Pastaruoju metu dvynius auginančių šeimų sparčiai daugėja. Vyrauja nuomonė, kad tikimybė susilaukti dvynukų yra 1 iš 80, o tai lemia gyvenimo dėsniai. Be to, vis dažniau gimdyti ryžtasi vyresnio amžiaus moterys, o artėjant menopauzei, didėja dvynių tikimybė. Šis gamtos reiškinys gali būti paveldimas, todėl giminės genealogijoje pasitaiko ne viena dvynių pora.
Šiame straipsnyje aptariami dizigotiniai dvyniai, ypač skirtingų lyčių, nagrinėjant genetiką, paveldimumą ir visuomenės požiūrį į šį reiškinį.
Dvynių Tipai: Monozigotiniai ir Dizigotiniai
Dvyniai būna dviejų tipų - monozigotiniai (tie tikrieji, kurie iš tikrųjų turi visiškai vienodą genetinę informaciją) ir dizigotiniai (kurių genetinė informacija iš tiesų skiriasi). Monozigotiniai dvyniai išsivysto iš vienos apvaisintos kiaušialąstės, kuri pasidalija į dvi dalis, todėl jie turi identišką genetinę informaciją ir paprastai yra labai panašūs.
Dizigotiniai dvyniai, kita vertus, vystosi iš dviejų atskirų kiaušialąsčių, apvaisintų skirtingais spermatozoidais. Dėl šios priežasties, dizigotiniai dvyniai genetiškai panašūs kaip įprasti broliai ir seserys, ir gali būti tiek tos pačios, tiek skirtingų lyčių. Apie 2/3 į pasaulį ateinančių dvynių yra neidentiški (dizigotiniai). Tokie kūdikiai gimsta, jei moters kūne vienu metu subręsta dvi kiaušialąstės, kurias apvaisina du skirtingi spermatozoidai. Dvyniai gali būti skirtingų lyčių ir visiškai nepanašūs.
Dizigotinių Dvynių Genetiniai Ypatumai
Dizigotiniai dvyniai gimsta, kai moteriai ovuliacijos metu subręsta du kiaušinėliai. Paprastai menstruacijų ciklo pradžioje pradeda augti viena kiaušialąstė, kuri vėliau ovuliuoja ir apvaisinimo metu jai susijungus su spermatozoidu vystosi vienavaisis nėštumas. O jeigu auga dvi kiaušialąstės ir abi ovuliuoja, tuomet moteris ima lauktis dvynių.
Kadangi dizigotiniai dvyniai vystosi iš skirtingų kiaušialąsčių ir spermatozoidų, jie gali turėti skirtingus chromosomų rinkinius, lemiančius skirtingą lytį. Tai paaiškina, kodėl dizigotiniai dvyniai gali būti berniukas ir mergaitė.
Veiksniai, Didinantys Dizigotinių Dvynių Tikimybę
- Nevaisingumo gydymas: Dažniausiai moteris susilaukia dvynių po tam tikro nevaisingumo gydymo. Tokioms moterims, kurioms yra sutrikusi ovuliacija, ji dažnai yra skatinama vaistais. Ir po tokio gydymo daliai pacienčių ima augti du folikulai. Šioje situacijoje skiriami vaistai skatina folikulų augimą. Ir nebūtinai vieno.
- Pagalbinis apvaisinimas: Po pagalbinio apvaisinimo susilaukti dvynių tikimybė gerokai didesnė. Per procedūrą į gimdą įsodiname du arba tris embrionus. Tikimybė, kad iš jų du įsitvirtins, 25 procentai. Maždaug viena iš keturių moterų, pastojusių tokiu būdu, gimdo dvynukus. Ir tai dažniausiai būna dizigotiniai dvyniai.
- Amžius: Jau tapo normalu moterims gimdyti ne anksčiau kaip 30-35 metų, dažnai ir dar vėliau. Medikai svarsto, kad būtent tai iš dalies lemia gimstančių dvynių gausėjimą. Mat kuo vyresnė moteris ryžtasi susilaukti vaikų, tuo mažesnė tikimybė jai pastoti, tad jai reikia nevaisingumo specialistų pagalbos.
- Genetinis polinkis: Mokslo nėra įrodyta, kad dvynių gimimas yra tiesiogiai susijęs su paveldimumu. Esą jei močiutė susilaukė dvynių, tai ir mama jų susilauks, vėliau ir anūkė. Vis dėlto polinkis augti daugiau kiaušialąsčių gali būti. Pavyzdžiui, jei moters hormonų pusiausvyra yra sutrikusi ir ji serga - turi policistinių kiaušidžių sindromą. Jei mes jį gydome, dažniausiai išsivysto daugiau nei vienas folikulas ir gimsta dvyniai. Tai reiškia, kad jei močiutė sirgo šia liga, turbūt sirgs ir mama, ir anūkė.
Dvynių Nėštumo Ypatumai ir Rizikos
Kadangi moters organizmui daugiavaisis nėštumas yra iššūkis ir kelia papildomų grėsmių, kai kurios Europos šalys ėmė riboti pagalbinio apvaisinimo metu į moters gimdą įsodinamų embrionų skaičių.
Dvynukus moterys dažniausiai pačios pagimdo ar prireikia cezario pjūvio? Dažniausiai pagimdo pačios. Iki 37 savaitės gimdoje užaugęs kūdikis jau yra išnešiotas. Jei iki tol moteris išnešioja, cezario pjūvis dažniausiai nėra būtinas. Tačiau pasitaiko, kad jei vaisių padėtis skirtinga, vieną moteris pagimdo pati, o kitam vidury gimdymo skubiai taikome cezario pjūvį.
Kiekvienas nėštumas yra iššūkis moters kūnui, tačiau laukiantis dvynių jam tenka nudirbti dvigubą darbą. Dvynių besilaukiančios moteris priauga daugiau svorio, apie 17-20 kg (besilaukiančios vieno vaikelio - 8-13 kg), jas dažniau kamuoja pykinimas, graužia rėmuo, sutrinka virškinimas, joms sunkiau kvėpuoti, judėti, jos greičiau pavargsta. Dvynukų besilaukiantčioms mamoms reikia ilsėtis dvigubai daugiau, juk netrukus teks ant rankų sūpuoti du naujagimius!
Žmogaus Genomo Projektas ir Genetikos Pažanga
2003 metų balandžio 14 d. Tarptautinis žmogaus genomo konsorciumas paskelbė apie sėkmingą „Žmogaus genomo“ projekto pabaigą dvejais metais anksčiau nei planuota. Daugelis pagrindinių mokslo žurnalų pranešė apie pažangą genetikos srityje, bet taip pat spėliojo apie tai, kaip informacija galėtų būti naudojama.
Buvo atliktas pilnas žmogaus X ir Y chromosomų (dvi „lyties“ chromosomos) sudėliojimas į sekas. Viso pasaulio laboratorijose atlikto darbo dėka, mes dabar žinome, kad X chromosomoje yra 153 milijonai bazinių porų, kurios priglaudžia iš viso 1168 genus (žr. NCBI, 2004). Nacionalinio biotechnologijų centro informacija praneša, kad Y chromosoma, kuri yra daug mažesnė, turi „tik“ 50 milijonų bazinių porų, kuriuose yra vos 251 genas.
Mokslo institutai tokie, kaip Beiloro (Baylor) universitetas, Makso Planko (Max Planck) institutas, Sangerio (Sanger) institutas, Vašingtono universitetas, esantis Sent Luise ir kiti praleido nesuskaičiuojamą daugybę valandų, ir išleido milijonus dolerių tyrimams, analizuodami šias unikalias chromosomas. Kai duomenys pradėjo plūsti, jie leido mokslininkams sudaryti genų žemėlapius, panaudojant tikras sekas iš „Žmogaus genomo“ projekto.
Visuomenės Požiūris į Homoseksualumą ir Genetinį Determinizmą
Straipsnyje taip pat paliečiama visuomenės požiūrio į homoseksualumą tema ir genetinio determinizmo klausimas. Pernelyg dažnai spekuliacijos, emocijos ir politika vaidina svarbų vaidmenį jo vertinime. Siekiant paveikti viešąją politiką ir įgyti pripažinimą, sukurtas teiginys dažnai grindžiamas tuo, kad homoseksualai nusipelno lygių teisių, kaip ir kitos mažumų grupės, ir neturėtų būti baudžiama arba uždrausta išreikšti savo homoseksualumą. Kova už homoseksualų teises dažnai prilyginama kovai už rasinių mažumų „pilietines teises“.
Jeigu mes priimsime, kad homoseksualumas yra genetinis, tada galime daryti išvadą, kad tie asmenys nėra moraliai atsakingi už tai, kad yra homoseksualūs. Tačiau tai nereiškia, kad jie nėra moraliai atsakingi už homoseksualius veiksmus! Vien tam tikro geno būvimas nenulemia žmogaus elgesio. Pavyzdžiui, jeigu mokslininkai galėtų patvirtinti, kad egzistuoja „prievartavimo genas“, tai mes negalėtume žmogaus kaltinti už tai, kad jis turi šį geną, bet mes neturėtume jam leisti prievartauti.
Ši diskusija atspindi platesnę problemą apie tai, kiek genetika nulemia žmogaus elgesį ir savybes. Nors genai gali turėti įtakos tam tikroms savybėms, svarbu nepamiršti, kad aplinka ir asmeniniai pasirinkimai taip pat vaidina svarbų vaidmenį.
Kairiarankiškumas ir Smegenų Pusrutulių Dominavimas
Straipsnyje taip pat aptariamas kairiarankiškumo fenomenas ir jo ryšys su smegenų pusrutulių dominavimu. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai - visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankių fenomenas nėra dar gerai ištirtas, tačiau, mokslininkų nuomone, kairiarankystė - genetinė ypatybė. Dažniausiai ji persiduoda iš kartos į kartą motinos linija.
Ar vaikas yra kairiarankis ar dešiniarankis priklauso nuo to, kuris smegenų pusrutulis vyrauja (išskyrus fizines traumas). Dešiniojo smegenų pusrutulio veikla yra vaizdinė-erdvinė, kairiojo - verbalinė ir loginė. Taigi, jei vaikas yra kairiarankis, vyrauja dešinysis smegenų pusrutulis, jei dešiniarankis - kairysis.