Yra atvejų, kai žmonės padaro nusikalstamas veikas būdami nepakaltinami ar ribotai pakaltinami. Nepakaltinamumas gali egzistuoti dėl psichinio sutrikimo arba psichinės negalios. Jei asmuo yra nepakaltinamas, teismas atleidžia asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kai asmuo po nuosprendžio įgijo psichinę negalią, teismas panaikina bausmę. Jei asmuo yra ribotai pakaltinamas, teismas negali atleisti asmens nuo atsakomybės, bet gali sušvelninti bausmę.
Asmens pripažinimas nepakaltinamu visų pirma turbūt vyksta dėl to, kad asmuo yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką. Būtent šioje situacijoje svarbu išsiaiškinti, ar yra tam tikros aplinkybės, kurios rodo, kad jis galėjo nesuprasti savo veiksmų arba galėjo nevaldyti jų.
Tačiau būna ir tokių atvejų, kai žmogus gyvena, atrodo, normalų gyvenimą, o tada įvykdo kokį nors baisų nusikaltimą, atliekama ekspertizė ir jis pripažįstamas nepakaltinamu. Na, taip gali būti, nes nepakaltinamumo būsena yra specifinė. Psichikos sutrikimų gali kilti bet kuriam asmeniui ir bet kuriuo metu, tai yra nekontroliuojama.
Aišku, jeigu asmuo kokioje nors situacijoje yra pripažintas neveiksniu, tai yra požymis, kad jis gali būti pripažintas nepakaltinamu. Tačiau nepakaltinamumo klausimas yra spendžiamas kiekvieną kartą padarius nusikalstamą veiką.
Jei išsiaiškinama, kad štai asmuo yra nepakaltinamas, jei yra pagrindo, sprendžiame klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo ir, priklausomai nuo to, kokios priemonės jam paskirtos, jis tam tikrą laiką yra stebimas, gydomas, šiuos sprendimus priima teismas. Tokie sprendimai yra priimami, tarkime, šešiems mėnesiams, vėliau yra peržiūrima, ar yra pagrindo tęsti stebėjimą ir gydymą. Jei jo nėra, vadinasi, jis tampa normaliu žmogumi.
Tačiau čia reikia turėti omenyje, kad egzistuoja nepakaltinamumo būsena, bet yra ir neveiksnumas. Pavyzdžiui, buvo vienas pavyzdys, kai Kėdainiuose tėvas į šulinį įmetė savo vaikus. Jis, teismo sprendimu, buvo priverstinai gydomas. Vėliau buvo kreiptasi į teismą su prašymu jį paleisti į laisvę, nes medikai konstatavo, kad jis pasveiko.
Nepakaltinamumas ir Veiksnumas: Esminiai Skirtumai
Nepakaltinamumas yra baudžiamoji teisinė kategorija. Vėliau reikia spręsti klausimą dėl asmens neveiksnumo, dėl jo veiksnumo apribojimo. Bet jei kalbame ne apie neveiksnius, o apie nepakaltinamus žmones, kurie jau yra gydyti, išleisti į laisvę?
Jeigu kalbėti apie registrą, tai turėtų būti būsena, kuri tęsiasi tam tikrą laiką. Čia vėlgi yra skirtumas, ar asmuo nepakaltinamas, ar neveiksnus. Nes nepakaltinamas asmuo gali būti veiksnus.
Civilinėje teisėje yra nustatyta, kad jei veiksnus asmuo padaro žalą būdamas tokios psichikos būklės, kai negalėjo suprasti savo veiksmų ar negalėjo jų valdyti, jis neatsako už savo veiksmus. Tačiau yra ir tam tikrų išimčių. Gali būti taip, kad tokia psichikos būsena atsirado, pavyzdžiui, dėl asmens vartotų narkotinių, psichotropinių medžiagų, alkoholio ar kitų priežasčių, tada, be jokios abejonės, gali būti sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo, atsižvelgiant ir į to asmens, ir į nukentėjusiojo turtinę padėtį.
Tačiau čia irgi klausimas, apie kokią nusikaltimų kategoriją kalbame. Tuo atveju, jei jis nusikaltimo metu buvo neveiksnus ir nėra piktnaudžiavimo alkoholiu ar pan. Jei tiesiog sutriko asmens psichika, įvyko patologinis afektas ir dėl to padaryta žala. Neseniai Aukščiausiasis Teismas sprendė vieną bylą, kurioje nustatė, kad moterį, šeimoje tam tikrą laiką patyrusią smurtą, ištiko patologinio afekto būsena ir tuomet ji padarė žalą. Ar tokioje situacijoje galime kalbėti apie žalos atlyginimą?
Asmuo, kuris dėl psichinės negalios pripažįstamas neveiksniu (arba ribotai veiksniu), turi administratoriaus teises ir pareigas, kurios apima ir turtinių, ir asmeninių neturtinių santykių veikimo ar neveikimo sritis. Svarbu, kad visi veiksmai atitiktų neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens interesus.
Pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) procese dalyvauja asmuo, kuris nurodytas LR CPK 463 str., taip pat prokuroras (viešo intereso gynimas). Teismas asmeniui paskiria teismo psichiatrijos ekspertizę, kurios išlaidos kompensuojamos valstybės. Nustatant neveiksnumą (ribotą veiksnumą), atsižvelgiama į asmens gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus.
Jeigu notaras nebesutinka tvirtinti įgaliojimo, o asmens nekilnojamuoju turtu, jeigu tokių sandorių notaras nepatvirtins, rūpinasi rūpintojas ir dažnu atveju turto administratorius. Neveiksnumas (ribotas veiksnumas) reiškia, kad asmuo negali savarankiškai tvarkytis ir jam reikalinga rūpyba.
Turto Prievartavimas: Kas Tai Ir Kaip Apsisaugoti?
Turto prievartavimas yra rimtas nusikaltimas, pažeidžiantis asmens nuosavybės teises ir saugumą. Lietuvoje šis nusikaltimas yra griežtai baudžiamas pagal Baudžiamojo kodekso (BK) nuostatas. Turto prievartavimas apibrėžiamas kaip neteisėtas reikalavimas perduoti turtą, turtinę teisę ar pašalinti kliūtis, trukdančias įgyvendinti turtinę teisę, grasinant panaudoti smurtą, sunaikinti ar apgadinti turtą, paskelbti kompromituojančią informaciją ar kitais neteisėtais veiksmais. Šis nusikaltimas pažeidžia ne tik asmens nuosavybės teises, bet ir jo psichologinę gerovę.
LR BK 181 straipsnis apibrėžia turto prievartavimą ir numato atsakomybę už šį nusikaltimą:Tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Turto prievartavimą kvalifikuojantys (sunkinamieji) požymiai yra fizinio smurto panaudojimas ir turto sunaikinimas ar sugadinimas, laisvės atėmimas (jei tai padaryta siekiant įbauginti prievartaujamąjį), didelės turtinės žalos padarymas, gautos turtinės naudos didelė vertė (pvz., Lietuvoje daugiau kaip 250 MGL), t. p.
Asmenys, įvykdę turto prievartavimo nusikaltimą, gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Tai reiškia, kad jie gali būti nubausti laisvės atėmimu, bauda ar kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis. Svarbu pažymėti, kad baudžiamoji atsakomybė taikoma ne tik tiems, kurie tiesiogiai reikalauja pinigų už agrobotą turtą, bet ir tiems, kurie padeda įvykdyti šį nusikaltimą, pavyzdžiui, organizatoriams, kurstytojams ar padėjėjams.
Pagrindinės turto prievartavimo sudėties požymiai daro šią veiką labai panašią į plėšimą. Tačiau svarbu atskirti šiuos du nusikaltimus. Turto prievartautojas paprastai nurodo reikalavimo motyvą, priežastį, už ką reikia mokėti, ir paprastai pats turto nepaima, o siekia, kad nukentėjusysis savo veiksmais patenkintų jo reikalavimą.
Požymiai, skiriantys turto prievartavimą nuo plėšimo
- Reikalavimo motyvas: Turto prievartavimo atveju reikalavimas dažniausiai turi motyvą, priežastį, už ką reikia mokėti.
- Turto paėmimas: Turto prievartautojas paprastai pats turto nepaima, o siekia, kad nukentėjusysis jį perduotų.
Kaip apsisaugoti nuo turto prievartavimo:
- Būkite atsargūs sudarydami sandorius su nepažįstamais asmenimis.
- Venkite skolinti dideles sumas pinigų be tinkamo užtikrinimo.
- Saugokite savo asmeninę informaciją ir turtą.
- Nelaikykite didelių pinigų sumų namuose ar darbo vietoje.
- Nepatikėkite savo turto priežiūros nepažįstamiems asmenims.
Būkite budrūs ir atidūs aplinkai, pastebėję įtartinus asmenis ar veiksmus, nedelsdami praneškite policijai. Atsakingas požiūris į savo turtą ir bendradarbiavimas su teisėsaugos institucijomis gali padėti užkirsti kelią turto prievartavimo atvejams ir užtikrinti saugią aplinką.
Svarbu pažymėti, kad ne už kiekvieną asmens veiksmą, kuris tariamai atitinka baudžiamajame įstatyme nustatytų veikų požymius, galima taikyti individualią baudžiamąją atsakomybę. Juo labiau - ne kiekvieną veikimą galima laikyti nusikaltimu, jei jį vykdantis subjektas buvo vaikas iki šešiolikos metų - nors formaliai tokia veika ir atitinka įtvirtintus nusikaltimo požymius. Turto prievartavimo atveju naudojamos psichinės prievartos pobūdis gali būti įvairus: grasinimai fiziniu smurtu, turto sunaikinimu ar sugadinimu, kompromituojančios informacijos atskleidimu ar kitokia psichologinė įtaka.
Teismų praktika rodo, kad atribojant turto prievartavimą nuo savavaldžiavimo svarbūs subjektyvieji veikų požymiai, t.y. ,,Esminis kriterijus, atribojantis turto prievartavimo nusikalstamą veiką nuo savavaldžiavimo nusikaltimo, yra vertimo perduoti turtą pagrindo (ne)teisėtumas. Jeigu turtinės pretenzijos, kurias kaltininkas reikalauja (verčia) kitą asmenį patenkinti, nėra kilusios iš teisės reguliuojamų santykių <…>, pvz., iš paskolinių sandorių, kitokių prievolių, kurių pagrindu asmuo įgyvendina atitinkamą savo ar kitų teisę, taip pat ir dėl žalos padarymo ir kt., tokie asmens neteisėti veiksmai sudaro BK 181 straipsnio sudėtį.
Aptariamos bylos kontekste svarbu pažymėti ir tai, jog ,,remiantis bendruoju amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, teisiniu reguliavimu (BK 13 straipsnis), už nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, atsako asmuo, kuriam iki šios veikos padarymo buvo suėję 16 metų’’, kai tuo tarpu atsakomybė už BK 181 straipsnyje įtvirtintą veiką kyla nuo 14 metų.
Akivaizdu, jog tinkamas aplinkybių vertinimas ir veikos kvalifikavimas turi didelę įtaką teisingo sprendimo priėmimui bei tolesnei žmogaus gyvenimo kokybei. Žmogiškasis faktorius - kaip ir kitose srityse, taip ir teisėje, jo išvengti dažnai nepavyksta. Prokurorai ne visada teisingai inkriminuoja veikas - t.y. nustato konkrečių veiksmų saveiką su įstatymo normomis.
Nepakaltinamumas: Medicininiai ir Teisiniai Kriterijai
Nepakaltinamùmas - būsena, kai darydamas priešingą teisei veiką (veikimą ar neveikimą) asmuo negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti dėl psichikos sutrikimo. Nepakaltinamumas nustatomas kiekvienos konkrečios veikos atžvilgiu. Skiriami nepakaltinamumo medicininiai ir teisiniai kriterijai.
Baudžiamojoje teisėje nepakaltinamumo medicininiams kriterijams priskiriami psichikos sutrikimai: lėtinės psichikos ligos (šizofrenija, epilepsija, progresuojantis paralyžius, smegenų sifilis, įvairios psichozės ir kita), laikini psichikos sutrikimai (patologinis girtumas, patologinis afektas, patologinė mieguista būsena, baltoji karštligė, ūminė alkoholinė psichozė, alkoholinė melancholija ir kita), silpnaprotystė (idiotija, imbecilumas ir debilumas) ir kitos patologinės būklės (sunkios psichopatijos ar psichastenijos formos, įvairios neurozės, abstinencinė būklė dėl narkotinio bado, įvairios ligos, sukeliančios psichikos sutrikimus, psichikos pakitimai dėl staigaus apkurtimo, apakimo ir kita).
Teisinis kriterijus susideda iš intelektinio ir valinio elementų. Intelektinis elementas reiškia, kad asmuo negali suvokti veikos pavojingumo. Valinis elementas reiškia, kad asmuo negali valdyti savo veiksmų.
Pripažįstant asmenį nepakaltinamu, prieš tai nustačius medicininį kriterijų, pakanka konstatuoti, kad nėra intelektinio arba valinio elemento. Baudžiamojoje teisėje galioja pakaltinamumo prezumpcija - visi asmenys yra pakaltinami, jei neįrodyta kitaip.
Romėnų teisėje jau buvo žinomos proto ligos, kurios vadintos furor. Manyta, kad nusikaltimas, padarytas psichiškai nesveiko žmogaus, yra atsitiktinumas, nes proto liga veikia asmens valią. Tokie asmenys nebuvo traukiami baudžiamojon atsakomybėn, už jų padarytą žalą atsakė globėjai.
19 amžiuje mokymas apie nepakaltinamumą pradėjo sparčiai plėtotis, 20 amžiaus viduryje įgavo dabartinę sampratą.
tags: #ar #gali #arestuoti #nepakaltinamojo #turta