Sakinys turi ne vieną jo esmę apibūdinantį požymį: intonaciją ir predikaciją. Kaip esminiai sakinio požymiai dažnai pirmiausia nurodomi intonacija ir predikacija.
Sakinių diagramos pavyzdys
Intonaciją sudaro balso kitimas: kilimas (antikadencija) ir kritimas (kadencija) bei tariant žodžius susidarančios pauzės. Įvairių sakinių intonacija skirtinga. Tiesioginiuose sakiniuose aiškiausiai pastebimas balso kilimas, po to - kritimas, nors pauzė gali būti ir sakinio viduryje. Naujas sakinys pradedamas žemu balsu ir kylančia intonacija.
Predikacija - bene esmingiausias sakinio požymis, rodantis to, kas pranešama sakiniu, santykį su tikrove, taip pat pagrindinių sakinio dalių (veiksnio ir tarinio) tarpusavio santykius. Predikacija leidžia atskirti sakinį nuo žodžio ar žodžių junginio. Tik sakiniu galima ką nors tvirtinti (teigti ar neigti).
Predikaciją rodo sakinio laikas, modalumas, neretai ir asmuo. Šiuos sakinio bruožus savo gramatinėmis laiko ir nuosakos kategorijomis pirmiausiai įprasmina veiksmažodis, nors gali būti ir kitokių, pvz., modalumo rodiklių: modalinių žodžių (iš tikrųjų, rodos, matyt, be abejo, paprastai,..), modalinių veiksmažodžių (reikėti, privalėti, galėti,..).
Sakinio dalys
Žodžiai, kurie sakinyje atsako į tam tikrus klausimus, keliamus iš kitų žodžių, vadinami sakinio dalimis. Sakinio dalis gali būti reiškiama ne tik vienu, bet ir dviem ar daugiau savarankiškų žodžių.
Pagrindinės sakinio dalys yra veiksnys ir tarinys. Jos sudaro sakinio gramatinį centrą ir negali priklausyti kitoms sakinio dalims.
Antrininkės sakinio dalys priklauso kuriai nors sakinio daliai (papildinys ir aplinkybės - tariniui, pažyminys - veiksniui, papildiniui ir t. t.).
- Veiksnys - tai pagrindinė sakinio dalis, atsakanti į klausimą kas?
- Tarinys - tai pagrindinė sakinio dalis, kuria teigiamas arba neigiamas veiksmas, būsena ar ypatybė, atsakanti į klausimą ką veikia? kas vyksta? kas atsitinka?
- Papildinys atsako į iš tarinio kylančius klausimus ko? kam? ką? kuo?
- Aplinkybės atsako į klausimus, dažniausiai kylančius iš tarinio.
- Pažyminys yra antrininkė sakinio dalis, paaiškinanti kurią nors daiktavardžiu, kartais įvardžiu išreikštą sakinio dalį.
Sakinio dalimis eina daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, įvardis, veiksmažodis ir prieveiksmis. Dalelytė, prielinksnis, jungtukas, jaustukas ir ištiktukas sakinio dalimis neina.
Veiksnio raiška
Veiksnys gali būti išreikštas įvairiais būdais. Štai keletas pavyzdžių:
- Daiktavardžio vardininku: Ant mokytojos stalo gulėjo knyga.
- Įvardžio vardininku: Visi laukė ekskursijos.
- Būdvardžio vardininku: Bailus pirmiausia gelbsti save.
- Veiksmažodžio bendratimi: Prisipažinti - nelengva užduotis.
- Žodžių junginiu: Jie visi žiūrėjo pro langus ir norėjo į kiemą.
Sakinio dalių kiekis ir samplaikinės sakinio dalys
Be penkių svarbesnių sakinio dalių (veiksnio, tarinio, papildinio, pažyminio, aplinkybių), yra dar priedėlis, predikatinis pažyminys.
Aplinkybės skirstomos į vietos, laiko, būdo, tikslo, priežasties, sąlygos, nuolaidos.
Samplaikinės sakinio dalys (ėjo ėjo, bėgte bėgo, ežerai ežeriukai, dalią dalužę, maža maža, vargais negalais) skiriasi nuo sudėtinių tuo, kad čia II komponentas nei gramatiškai, nei leksiškai nieko naujo nesuteikia, o tik (emociškai) pabrėžia, paryškina I komponentą.
Šiuo atžvilgiu skiriasi net tokios artimos konstrukcijos kaip ėmė sakyti ir ėmė ir pasakė (I - sudėtinė, II - samplaikinė). Mat pirmuoju atveju ėmė yra sintaksiškai vyraujantis komponentas, jam priklauso sakyti, o šis svarbesnis leksiškai (jame glūdi tarinio leksinis turinys), taigi abu turi savarankiškumo.
Ar gali būti 2 veiksniai sakinyje?
Teoriškai, vientisiniame sakinyje turėtų būti vienas veiksnys ir vienas tarinys. Tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kai viename sakinyje galima aptikti du ar daugiau veiksnių. Tai dažniausiai būna sudėtiniuose sakiniuose arba sakiniuose su vienarūšėmis sakinio dalimis.
Pavyzdžiai
Štai keletas pavyzdžių, iliustruojančių, kaip viename sakinyje gali būti du veiksniai:
- Sudėtinis sakinys: Saulė šviečia, ir paukščiai čiulba. (Du atskiri sakiniai, sujungti jungtuku "ir")
- Vienarūšiai veiksniai: Jonas ir Petras nuėjo į kiną. (Du veiksniai, sujungti jungtuku "ir", atlieka tą patį veiksmą)
- Sakinys su bendratimi veiksniu: Mokytis yra būtina, bet tingėti kartais norisi. (Dvi bendratys, atliekančios veiksnio funkciją)
Išvados
Nors tradiciškai teigiama, kad sakinyje turi būti vienas veiksnys, praktikoje pasitaiko įvairių atvejų, kai sakinyje gali būti du ar daugiau veiksnių. Tai priklauso nuo sakinio struktūros ir konteksto. Svarbu atskirti vientisinius sakinius nuo sudėtinių, taip pat atkreipti dėmesį į vienarūšes sakinio dalis ir bendraties vartojimą.
Skyryba
Privalomosios skyrybos taisyklės nustato privalomą sakinio dalių arba sudėtinių sakinių dėmenų atskyrimą ar išskyrimą, teksto skyrybą, taip pat svarbiausius neskyrimo atvejus (jie teikiami pastabomis).
Vienarūšės sakinio dalys
Vienarūšės sakinio dalys atskiriamos kableliais: Meilė, širdgėla, neviltis geso pamažu.
Vienarūšės sakinio dalys, sujungtos jungtukais ar kitais jungiamaisiais žodžiais: pavieniais o, bet, tačiau, tik(tai) poriniais nors (ir) . bet, kad ir . bet, jei(gu) ne . tai, nne tiek . kiek, ne tik . bet ir, kaip . taip (ir) ir kt. kartojamaisiais ir . ir, ar . ar, arba . arba, nei . nei, čia . čia, tai . tai, tiek .
Pavyzdžiai: Visi įvykiai prasideda viduje, o ne išorėje.
Aiškinamosios sakinio dalys
Aiškinamoji sakinio dalis su jungiamaisiais žodžiais ypač, kaip ir, būtent, tai yra ir pan. išskiriama kableliais: Kieme, ypač palei tvorą, nuo vėjo šiureno nukritę lapai.
Priedėliai su jungiamąją paskirtį turinčiais žodžiais ypač, arba, vadinamasis, labiausiai, daugiausia, dažniausiai, greičiausiai, kaip antai (kaip ta pačia reikšme), tai yra, būtent, pavyzdžiui, bent ir kt. išskiriami kableliais: Toliau bus plėtojama socialinės priežiūros, ypač globos ir rūpybos, sistema.
Įterpiniai
Sakinyje esantys įterpiniai išskiriami kableliais: Laimė, nė vieno žmogaus tarpdury nebuvo, nes visus, matyt, sutraukė į vidų kalbėtojas, kurio kiekvienas žodis buvo girdėti net lauke.
Kreipiniai
Kreipiniai sakinyje išskiriami kableliais: - Dėde, ar namie esi? - išgirdo Gugis.
Sudėtiniai sakiniai
Sudėtinio sakinio dėmenys atskiriami kableliais, kabliataškiais, brūkšniais ar dvitaškiais: Sietynas jau aukštai iškilo, o Aušrinės vis dar nematyti. Ir eina kupinos darbų dienos, ir slenka naktys, pilnos ilgesio ir svajonių.
Sudėtinio prijungiamojo sakinio šalutinis dėmuo visuomet skiriamas nuo pagrindinio nepaisant jo pozicijos pagrindinio dėmens atžvilgiu: šalutinis dėmuo gali eiti prieš pagrindinį dėmenį, po jo arba būti į jį įsiterpęs.
Šalutinis dėmuo išskiriamas kartu su jį pabrėžiančiais ar aiškinančiais žodžiais ypač, nebent, juolab, juo labiau, būtent, vis tiek, tai yra: Reikia smagiai pakeliauti, ypač kol atostogos.
Bejungtukių sakinių dėmenys, kuriais reiškiamas išvardijimas, gretinimas ar priešprieša, paprastai atskiriami kableliu ar kabliataškiu: Nuvytusios rožės nepražydės, neišdainuotos dainos taip ir liks neišdainuotos.
Bejungtukių sakinių dėmenys, kuriais reiškiamas aiškinimas, priežastis ir pasekmė, atskiriami dvitaškiu ar brūkšniu: Už lango girdėjosi triukšmas: ūžė mašinos, šūkavo vaikai.
Rašybos tikrinimo įrankiai
Šiuolaikinės technologijos leidžia lengviau pasiekti rašto tobulumą. Rašybos tikrinimo įrankiai padeda sudaryti nepriekaištingus rašto darbus, net jei trūksta laiko.
Rašyba.lt yra daugiau nei klaidų tikrinimas. Tai išsami rašymo priemonė, padedanti rašyti aiškų, nepriekaištingą tekstą, kuris sužavės jūsų skaitytojus.
Pagrindinės sakinio dalys
| Sakinio Dalis | Funkcija | Pavyzdys |
|---|---|---|
| Veiksnys | Nurodo veiksmą atliekantį asmenį ar daiktą | Vaikai dainavo. |
| Tarinys | Nurodo veiksmo pobūdį | Jie buvo grįžę. |