Šiame straipsnyje nagrinėjama, ar buhalteris gali būti vadovo sutuoktinis, remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais. Aptariami konkursų organizavimo ir vykdymo reikalavimai valstybės ir savivaldybių įmonėse, taip pat atkreipiamas dėmesys į buhalterinės apskaitos įstatymo pakeitimus ir vadovo atsakomybės delegavimo galimybes.
Konkursų organizavimo ir vykdymo tvarka
Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse organizavimą ir vykdymą reglamentuoja specialus tvarkos aprašas. Šis aprašas taikomas įmonėms ir įstaigoms, finansuojamoms iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų. Konkursas skelbiamas per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą Valstybės tarnybos departamento interneto svetainėje ir konkursą organizuojančios įmonės ar įstaigos interneto svetainėje.
Pagrindiniai etapai
- Pretendentų atrankos būdą nustato sprendimą skelbti konkursą priėmęs asmuo.
- Pretendentai turi pateikti gyvenimo aprašymą, nurodant vardą, pavardę, gimimo datą, gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą, išsilavinimą, darbo patirtį ir savo privalumų sąrašą.
- Konkursą organizuojanti įmonė ar įstaiga per 22 kalendorines dienas nuo konkurso paskelbimo išsiunčia pranešimą apie dalyvavimą pretendentų atrankoje.
- Ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo konkurso paskelbimo dienos sudaroma komisija.
- Ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo komisijos sudarymo dienos turi įvykti konkursas (atranka).
Komisijos sudėtis ir stebėtojai
Komisiją sudaro konkursą organizuojančios įmonės, įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar įmonės, įstaigos vadovas, paskirdamas komisijos pirmininką, kitus komisijos narius ir komisijos sekretorių. Komisijos narių negali būti mažiau kaip trys. Komisijos nariais negali būti skiriami asmenys, kurie yra pretendentų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai, sutuoktiniai, sugyventiniai, taip pat pretendentų sutuoktinių, sugyventinių vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai.
Konkurse stebėtojų teisėmis gali dalyvauti ne daugiau kaip po vieną iš dviejų Lietuvos Respublikoje įregistruotų viešųjų juridinių asmenų. Konkurse stebėtojų teisėmis dalyvaujantys visuomenės atstovai turi teisę stebėti konkurso eigą. Jiems draudžiama konkurso metu daryti garso ar vaizdo įrašus, naudoti kitas technines priemones.
Vertinimo kriterijai
Vertinama pretendento profesinė ar darbo patirtis ir dalykinės savybės. Pretendentams į įmonės, įstaigos vadovo pareigybes pateikiamos praktinės užduotys, skirtos vadovavimo gebėjimams įvertinti.
Buhalterinės apskaitos įstatymo pakeitimai
Šiuo metu iš pagrindų keičiamas Buhalterinės apskaitos įstatymas, todėl keičiamos ir sąvokos apie buhalterinę apskaitą tvarkančius asmenis. Anot įstatymo, buhalterinę apskaitą tvarkantis specialistas privalo išmanyti daugybę mokesčių ir apskaitos įstatymų ir turėti atitinkamą supratimą apie informacines technologijas, duomenų analizę ir valdymą. Todėl siūloma atsisakyti vyriausiojo buhalterio pareigybės. Atsisakius šios sąvokos, naujajame įstatyme nelieka draudimo pačiam tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą.
Naujoji tvarka, kuri numato, jog nebelieka draudimo įmonės vadovui tuo pat metu ir būti vyriausiuoju buhalteriu, itin bus palanki įmonėms, kurių vadovai turi buhalterinių žinių ir patys gali tvarkyti buhalterinę apskaitą. O naujoji situacija, kai tuo užsiimti gali ir UAB vadovas, nereiškia, jog vadovas apskaitą galės tvarkyti aplaidžiai ar apgaulingai. Už tokius veiksmus jam bus taikoma baudžiamoji atsakomybė, skiriant baudą ar net laisvės atėmimą iki keturių metų.
Mokesčių pakeitimai: svarbiausios naujovės ir patarimai.
Vadovo atsakomybės delegavimas
Kitaip tariant, įstatymų leidėjas susiaurina vadovo pareigų, susietų su buhalterinės apskaitos tvarkymu bei mokesčių apskaita, spektrą. Tačiau egzistuoja galimybė konkretiems darbuotojams paskirti atitinkamus darbus, pavesti tam tikras užduotis. Svarbu ne tik nustatyti, kas iš tiesų atsakingas už keliamų reikalavimų nesilaikymą, t.y. kas faktiškai klaidingai tvarkė buhalterinę apskaitą, nepateikė privalomų deklaracijų ar pan.
Jeigu teisės norma konkrečiai vadovo ar buhalterio neįvardina, atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris kaltas už veikos, užtraukiančios atsakomybę, padarymą. Suprantama, jei vadovas sąmoningai organizuoja šioje srityje neteisėtus veiksmus, pareigų delegavimas niekaip nepadės. Tačiau išvengti atsakomybės dėl srities nežinojimo, minėti sprendimai dažnai padeda. Vis tik, norint tinkamai tuo pasinaudoti reikia tam tikrų žinių.
Mažoji bendrija (MB) ir vadovo atsakomybė
Mažoji bendrija (MB) yra ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo, kurios visi nariai yra fiziniai asmenys. MB vadovas yra atsakingas už bendrijos veiklą ir mokesčių mokėjimą. MB narių susirinkimas sprendžia dėl vadovo paskyrimo ir atleidimo, taip pat dėl finansinių klausimų, susijusių su narių įnašais ir pelno paskirstymu.
Pagrindiniai MB mokesčiai
- Pelno mokestis (15 % arba 5 % lengvatinis tarifas)
- Pridėtinės vertės mokestis (PVM) (21 %, taikomas pasiekus 45 000 eurų pajamų)
- Gyventojų pajamų mokestis (GPM) (15 %)
- Valstybinis socialinis draudimas (VSD)
MB vadovo, kuris yra ir bendrijos narys, mokesčiai:
- Pelno mokestis nuo savo dalies pelno.
- GPM nuo gautų dividendų ir kitų pajamų.
- VSD ir PSD, jei nėra apdraustas kitais būdais.
MB vadovo, kuris nėra bendrijos narys, mokesčiai:
- GPM, išskaičiuojamas ir sumokamas bendrijos nuo vadovo atlyginimo.
- VSD ir PSD, mokami bendrijos už vadovą.
Tarp bendrijos ir vadovo turi būti sudaryta darbo sutartis, kurioje bus apibrėžtos abiejų šalių teisės ir pareigos.
Finansinės operacijos ir atskaitymai
Mažosios bendrijos (MB) finansinės operacijos yra gana panašios į kitų juridinių asmenų, tačiau turi ir savų ypatumų. Lėšų išėmimas asmeniniams poreikiams yra apmokestinamas pagal asmeninio pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų taisykles.
Dažniausios finansinės operacijos
- Pajamos: pardavimų pajamos, nuoma, palūkanos, dividentai.
- Išlaidos: prekių įsigijimas, paslaugų įsigijimas, darbuotojų atlyginimai, nuomos mokesčiai, rinkodaros išlaidos, buhalterinės paslaugos, mokesčiai.
Atskaitymai iš pelno
MB, kaip ir kiti mokesčių mokėtojai, turi teisę į įvairius atskaitymus nuo pelno. Dažniausiai pasitaikantys leidžiami atskaitymai: gamybos ir prekybos išlaidos, administracinės išlaidos, rinkodaros išlaidos, mokėjimai darbuotojams, palūkanos už paskolas, depreciacija.
Visos finansinės operacijos turi būti tinkamai dokumentuojamos. Nuo pelno, kuris lieka po visų atskaitymų, skaičiuojamas pelno mokestis.
Mokesčių mokėjimo pasekmės ir baudos
Nemokant mokesčių, gali būti taikomos įvairios sankcijos, įskaitant baudas, palūkanas, vykdomąsias bylas, reputacijos pažeidimus, licencijų atėmimą ir baudžiamąją atsakomybę. Laiku pateiktos mokesčių deklaracijos padeda išvengti šių pasekmių.
Kaip išvengti mokesčių problemų?
- Visas mokesčių deklaracijas reikia pateikti nustatytais terminais.
- Tinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita.
- Jei turite klausimų dėl mokesčių - kreipkitės į buhalterį ar kitą kvalifikuotą specialistą.
Jei susidūrėte su finansinėmis problemomis ir negalite laiku sumokėti mokesčių - kreipkitės į Valstybinę mokesčių inspekciją. Gali būti galima susitarti dėl mokėjimo atidėjimo arba išsimokėjimo.
Mažųjų bendrijų lengvatos
Mažosios bendrijos gali naudotis įvairiomis lengvatomis, siekiant skatinti verslumą ir mažųjų įmonių plėtrą. Šios lengvatos gali padėti sumažinti mokesčių naštą ir skatinti investicijas.
Galimos lengvatos
- Pelno mokesčio lengvatos (mažesnis tarifas, lengvatos investicijoms, naujai įkurtoms įmonėms)
- PVM lengvatos
- Socialinio draudimo įmokų lengvatos
- Kitos lengvatos (siūlomos kai kurių miestų ar savivaldybių)
Rekomenduojama reguliariai sekti naujienas apie galimas lengvatas ir pokyčius mokesčių įstatymuose. Buhalteris ar kitas mokesčių konsultantas padės išsiaiškinti, kokiomis lengvatomis galite pasinaudoti ir kaip jas tinkamai įforminti.
DUK apie MB apskaitą
Kokią buhalterinę apskaitą privalo vesti mažoji bendrija?
Visos mažosios bendrijos privalo vesti buhalterinę apskaitą. Apskaitos forma ir apimtis priklauso nuo bendrijos dydžio ir veiklos pobūdžio. Paprastai taikoma paprasta arba dviguba įrašų apskaita.
Kokius dokumentus turi saugoti mažosios bendrijos?
Mažosios bendrijos privalo saugoti visus dokumentus susijusius su finansine veikla: sąskaitas faktūras, kvitus, banko išrašus, darbo sutartis ir kt. Šie dokumentai turi būti saugomi ne trumpiau kaip 5 metus.
Kaip dažnai reikia teikti finansinę ataskaitą?
Finansinė ataskaita paprastai teikiama kartą per metus. Tačiau gali būti ir dažnesnių ataskaitų teikimo reikalavimų.
Kokius mokesčius turi mokėti mažosios bendrijos?
Mažosios bendrijos moka pelno mokestį, pridėtinės vertės mokestį (PVM), gyventojų pajamų mokestį (GPM) ir socialinio draudimo įmokas.
Kada reikia registruotis PVM mokėtoju?
Mažosios bendrijos privalo registruotis PVM mokėtoju, kai jų apyvarta per 12 mėnesių viršija nustatytą ribą.
Kaip apskaičiuoti pelną?
Pelnas apskaičiuojamas atimant iš visų pajamų visas patirtas leistinas išlaidas.
Kokios yra dažniausios buhalterinės apskaitos klaidos?
Dokumentų netvarkymas, neteisingas išlaidų priskyrimas, pamiršti mokėjimai, neteisingas mokesčių skaičiavimas.
Kada reikėtų kreiptis į buhalterį?
Rekomenduojama pasikonsultuoti su buhalteriu, jei nesate tikri dėl apskaitos reikalavimų, jūsų bendrijos veikla yra sudėtinga, norite optimizuoti mokesčius.
Ar galiu pats tvarkyti mažosios bendrijos apskaitą?
Taip, galite patys tvarkyti mažosios bendrijos apskaitą, tačiau tam reikia turėti tam tikrų žinių ir įgūdžių. Jei nesate tikri, ar susidorosite su šiuo uždaviniu, geriau kreipkitės į specialistą.
Sąskaita123 yra populiari internetinė buhalterinė sistema, kuri siūlo patogų ir intuityvų būdą tvarkyti mažosios bendrijos (MB) apskaitą.
tags: #ar #gali #buhalteris #buti #vadovo #sutuoktinis