Lietuvoje dažnai kyla klausimas, kas atsakingas už valstybinės žemės priežiūrą. Ši problema apima įvairius aspektus - nuo apleistų žemės ūkio sklypų iki teritorijų prie daugiabučių namų. Straipsnyje nagrinėjama, kas turėtų prižiūrėti valstybinę žemę ir kokios institucijos už tai atsakingos.
Valstybinės Žemės Užėmimo Problema
Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) specialistai 2019 m. nustatė 1447 žemės naudojimo tvarkos pažeidimus, kai buvo užimta valstybinė ir privati žemė. Tai sudarė net 40 proc. visų 2019 m. nustatytų žemės naudojimo tvarkos pažeidimų. NŽT patikina, kad ir 2020 m. valstybinės žemės užėmimo atvejų tikrinimas buvo vienas iš prioritetų vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę.
„Didžiausią visuomenės nepasitenkinimą kelia savavališki valstybinės žemės užėmimo atvejai, kai asmenys, žinodami, kad žemė yra valstybinė, tyčia (sąmoningai) tokius žemės plotus „prisijungia“ prie savo namų valdos žemės sklypų, t. y. aptveria savo namų valdas kartu su valstybine žeme tvoromis, gyvatvorėmis ir pan.", - sako NŽT Žemės naudojimo valstybinės kontrolės skyriui vadovaujantis Virgis Valentukevičius.
Darydami pažeidimus žmonės yra abejingi savo veiksmų pasekmėms - tiesiog tikisi išvengti administracinės atsakomybės, o kartais nežino, kad už šiuos pažeidimus yra nustatytos administracinės nuobaudos, kurios gali siekti 560 eurų, tačiau tais atvejais, kai toks pažeidimas padarytas pakartotinai ar nustatoma, kad vengiama atlaisvinti valstybinę žemę, bauda gali siekti ir 1200 eurų. Baudos sumokėjimas nesuteikia teisės toliau naudotis savavališkai užimta valstybine žeme, ji vis tiek turės būti atlaisvinama.
Šių nuobaudų nesunku išvengti tiesiog naudojant savo žemės sklypus tomis ribomis, kokios nurodytos jų privatizavimo ar suteikimo dokumentuose, nedidinant savo žemės sklypų valstybinės žemės sąskaita.
Kasmet auga visuomenės sąmoningumas ir pilietiškumas - gaunama vis daugiau pranešimų apie akivaizdžiai matomus savavališkus žemės užėmimus.
Savivaldybių ir Seniūnijų Atsakomybė
Bendro naudojimo teritorijų tvarkymą organizuoja seniūnijos. Visi žalieji bendro naudojimo plotai (pievos, kelkraščiai, skiriamosios juostos, grioviai ir kitos teritorijos, kuriuose auga žolė ar piktžolės) pjaunami pagal poreikį.
Tačiau, kaip rodo praktika, realybėje viskas statoma ant geranoriškumo pamato. NŽT priklausančią (nors jai prižiūrėti nepriklauso) teritoriją prie namų geranoriškai nusipjauna gyventojas (nors jam irgi nepriklauso), greta kurio sklypo ji yra.
Kaip paruošti savo svetainę statybai
Prasidėjus žolės pjovimo sezonui, seniūnai susiduria su problema, kuomet daugiabučių gyventojai nenori tvarkyti savo kiemo teritorijos bei aplinkos. Dažniausiai valstybinėje žemėje stovinčių daugiabučių sklypai nesuformuoti, tuomet dalis gyventojų nemoka nei žemės, nei žemės nuomos mokesčio.
„Jie nemoka jokio mokesčio, o žolę turim nupjauti mes, nes tai valstybinė žemė. Gyventojas, vengiantis mokėti mokesčius, turi daugiau privilegijų negu asmenys, sudarę žemės sklypo panaudos sutartis ir sąžiningai mokantys mokesčius“, - problemą išsakė Sudargo seniūnė Rita Grigaitienė.
NŽT Pozicija
NŽT Šakių skyriaus vedėjas Algirdas Vaičiūnas paaiškino, kad nors ir nesuformuotas prie daugiabučių namų žemės sklypas, nėra sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, tačiau statiniai stovi ant valstybinės žemės, todėl gyventojas privalo mokėti žemės nuomos mokestį.
„Yra dalis piliečių, kuriems patogu nesitvarkyti, kad valstybinės žemės sklypas prie daugiabučių būtų suformuotas, įteisintas, nedėti į tai asmeninių lėšų. Ir visa šita gyventojų grupė lieka tarp dangaus ir žemės. Todėl apmokestinti žemės nuomos mokesčiu prie daugiabučių esančių sklypus yra geriausia išeitis. Kokia tai teritorija? Sodybos želdiniai, kiemas, sodas, daržas. Kokiu tarifu apmokestinama, yra nustačiusi savivaldybės taryba“, - kalbėjo A. Vaičiūnas.
NŽT, vykdydama žemės naudojimo kontrolę, susiduria su savavališkai gyventojų naudojamais valstybinės žemės plotais, kuomet gyventojų gyvatvorės, šiltnamiai, daržų lysvės atsiduria už sklypo ribos.
„Tai neatleidžia nuo atsakomybės tų asmenų ir jiems pradedama administracinė teisena. Ir tuos želdinius turi gyventojai pašalinti. Kitas kelias - įsiteisinti tą sklypo dalį, kuria jie naudojasi“, - aiškino A. Vaičiūnas.
Pasak A.Vaičiūno, tokius sklypus fiksuoja NŽT. Sklypas laikomas apleistas tada, kai jame pradeda augti sumedėjusi augmenija.
O kas turėtų šienauti aplink elektros transformatorių pastotes? Kaip paaiškino A.Vaičiūnas, žemės sklypai apie inžinerinius įrenginius, statinius formuojami, jei yra didesni nei vienas aras. Jei mažesnis sklypas, statinys patenka į kitą sklypą servituto pagrindu.
„Yra rajone keletas pastočių, kur yra suformuoti sklypai. Kitu atveju tai yra valstybinė žemė ir priežiūra aplink pastotę lieka seniūnijai“, - aiškino A. Vaičiūnas.
„Dar noriu akcentuoti, kuomet gyventojas prašo tiek nuomoti, tiek įsigyti žemės sklypą po pastatais, mes būtinai atliekame patikrą vietoje, žiūrėdami, ar statinys gali funkcionuoti pagal savo nusidėvėjimą, ar gali valstybinė žemė būti išnuomojama, parduodama. Šiandien valstybinei žemei dėmesys yra didelis ir taip labai lengvai ji nėra parceliuojama“, - kalbėjo A. Vaičiūnas.
Apleisti Žemės Sklypeliai
Pakuonio miestelio gyventojas A.B., neapsikentęs, kad akis bado netvarkomi žemės sklypeliai, nusprendė apie tai papasakoti viešai, tikėdamasis, kad gal taip bus atkreiptas valdininkų dėmesys į dešimtmečius užsitęsusią problemą.
Pakuonio seniūnas Antanas Keturakis pripažino, kad tokia problema iš tiesų egzistuoja. Jam yra žinomi gal net kokie 6-7 valstybinės žemės sklypeliai. Mat, A.Keturakio duomenimis, jeigu tai valstybinė žemė ir ji yra miestelio teritorijos ribose, tai seniūnija ją ir turi tvarkyti.
Prienų rajono meras A.Vaicekauskas teigė, kad čia gali būti išlikusios jau nebeegzistuojančios bendrovės patalpos, nors jis gali ir klysti, nes praėjo keliasdešimt metų. Kai neįsiteisinę, jų negalima ir nubausti. Neprižiūri savo sklypo ir tų statinių. Čia yra įstatymų spragos.
A.Vaicekausko teigimu, reikėtų keisti įstatymą, kad jis nustatytų ir įpareigotų, per kiek laiko žemę su statiniais privalėtų įsiteisinti, o jeigu nesusitvarko, tada tą turtą perimtų valstybė ir privatizuotų tokius sklypelius.
Anot Prienų rajono mero, kuris yra ir ūkininkas, problemą būtų galima išspręsti ir dar paprasčiau. „Dabar yra žemės ir su kai kurių pastatų likučiais, tai paskelbčiau to sklypo aukcioną, kad pirkėjas įsivertintų, kiek lėšų reikėtų investuoti jų likvidavimui, už tokią kainą nupirktų, sutvarkytų, ir sklypas galėtų būti sutvarkytas visam laikui“, - sprendimo būdu pasidalino meras.
Šiais metais savivaldybė „užsuko“ procedūras ir kai kur net nugriovė tokių pastatų vaiduoklių pamatų likučius bei paragino vietos ūkininkus, kad juos prižiūrėtų.
Taip pat meras teigė manąs, jeigu žemė būtų savivaldybės žinioje, tai jie atliktų bešeimininkio turto procedūras, nes tie pretendentai vargiai apsigins neįteisintą turtą ir kažin ar išvis norės įsiteisinti, nes jis mažos vertės, o sutvarkyti reikia nemenkų investicijų.
A.Vaicekauskas nesitiki, kad vienkartinis apleisto sklypo sutvarkymas, jeigu nėra tikro savininko, duotų gerų rezultatų ateityje.
Įsiterpę Žemės Sklypai
NŽT Prienų ir Birštono skyriaus patarėjas Deimantas Tarulis aiškino, jog yra nesuformuotas apie 30 a. valstybinės žemės sklypas, kuriame yra statinys. Šis žemės plotas įtrauktas į Laisvos valstybinės žemės plotų žiniaraštį ir pažymėtas Nr. 404. Tai žemės plotas, kuris pagal bendrojo teritorijų planavimo dokumentus numatytas naudoti ne žemės ūkio veiklai vykdyti.
„Atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus, jei lieka laisvos valstybinės žemės plotai ir jei jie atitinka įsiterpusio sąvoką, rekomenduojame piliečiams šiuos plotus įsigyti ir prisijungti prie savo sklypų. Dažniausiai piliečiai tokius įsiterpusius plotus nori nusipirkti. Per metus tokių įsiterpusių plotų, kuriuos įsigyja besiribojančių sklypų savininkai, Prienų rajone būna apie penkis“, - aiškino D.Tarulis.
Anot NŽT atstovo, asmenys šiuos įsiterpusius laisvos valstybinės žemės plotus gali įsigyti, jeigu jie atitinka įsiterpusio žemės ploto sąvoką ir yra atitinkamo dydžio - prie namų valdų tai sklypai iki 4 arų, prie pramonės ar sandėliavimo teritorijų - iki 50 arų, žemės ūkio paskirties sklypai - iki 3 ha.
Tais atvejais, kai valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, gyventojai gali kreiptis į NŽT prašydami suteikti teisę jais naudotis laikinai. Laisvos valstybinės žemės plotai kaimo vietovėse gali būti suteikti laikinam naudojimui žemės ūkio veiklai vykdyti.
Šiuo metu svarstoma galimybė inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kad ir miestų teritorijose esančius laisvus valstybinės žemės plotus būtų galima perduoti laikinam naudojimui žemės ūkio veiklai vykdyti.
„Visuomet bendradarbiaujame su miestelių seniūnais ir sprendžiame klausimus, susijusius su apleistais žemės sklypais ar plotais. Jei tai privatus žemės sklypas, dažniausiai užtenka pasišnekėti su piliečiais ir jie susitvarko, kiek sunkiau su valstybinės žemės plotais. Jei šie plotai yra miesto teritorijoje, dažniausiai tokius plotus sutvarko seniūnijos. Jei kaimo vietovėse, viskas priklauso nuo ūkininkų ir nuo žemės ploto vietos. Jei plotas palankus ūkininkauti, tai jų pageidauja ūkininkai, tačiau jei reikia didelių investicijų, tai jie ir lieka apleisti“, - aiškino D.Tarulis.
Todėl, pasak jo, NŽT ragina žmones būti iniciatyviais ir jei mato, kad šalia jiems priklausančio sklypo yra įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas, kurį norėtų įsigyti, nuomotis ar laikinai naudoti, kreiptis į NŽT teritorinį skyrių pagal žemės buvimo vietą ir teirautis apie galimybes.
Seimo Pozicija
Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas teigia, kad Įstatyme, kurio pataisų iniciatoriumi buvau ir aš, numatyta, jog tokius įsiterpusius sklypelius, kai kuriais atvejais net iki 3 ha, būtų galima įsigyti iš valstybės rinkos kaina. Ne lengvatinėmis sąlygomis ir ne aukciono būdu.
Kitas dalykas, kai yra ypač daug smulkių, po keliasdešimt arų sklypelių, o jų visoje Lietuvoje itin daug, turėtų būti suteiktos galimybės juos parduoti ne aukciono būdu.
Manau, jog tokiam gyventojui turėtų būti suteikta pirmumo teisė nusipirkti tą žemės ruoželį. Valstybei tokie žemės sklypeliai tikrai nereikalingi. Jie susidarė dėl ankstesnių matavimų netikslumų.
Dalis neaiškių sklypų yra susidarę ir dėl to, jog ta žemė anksčiau buvo kažkam skirta, bet iki šiol jos niekas tinkamai neįteisino.Manau, kad ir tokius sklypus, sudarius tinkamas sąlygas, galėtų įsigyti ūkininkai.
Bet ir vėl - ne aukcione, o tiesiogiai tie, kurie tą žemę dirba ar jų sklypai ribojasi su neaiškios priklausomybės sklypu.
Administracinė Atsakomybė
Nesilaikant Taisyklėse nustatytų reikalavimų yra numatyta administracinė atsakomybė. Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
Pagrindinės Institucijos Atsakingos Už Valstybinės Žemės Priežiūrą
| Institucija | Atsakomybės Sritis |
|---|---|
| Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) | Valstybinės žemės naudojimo kontrolė, pažeidimų nustatymas, žemės nuomos sutarčių sudarymas. |
| Savivaldybės | Bendro naudojimo teritorijų priežiūra miestuose ir miesteliuose, želdynų priežiūra. |
| Seniūnijos | Bendro naudojimo teritorijų tvarkymo organizavimas, žolės pjovimas, valstybinės žemės priežiūra miestelių teritorijose. |
tags: #kas #turi #sienauti #valstybine #zeme