, kurių alergija silpnesnė. Tai reiškia, kad didėja žmonių, kuriems pasireiškia alerginiai simptomai.
Mes akivaizdžiai tai matome ir klinikoje. Prieš 10 metų pacientai, kuriems reikėjo rimto gydymo, pavyzdžiui, alergenų terapijos, buvo gana reti. Tokius pacientus gydytojai prisimindavo. O šiandien tai tapo visiškai įprasta - vis dažniau žmonėms tenka taikyti rimtą alergijos gydymą, - dalinasi gydytoja Elena Šukė.
Kaip palengvinti lengvus alergijos simptomus?
Visų pirma, svarbu suprasti, kad alergija - tai tam tikras „užsivedęs“ mechanizmas mūsų organizme. Kai kokia nors medžiaga patenka į mūsų kūną - įkvepiame ją, suvalgome ar prisiliečiame - įvyksta kontaktas, ir tada suveikia alergijos mechanizmas. Tačiau vietoje to organizmas sureaguoja pernelyg stipriai, prasideda stipri uždegiminė reakcija, tarsi kovojant su rimta grėsme.
Todėl svarbiausia - išvis neleisti alergijai prasidėti. Kitaip tariant, alergijos prevencija yra kur kas veiksmingesnė ir paprastesnė nei bandymas suvaldyti jau prasidėjusį alerginį atsaką.
Kalbant konkrečiai apie pavasarines alergijas, pirmas žingsnis - vengti kontakto su žiedadulkėmis. Žinoma, lengva pasakyti „venkite“, bet realybėje tai ne visada įmanoma. Pavyzdžiui, žiedadulkės gali būti nuneštos net iki 400 km, todėl beržo žiedadulkių tikrai neišvengsime.
Praktiniai patarimai
Jeigu žinote, kad esate alergiškas konkrečioms žiedadulkėms (tai turėtumėte išsiaiškinti atlikę kraujo tyrimą), tuomet labai naudinga naudotis specialiomis programėlėmis. Yra puikus lietuvių sukurtas žiedadulkių stebėjimo programėlės pavyzdys (jų yra ir visame pasaulyje), kuris pagal jūsų buvimo vietą rodo žiedadulkių kiekį ore.
Ryte atsikėlę atsidarome programėlę - jei rodo, kad žiedadulkių kiekis yra 0, galima ramiai eiti į lauką be papildomų priemonių. Jei rodo aukščiausią, pavyzdžiui, 4 lygio kiekį, tuomet rekomenduojama išgerti vaistą nuo alergijos ir, einant į lauką, užsidėti kaukę. Taip galima užkirsti kelią alergijos mechanizmui, kad jis net neprasidėtų - tai yra pati svarbiausia prevencijos priemonė.
Jei visgi alerginė reakcija jau prasidėjo - nosis teka, akys ašaroja - šį mechanizmą suvaldyti tampa daug sunkiau. Nors vaistų nuo alergijos galima įsigyti be recepto, tačiau būtina/rekomenduojama visada pasitarti su gydytoju ar vaistininku, kuris padės pasirinkti tinkamiausią vaistą. Kadangi senesnės kartos vaistai gali sukelti mieguistumą, priešingai nei naujos kartos vaistai - to poveikio neturi ir neslopina, tačiau palengvina alergijos simptomus.
Tačiau svarbu suprasti, kad jei alergijos mechanizmas jau įsijungė, nors vaistai ir padės, jų poveikis gali būti silpnesnis, nei būtų buvęs, jei jie būtų pavartoti iš anksto - prevenciškai. Todėl visada rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar vaistininku, kad vaistai būtų parinkti ir vartojami tinkamai.
Kada kreiptis į gydytoją?
Į gydytoją reikėtų kreiptis tokiais atvejais, kai, pavyzdžiui, vaikas - ypač mažas vaikas - patiria stiprius alergijos simptomus, kurie blogina jo gyvenimo kokybę. Jei yra sunkūs odos bėrimai, kurių priežastis neaiški, tikrai verta nueiti pas gydytoją ir atlikti tyrimus.
Suaugusiam žmogui taip pat rekomenduojama pasitarti su gydytoju, jei jis jau vartoja vaistus nuo alergijos (pasitaręs su vaistininku), bet simptomai vis tiek išlieka ir su jais nepavyksta susitvarkyti. Tokiu atveju būtina pasikonsultuoti su gydytoju, nes kartais net elementarūs patarimai gali labai padėti.
Pavyzdžiui, pirmas žingsnis - atlikti alergijos tyrimą. Kai žinome, kam žmogus yra alergiškas, galime labai tiksliai pasakyti, kada jam bus blogiausia. Jei nustatome, kad alergija yra tam tikram augalui, galime informuoti, kad simptomai pasireikš nuo balandžio iki gegužės vidurio - būtent tuo metu, kai tas augalas žydi. O, tarkime, birželį, kai žydi kiti augalai, žmogui vaistų jau gali visai nebereikėti.
Taigi pirmiausiai rekomenduojama išsitirti alergenus - kad žinotume, kokiai medžiagai ar augalui esate alergiški. Šiandien galima atlikti itin tikslius molekulinius kraujo tyrimus dėl alergijų. Juos galima daryti bet kuriuo metu - nesvarbu, ar šiuo metu yra aktyvi alergija, ar ne. Jie bet kuriuo atveju parodys tikslų rezultatą.
Antra - jeigu nereceptiniai vaistai nepadeda ir alergijos simptomų nepavyksta suvaldyti, tai yra ženklas, kad reikia gydytojo pagalbos.
Trečia - kalbant ypač apie pavasarines žiedadulkes, jos gali „pakišti koją“ ir sukelti komplikacijas. Pavyzdžiui, nuolatinė sloga, kurią sukelia alergija, labai greitai gali komplikuotis į bakterinį sinusitą. Tai reiškia, kad prie jau paburkusios, užsikimšusios nosies, kurią sukėlė alergija, gali prisidėti bakterinė infekcija. Tokiu atveju ligos pradžia būna alerginė, bet gydymui jau gali prireikti ir antibiotikų.
Jei žmogus pastebi papildomus simptomus - bendrą silpnumą, galvos skausmą, pakilusią temperatūrą - ir jei būklė negerėja, būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų įvertinta, ar alergija nesikomplikavo į infekciją.
Papildomi patarimai, linkusiems į alergijas
- Grįžus iš lauko, rekomenduojama nusiplauti rankas, praplauti nosį ir akis, kad būtų pašalinti galimi alergenai.
- Vengti atidarinėti langus, kad žiedadulkės nepatektų į namus.
- Naudoti specialią programėlę (app), kuri stebi žiedadulkių koncentraciją, kad žinotumėte, kada lauke yra didesnė rizika.
- Jei reikia, dėvėti respiratorius, ypač kai žiedadulkių koncentracija aukšta.
- Namų aplinką galima apsaugoti nuo žiedadulkių naudojant specialius filtrus, kurie sumažina žiedadulkių patekimą į patalpas.
Nors namus reikia vėdinti, būtina užtikrinti, kad žiedadulkės nepatektų į vidų.
Dilgėlinė ir angioneurozinė edema
Dilgėlinė (lot. urticaria) vienu ar kitu gyvenimo laikotarpiu paveikia apie 20% žmonijos. Dilgėlinę gali sukelti įvairios medžiagos ar net situacijos, tačiau ir vienu ir kitu atveju dilgėlinė prasideda odos niežėjimu, kuris vėliau virsta į odos paburkimus, primenančius odos nudilginimą.
Dilgėlinės niežulys gali būti lengvas arba sunkus, tačiau kasymasis, alkoholinio vartojimas, sportas bei emocinis stresas gali niežėjimą sustiprinti. Dilgėlinės simptomai gali trukti nuo kelių minučių, mėnesių ar net metų.
Dažniausiai pasitaikantys dilgėlinės požymiai:
- Dilgėlinės paburkimai gali atsirasti bet kurioje kūno srityje; gali keisti formą, judėti, išnyksta ir vėl per trumpą laiką pasirodyti.
- Pagal iškilimus: dilgėlinė paprastai pasireiškia raudonos arba odos spalvos paburkimais su aiškiais kraštais, kurie paprastai staiga atsiranda ir lygiai taip pat greitai praeina.
Jei dilgėlinė trunka daugiau nei mėnesį, arba jei ji laikui bėgant kartojasi, reikia apsilankyti pas gydytoją alergologą, kuris įvertintų ligos istoriją bei fiziškai apžiūrėtų dilgėlinės paburkimus.
Angioneurozinė edema
Angioneurozinė edema - tai paodiniai patinimai, kurie gali būti klaidingai diagnozuojami, maišomi su dilgėline. Angioneurozinė edema gali pasireikšti dėl alerginių reakcijų, vaistų ar kai kurių fermentų paveldimo trūkumo organizme.
Simptomai, susiję su angioneurozinė edema:
- Akių srities ar burnos patinimai.
- Rankų, kojų ar gerklės patinimai.
Alergologai diagnozuoja ir gydo tiek dilgėlinę, tiek angioneurozinę edemą.
Dilgėlinės priežastys ir gydymas
Mokslininkams pavyko nustatyti daugelį (tačiau ne visus) veiksnių, kurie gali sukelti dilgėlinę. Tai apima maistą ir kitas medžiagas, su kuriais susiduriame ar vartojame, pavyzdžiui, vaistai. Be to, dilgėlinę gali sukelti ir kitos ligos.
Labiausiai paplitusios priežastys:
- Kai kurie maisto produktai (ypač žemės ir kiti riešutai, kiaušiniai, vėžiagyviai).
- Vaistai, tokie kaip antibiotikai (ypač penicilinas ir sulfonamidas), aspirinas ir ibuprofenas.
- Vabzdžių įgėlimai ar įkandimai.
- Fiziniai dirgikliai, pavyzdžiui, slėgis, šaltis, karštis, fiziniai pratimai ar saulė.
- Lateksas.
- Kraujo perpylimas.
- Bakterinės infekcijos, įskaitant šlapimo takų ir gerklės infekcijas.
- Virusinės infekcijos, įskaitant peršalimą, infekcinę mononukleozę ir hepatitą.
- Gyvūnų pleiskanos.
- Žiedadulkės.
- Kai kurie augalai, pavyzdžiui, nuodingasis ąžuolas ir nuodingoji gebenė.
Dilgėlinei malšinti dažnai rekomenduojami antihistamininiai vaistai, kurių galima įsigyti bet kurioje vaistinėje be recepto. Šie vaistai blokuoja histamino išsiskyrimą odoje, kuris sukelia alergines reakcijas.
Jei tarp įprastų dilgėlinės simptomų pasitaiko lūpų, liežuvio patinimų ar pasunkėjusio kvėpavimo simptomų, tai gali įspėti apie galimą anafilaksijos šoką, sunkią alerginę reakciją, kuri gali baigtis mirtimi. Tokiu atveju gydytojas paskiria epinefrino (adrenalino) autoinjektorių, kurį privalu nešiotis su savimi. Tai vienintelis būdas išvengti rimtų pasekmių.
Kaip gydyti dilgėlinę:
- Maisto produktai: nevalgykite maisto produktų, kurie sukelia simptomus.
- Venkite kasymosi, odos dirginimo: nenaudokite intensyvaus muilo ar prausiklio, dažniau maudykitės, nes dažnas maudymasis gali sumažinti niežulį ir kasymąsi (pastarasis pablogina dilgėlinę).
- Venkite prigludusių drabužių: itin prigludę drabužiai trinasi į odą, ją dirgindami, todėl gali skatinti dilgėlinės simptomų sustiprėjimą.
- Tinkama temperatūra: jeigu dilgėlinę sukelia temperatūrų pokyčiai, pavyzdžiui, šaltis, venkite maudymosi šaltame vandenyje ir visada nešiokitės epinefrino autoinjektorių. Venkite kontakto su šaltu oru, o esant šaltajam periodui būdami lauke nosį ir burną pridenkite skarele ar šaliku, renkitės šiltais drabužiais.
- Saulė: dėvėkite apsauginius drabužius, nepraleidžiančius saulės spindulių.
- Vaistai: nedelsdami informuokite gydytoją ar vaistininką, jei įtariate, jog paskirtas vaistas sukelia dilgėlinės simptomus.
Vasaros peršalimas ir temperatūrų skirtumas
Pirmuosius peršalimo simptomus pajutę žmonės vasarą dažniausiai keliauja pas vaistininkus, tikėdamiesi, kad pavyks ligą nugalėti pernakt ir išvengti medikų įsikišimo.
Pagrindinis peršalimų vasarą kaltininkas, greičiausiai, yra organizmo stresas, kurį sukelia lauko ir patalpų temperatūrų skirtumai. Kai būna karšta, žmonės ieško būdų kaip greitai atvėsti - vartoja daug šaltųjų gėrimų, ledų, drastiškai padidina vėsinimo sistemų galingumą patalpose ar transporto priemonėse. Organizmas nespėja prisitaikyti prie staigių temperatūros pokyčių, silpsta ir dėl sukelto streso ima siųsti pirmuosius peršalimo signalus - skauda gerklę, prasideda karščiavimas ir sloga.
Mėgstantiems itin vėsų patalpų orą reiktų nepamiršti, kad optimali, komfortiška mūsų organizmui temperatūra patalpoje yra maždaug 22 laipsniai. Vasarą šis rodiklis gali būti ir aukštesnis - skirtumas tarp lauko ir patalpos temperatūrų turėtų būti ne didesnis nei 5 laipsniai.
Kaip atskirti vasaros peršalimą nuo alergijos?
Vasaros peršalimo simptomai kartais gali būti painiojami su alerginėmis reakcijomis, tačiau, pasak vaistininkės, yra keli kriterijai, padedantys atspėti, ar jus kamuojantis negalavimas yra alergija, ar peršalimas.
Alergijai būdingas akių ašarojimas, niežulys, paraudimas ir dažnas čiaudulys, o peršalimui - pakilusi kūno temperatūra, skaudanti gerklė ir galva.
Tekanti nosis būdinga abiem susirgimams, tad peršalimą nuo alergijos galite atskirti ir pagal išsiskiriančių gleivių spalvą. Žalsvos gleivės pasireiškia alergijos atveju, skaidrios - peršalimo.
Kaip gydyti vasaros peršalimą?
Vasaros peršalimas niekuo nesiskiria nuo žiemos, todėl ir gydymo metodai išlieka tie patys. Persišaldžius labai svarbu laiku ligą atpažinti ir pradėti gydymą. Visiškai taip pat, kaip ir žiemą, negydomas ir užsitęsęs vasarinis peršalimas gali sukelti komplikacijų: sinusitą, bronchitą ar net plaučių uždegimą.
Medikamentai galėtų pagelbėti sumažinti nosies užgulimą, gerklės ir galvos skausmą. Taip pat svarbu ilsėtis, gerai miegoti ir maitintis.
Kaip saugotis temperatūros kaitos?
Farmacininkė pabrėžia, kad šiltuoju metų laiku peršalimą dažniausiai sukelia radikali ir dažna temperatūrų kaita. Paprastai vasarą oro temperatūra yra aukšta, ypač užėjus karščiams. O patalpose ar automobiliuose būna kur kas vėsiau.
Žmonės, patys to net nesuprasdami, pastūmėja save ligai į glėbį. Bandydami išsigelbėti nuo karščio, vėsinasi šaltais gėrimais, maudosi vėsiame vandenyje ir persistengia su kondicionierių nustatymais. Šiltuoju metų laiku patarčiau į šiuo dalykus žiūrėti labai atsakingai.