Kokią profesiją rinktis? Kokie specialistai bus reikalingi darbo rinkai? Ar specialybė, kurią norėčiau įgyti, po kelerių metų bus paklausi? Tokie ir panašūs klausimai kasmet kirba absolventų galvose. Tačiau ar yra tokių sričių, kurioms specialybių „mados“ negalioja?
Darbdaviai sako „taip“ ir pavyzdžiu pateikia finansus, tačiau pabrėžia, kad, nusprendusieji su jais sieti savo karjerą, turi labai gerai išsiaiškinti, kokie įgūdžiai darbdaviams yra aktualiausi.
Pasak finansines paslaugas teikiančios įmonės „Aurita“ direktorės Vaidos Butkuvienės, finansai neabejotinai yra ta sritis, kurios specialistų visada reikėjo ir reikės.
„Šiuo metu yra aktualus analitinis požiūris. Neužtenka žinoti tik pagrindines finansų tiesas. Reikia mokėti sisteminti, analizuoti, perteikti finansinę informaciją ir, žinoma, priimti finansinius sprendimus. Šios srities atstovas turi gebėti įžvelgti skaičiuose tai, ko nemato kitų sričių specialistai ir laiku apie tai informuoti.
Tai pakankamai sudėtingas uždavinys, tačiau to reikalauja greita ir dinamiška rinka. Tokį požiūrį turintys specialistai visada bus reikalingi privačiam verslui, bankų sektoriui, draudimui ir kitoms finansų institucijoms“, - sako V. Butkuvienė.
Anot V. Butkuvienės, finansų srities atstovai privalo mokytis visą savo profesinę karjerą. „Pirmiausia reikia suvokti, kad finansai - tai ne tik pinigai. Būsimas specialistas turi domėtis ir norėti pažinti šią profesiją, turėti motyvacijos siekti daugiau.
Domėtis kokios darbo vietos egzistuoja rinkoje, koks darbo pobūdis, kokių žinių reikia įgyti, bendrauti jau su dirbančiais šios srities specialistais Jei bus noras tapti geru specialistu, reikės mokytis ir kelti savo kvalifikaciją nuolat, - pataria V. Butkuvienė.
Prieš nuspręsdamas, kur stoti, absolventas privalo gerai išanalizuoti, ką kiekviena aukštoji mokykla siūlo. Finansams reikia naujo požiūrio, įžvalgų ir sprendimų. Kiekvienas universitetas puikiai pristato savo finansų programas, turi savo stipriąsias puses ruošiant šios srities specialistus. Tačiau jei reikia stipraus finansų analitiko, tikrai rekomenduočiau Kauno technologijos universitetą (KTU).
KTU Finansų Studijos
Kaip teigia KTU EVF Finansų katedros vedėjas prof. Rytis Krušinskas, nuolatinis studijų bei mokslinių tyrimų kokybės gerinimas yra vienas iš svarbiausių Universiteto prioritetų. Per pastaruosius metus į Finansų studijų procesą integruota geriausia pasaulyje finansinių ir ekonominių žinių platforma „Bloomberg Professional“, moduliuose vis labiau akcentuojamos atvejų studijos, paremtos realių situacijų bei duomenų analize.
„Verslo atstovai aktyviai dalyvauja užsiėmimuose, baigiamųjų darbų gynimų komisijose, į studijų bei tyrimų procesą įtraukiami užsienio aukštojo mokslo institucijų mokslininkai. Suvokiame savo misiją visuomenėje ir jaučiame atsakomybę už tai , kokį finansų specialistą išleidžiame į darbo rinką. Todėl iššūkių, kurie nuolatos pasitaiko versle, yra gausu ir KTU Finansų studijose. Įvairūs bendri projektai su verslo organizacijomis, verslo atstovų įsitraukimas į studijų procesą yra labai vertingi. Nepaisant jau įgyvendintų pokyčių, KTU Finansų studijos ir toliau tobulinamos.
Pasak R. Krušinsko, studijų programos yra tarsi gyvas organizmas, kuris privalo nuolat keistis ir prisitaikyti prie rinkos procesų, naujų žinių ir mokymosi metodų atsiradimo. Šiuo metu ketinamos pradėti įgyvendinti dar kelios naujovės, t. y. programų atitikties įvertinimas CFA (angl. „Chartered Financial Analyst“) standartams, kas mūsų studentams dar plačiau atvertų vartus į tarptautinį finansų pasaulį. Kuriami ir nauji tarpdisciplininiai moduliai, pavyzdžiui viešųjų projektų finansai, asmeninių finansų valdymas. Be jokios abejonės, toliau tobulinamos klasikinėmis vadinamos įmonės finansų, finansų rinkų ar finansų institucijų, valstybės finansų studijos“, - apie planus pasakoja prof. R. Krušinskas.
Profesorius įsitikinęs, jog finansų profesionalai yra kūrybingų, vertę kuriančių ir konstruktyvių sprendimų autoriai, tad karjerą šioje srityje norintiems pradėti absolventams bei studentams, pataria rinktis programas, kurios jau turi savo istoriją, yra gerai vertinamos darbdavių, turi tarptautiškumo „prieskonių“ ir numatomą karjeros trajektoriją.
Kauno technologijos universitete (KTU) Finansų bakalauro studijas baigęs ir šiuo metu magistro studijose žinias gilinantis Žilvinas Kalvanas (24) sutiko pasidalinti savo patirtimi bei įžvalgomis apie apsisprendimą rinktis Finansų studijas, jų derinimą su kitais savo talentais ir perspektyvas šios programos absolventams.
Ž. Kalvanas teigia, kad būnant moksleiviu tikrai sudėtinga apsispręsti, kokiu keliu pasukti, tačiau visada jautė potraukį matematikai ir skaičiams, todėl tendencingai laikiausi šios krypties ir stiprinau savo žinias norimoje srityje. O būtent Finansų studijas pasirinkau, nes šioje studijų programoje ugdomas analitinis mąstymas, gebėjimas nuolatos reaguoti į vykstančius pokyčius ir įžvelgti ateities tendencijas. Be to, darbo rinkoje nuolatos juntamas gerų finansininkų trūkumas. Kadangi visada buvau linkęs ir į kūrybiškumą, pasinaudojau galimybe ir universitete pasirinkau gretutines Rinkodaros studijas.
Studijuojant bakalaurą norėjau įgyti visus finansininkui ir rinkodaros specialistui reikalingus įgūdžius, dėl kurių būčiau konkurencingas darbo rinkoje ir turėčiau tvirtus pagrindus kokybiškam darbui atlikti. Mano sprendimas toliau tęsti Finansų magistro studijas tvirtai įrodo, kad bakalauro studijos KTU pateisino mano lūkesčius.
Bakalauro studijų metu įgyti gebėjimai analizuoti vykstančius procesus ir pokyčius bei priimti su tuo susijusius sprendimus, atlikti biudžeto planavimą, finansinių rinkų išmanymas, o magistro studijų pakopoje toliau gilinamos žinios įvairiuose finansų rinkų segmentuose ir verslo sektoriuje, įmonės finansų ir investicijų valdyme leidžia būti patraukliu darbdaviui ir susirasti norimą darbą.
Ž. Kalvanas teigia, kad baigus Finansų studijų programą KTU studentai lengvai įsidarbina ne tik finansininkais privačiose įmonėse, jie taip pat savo karjerą tęsia ir bankiniame sektoriuje, dirba su investicinio kapitalo įmonėmis, vadovauja įvairiems projektams, o ilgainiui užima ir finansų direktoriaus pareigas (angl. Chief Financial Officer (CFO)).
Studijų metus galiu įvardinti kaip vienus įsimintiniausių savo gyvenime. Visų pirma dėl to, kad labai teigiamą įspūdį paliko dėstytojai, kurių kompetencija niekada nesuabejosi ir su kuriais visada gali bendrauti be jokių barjerų. Taip pat visų studijų proceso metu stengiamasi išmokyti ne mintino kalimo, o supratimo ir mokėjimo priimti atitinkamus sprendimus, kurie būtų pagrįsti ir argumentuoti, tai kas bus reikalinga ir ateityje. Ir, žinoma, grupiokai, kurie į šią studijų programą susirenka žinantys, ko nori ir turintys išsikėlę didelius tikslus. O kur dar visos studentiškos organizacijos ir įvairūs būreliai, kuriuose įvairių veiklų metu lavinami minkštieji įgūdžiai (angl. soft skills). Todėl galiu drąsiai teigti, kad, nors tobulumui ribų nėra, tikrai rekomenduočiau šią studijų programą visiems, kurie bent kažkiek sieja savo ateitį su finansais, ekonomika ar verslu.
Draugai, kurie paklausė mano patarimo, tikrai nenusivylė įstoję į KTU Finansų studijų programą.
Apie ekonomikos specialisto profilį ir perspektyvas darbo rinkoje pranešime spaudai pasakoja bendrovės „Civitta” vykdančioji partnerė Justė Pačkauskaitė ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos programos absolventas, bendrovės „ACME Grupė“ investicijų analitikas Donatas Jocius bei KTU ekonomikos krypties studijų programų vadovė profesorė Vaida Pilinkienė.
Ekonomikos studijos: veiklos laukas - itin platus
Ekonomikos išsilavinimas suteikia plataus profilio žinias, kurios įgalina kritiškai vertinti ekonominį ar verslo kontekstą, susieti ir apdoroti prieinamą informaciją bei priimti konstruktyvius sprendimus įmonės, šalies ar globaliame lygmenyje.
D. Jociaus nuomone, didžiausia vertybė ekonomikos studijose buvo plataus požiūrio iš skirtingų dalykinių kompetencijų suformavimas. Tai padėjo profesiniame kelyje tikslingiau panaudoti analitinius įgūdžius. Ekonominių dėsnių, rinkų veikimo, vartotojų elgsenos suvokimas leido greičiau įsivertinti esamą situaciją, identifikuoti problemines sritis bei pateikti efektyviausius sprendimų variantus.
J. Pačkauskaitės teigimu, ekonomikos žinios garantuoja fundamentalų pamatą bet kokiai su investicijomis, finansais, verslo vystymu susijusiai veiklai.
„Jei finansininko specialybė suteikia suvokimą ir žinias, kaip veikia įmonės finansai ar finansų rinkos, tai ekonomistai leidžia sau užduoti klausimą apie esmines tokios veiklos priežastis - kodėl viena ar kita tendencija atsiranda, kokios jos pasekmės. Aš pati, kaip įmonės vadovė, naudoju pamatines ekonominio poveikio vertinimo, ekonominės grąžos ir racionalaus elgesio sąvokas beveik kiekvieną dieną, dirbdama su pačiomis įvairiausiomis ekonominės politikos ir strateginio valdymo problemomis. Taigi ekonomikos išsilavinimas yra tinkamas startas ir pamatas, jeigu domina šios veiklos“, - sako bendrovės „Civitta” vykdančioji partnerė.
Ekonomikos studijos atveria kelią į geriausias verslo įmones
Pasak KTU profesorės Vaidos Pilinkienės, šiandien darbo rinka veikia neapibrėžtumo sąlygomis, susiduriama su dideliais kiekiais informacijos ir duomenų. Šiame kontekste ryškėja ekonomisto kaip duomenų analitiko profilis, kuomet iššūkis yra ne tik surinkti informaciją, atlikti jos analitiką, t.y. gerai išmanyti tik matematinius/IT instrumentus, bet ir taip pat gebėti apibendrintą informaciją tinkamai interpretuoti. O tai didele dalimi lemia sprendžiamos problemos sėkmę.
„KTU ekonomikos studijų programoje jau keli metai kaip sustiprintos duomenų analitikos kompetencijos, įtraukiant veiklos analitikos, duomenų tyrybos ir analitikos instrumentus, skirtus darbui su tokiomis programomis kaip „Power BI“, „Query Editor“, DAX, R bei programavimo pradmenis naudojant „Python“ programavimo kalbos kodų sintaksę“, - teigia V.Pilinkienė.
Pasak J. Pačkauskaitės, su ekonomikos išsilavinimu siejamos ir veiklos analitiko kompetencijos, kurios itin paklausios verslo įmonėse. „Tai gali būti įvairiai apibrėžiamas vaidmuo, nuo plačios atsakomybės už veiklos prognozavimą ir rezultatų analizę (ne tik iš finansų, bet ir iš ekonominės veiklos rodiklių perspektyvos), iki gana techniškų specializacijų, besisiejančių su didžiųjų duomenų valdymu ir panaudojimu. Bendrąja prasme, duomenų valdymo ir analizės įgūdžiai ekonominės analizės kontekste turi labai tamprius ryšius. Jei anksčiau ekonomikoje daugiausia kalbėjome apie statistiką ir ekonometriją, dabar turime kalbėti apie didžiųjų duomenų galimybes ir jų panaudojimą verslo sprendimams. Ji teigia iš savo praktikos matanti, kad svarbu ne tik mokėti spręsti technines duomenų problemas, bet ir sugebėti kurti hipotezes, kurios turi būti testuojamos.
„O ekonominio modeliavimo ir analitikos žinios gali būti puikiai pritaikomos tarptautinėse įmonėse, kuriose vykdo importo/eksporto operacijas įmonėse, investicijų sandorius ar vysto verslą globaliu mastu“, - sako ji.
Darbo vieta - bet kur pasaulyje
Pasak jos, viena geriausių platformų įveiklinti ekonomisto žinias yra darbas konsultacinėse įmonėse. „Pavyzdžiui, mūsų bendrovė jau veikia beveik dvidešimtyje pasaulio šalių ir dirba su įvairių bendruomenių poreikiais, t.y. infrastruktūros, regioninės politikos, skaitmeninės ekonomikos, pramonės sektorių projektais ir kt. Pabaigęs studijas jaunas žmogus pradeda nuo analitiko darbo, einant laikui ir kaupiant patirtį pereinama prie projekto vadovo ir partnerio atsakomybės, kartu augant ir atsakomybei prieš užsakovus ir susijusias šalis“, - pasakoja Pačkauskaitė.
Gana patraukli ir viešosios ekonomikos sritis, kurioje dominuoja ekonominės politikos sprendimai ir jų įgyvendinimas. Tai gali būti darbas viešajame sektoriuje, taip vadinamuosiuose politikos tyrimų centruose, konsultacijų ir tyrimų įmonėse.
Kaip teigia J.Pačkauskaitė, labiausiai žavi įvairios šių tyrimų organizacijų specializacijos, kai siekiama kurti sprendimus visiems šiuolaikinio pasaulio iššūkiams. Taigi, čia ir tvarumas, ir socialinė lygybė, ir mažumos, ir besivystančių šalių ekonomikos segmentų pažangos skatinimas.„Gal, pavyzdžiui, jūsų misija gyvenime gali būti startuolių ekosistemos vystymas Filipinuose? Globaliame pasaulyje - tokia perspektyva yra visiškai reali“, - apie galimybes pasakoja ji.
Gero ekonomisto savybės
KTU profesorės V. Pilinkienės teigimu, dažnai manoma, kad ekonomistas turi būti geras matematikas, turėti loginį mąstymą. Taip, tai reikalinga, bet vien to neužtenka. Pagrindinė ekonomisto savybė - smalsumas ir kūrybingumas. Gebėti klausti, gebėti išgirsti, siekti sukurti sprendimus, pamatyti tendencijas pirmam ir iš jų užsidirbti.
„Ne veltui KTU ekonomikos programa dar 2016 m. pirmoji Lietuvoje iš socialinių mokslų srities yra apdovanota asociacijos „Investuotojų forumas“ ir agentūros „Investuok Lietuvoje“ inicijuotu „Investors‘ Spotlight“ kokybės ženklu. Šis apdovanojimas teikiamas Lietuvos aukštųjų mokyklų studijų programoms, kurios geriausiai atliepia užsienio kapitalo įmonių poreikius darbo rinkoje bei pasižymi aukšta studijų kokybe. Bet ekonomistui būtinų profesinių kompetencijų, iniciatyvos autoriai akcentuoja ir minkštuosius gebėjimus, t.y. emocinį intelektą, kritinį mąstymą, komandinį darbą, proaktyvumą“, - sako profesorė.
Jos teigimu, į komandinį ir projektinį darbą orientuotos užduotys, problemomis grįstas mokymas, realių ekonomikos ir verslo atvejų nagrinėjimas, verslo ir viešojo sektoriaus atstovų įsitraukimas užtikrina minėtų minkštųjų gebėjimų ugdymą.
Studijų metu - „Bloomberg“ terminalai
D. Jocius pasakoja, kad renkantis studijų programą nebuvo visiškai įsitikinęs, kuo norės dirbti baigęs studijas, todėl ieškojo programos, kuri pirmaisiais studijų metais suteiktų platų spektrą skirtingų žinių, o vėliau - galimybę gilinti žinias konkrečioje srityje. „Būtent tokia pasirodė KTU ekonomikos studijų programa ir neklydau. Programa parengia studentus darbo rinkai, ugdydama bendrą suvokimą apie ekonominius procesus, suteikdama žinių iš skirtingų sričių (mikro- ir makroekonomikos, tarptautinės ekonomikos, statistikos, finansų, IT, duomenų analitikos ir t.t), tačiau taip pat leidžia kryptingai gilinti žinias labiausiai patikusioje srityje, pvz. pasirenkant BA+ kompetencijų dalykus. Mane taip pat žavėjo universiteto lyderystė ir inovatyvumas, naujausių technologijų naudojimo studijų procese bei galimybės naudotis „Bloomberg“ terminalu“, - teigia D. Jocius.
BA+ kompetencijos yra gana populiarios ekonomikos studentų tarpe, nes nuo trečiojo kurso leidžia studentui pasirinkti norimą kitos studijų krypties dalykų rinkinį, pvz. švedų ar ispanų kalbas, skaitmeninį marketingą ar neuromokslą.
„ACME grupė“ atstovas būsimiems studentams linki nebijoti eksperimentuoti, klysti ir išbandyti save kuo įvairesnėse srityse, kad pavyktų atrasti labiausiai dominančią ekonomikos sritį, kuri taptų pomėgiu ir motyvuotų tobulėti.
Finansai, apskaita, vadyba, ekonomika - tai disciplinos, įgaunančios vis didesnę vertę verslo pasaulyje. Visgi besikeičianti darbo rinka aukštojo mokslo įstaigoms diktuoja būtinybę ruošti universalius specialistus, gebančius derinti kelių sričių žinias ir įgūdžius, analizuoti ekonominio pasaulio informaciją bei naudotis svarbiausiais tarptautiniais tyrimų instrumentais.
Šios krypties studijų pasirinkimas Lietuvoje didelis, todėl ne mažiau svarbu, ką apie savo studijas, jų pritaikomumą bei organizavimą mano studentai.
Statistiškai, vos ketvirtadalis Lietuvos mokinių yra apsisprendę, kokios profesijos sieks ateityje, kokias studijas rinktis.
