Finansinis burbulas (akcijų, aukso, naftos ir nekilnojamojo turto burbulas) nėra toks jau retas reiškinys, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Finansinis burbulas - tai žmonių (paprastai investuotojų ir spekuliantų) sukeltas žymus turto vertės padidėjimas, žymiai viršijantis fundamentaliais rodikliais grindžiamą tikrąją aktyvų vertę. Trumpiau tariant, finansinis burbulas - tai stiprus aktyvų pervertinimas. Finansiniai burbulai susidaro dėl žmonių noro greitai praturtėti. Emocijomis, godumu ir neišmanymu grįstas investavimas anksčiau ar vėliau baigiasi dideliais nuostoliais ir ašaromis. Sprogęs finansinis burbulas paprastai paliečia daugelį skirtingų turto klasių.
Šiame straipsnyje aptarsime nekilnojamojo turto burbulo požymius, susidarymo priežastis ir galimas pasekmes Kanadoje. Taip pat panagrinėsime, kokie rodikliai lemia kainų augimą, kokią įtaką daro spekuliantai ir kokį vaidmenį atlieka bankai.

Investicinio turto ciklo etapai pagal J.P. Rodrigue
Kas yra nekilnojamojo turto burbulas?
Burbulu dažniausiai vadinama neracionaliais lūkesčiais pagrįsta, nuo realybės atitrūkusi ir izoliuota situacija, kuri anksčiau ar vėliau turi baigtis. Finansų rinkose ir ekonomikoje burbulas yra situacija, kuomet aktyvo kaina atitrūksta nuo tikrosios jo vertės. Nekilnojamojo turto burbulas - tai stiprus aktyvų pervertinimas, žmonių (paprastai investuotojų ir spekuliantų) sukeltas žymus turto vertės padidėjimas, žymiai viršijantis fundamentaliais rodikliais grindžiamą tikrąją aktyvų vertę. Geriausiai mums pažįstami nekilnojamojo turto burbulai - vieno didelio burbulo sprogimą Lietuvoje stebėjome mažiau nei prieš dešimtmetį.
Pagrindiniai finansinių burbulų požymiai:
- Stipriai kylančios kainos
- Investuotojų iracionalumas
Kaip susiformuoja finansinis burbulas?
Nors kalbant apie finansinius burbulus dažniausiai yra minimi kažkokie nauji ekonominiai, technologiniai ar socialiniai pokyčiai, tačiau pagrindinės finansinių burbulų priežastys dažniausiai yra labiau psichologinės. T.y. tam tikri pokyčiai visų pirma padidina konkretaus turto patrauklumą tarp investuotojų, išaugus jo paklausai natūraliai pradeda kilti kaina, kylant kainai į rinką pradeda plūsti spekuliantai dar kitaip tariant „karšti pinigai“, kuriems to turto nereikia, tačiau jie tikisi uždirbti iš kainos kilimo taip sukurdami dar didesnę paklausą tuo pačiu dar labiau paspartindami kainos kilimą.
Kaip jau supratome, kalbant apie finansinius burbulus galima išskirti du kintamuosius: stipriai kylančias kainas ir investuotojų iracionalumą, kuris finansinio aktyvo kainas pakelia gerokai virš to turto „tikrosios“ vertės. Kitas burbulą identifikuojantis faktorius yra iracionalus investuotojų elgesys. Gaila, tačiau priešingai nei vertinant finansinio aktyvo kainų kilimo tempą, įvertinti investuotojų iracionalumą yra gerokai sunkiau.
Kitaip tariant, kai apie investavimą pradeda kalbėti žmonės, apie tai neturintys „žalio“ supratimo, kai jie pradeda aiškinti kodėl tą reikia daryti ir kokį didelį pelną galima uždirbti, tačiau pagrindinė jų investavimo priežastis yra noras greitai ir nesunkiai praturtėti bei nepavėluoti į „nuvažiuojantį traukinį“, labai tikėtina kad jau esame iracionalioje stadijoje.

Kas Yra Būsto Burbulas?
Investicinio turto ciklo etapai
Mokslininkas J.P. Rodrigue visą investicinio turto ciklą suskirstė į 4 etapus: pigiąją fazę, suvokimo fazę, manijos fazę ir sprogimo fazę.
Pigioji fazė
Kai sprogsta finansinis burbulas, ateina pigiosios fazės etapas. Šioje fazėje aktyviausi yra vertės investuotojai. Jie yra labai kantrūs, kadangi mėnesių mėnesius arba netgi metų metus gali laukti, kol ekonomika pradės lėtėti, nekilnojamo turto, akcijų ar žaliavų burbulai išsileis ir gerų kompanijų akcijos, nekilnojamas turtas ir žaliavos bus pardavinėjamos pusvelčiui.
Jie nekreipia dėmesio į žiniasklaidą, kuri paprastai pigiosios fazės metu piešia situaciją juodžiausiomis spalvomis, teigdama, kad investicijos dar labiau nuvertės, situacija blogės, ir rekomenduoja nuo investavimo likti nuošaliau. Vertės investuotojai turi tvirtą savo nuomonę, kad akcijų ir nekilnojamo turto rinka yra pernelyg nuvertinta, todėl investuoja savo pinigus tuomet, kai gali gauti didžiausią investicinę grąžą.
Suvokimo fazė
Suvokimo fazėje ekonomika šiek tiek stabilizuojasi ir galima matyti ekonominės krizės pabaigos ženklus. Bloga ekonominė situacija ir investavimo galimybės visuomenei būna atsibodusi tema, todėl žiniasklaidoje pasirodo vos vienas kitas neutralus pranešimas apie investavimo galimybes.
Instituciniai investuotojai šios fazės metu grįžta į rinką, kadangi jie pastebi ekonomikos atsigavimo ženklus, o rizika jiems tampa priimtina. Į rinką sugrįžus dideliems pinigams akcijų ar nekilnojamo turto kainos vėl pradeda nuosaikiai brangti.
Manijos fazė
Manijos fazė yra periodas, kurio momentu susiformuoja finansinis burbulas. Žiniasklaida vėl pradeda aktyviau kalbėti apie atsigaunančią ekonomiką ir palankų momentą investuoti, taip formuodama teigiamus žmonių lūkesčius.
Žmonės įsidrąsina pabandyti laimę ir pradeda investuoti. Išaugus vertybinių popierių paklausai, kyla ir jų kaina. Atsiranda daug kalbų ir gandų apie lengvą pelną. Brangstantis turtas į rinką pritraukia vis daugiau ir daugiau nieko apie investavimą nenusimanančių ir lengvo uždarbio besivaikančių žmonių.
Tai yra momentas, kai visi vienu metu puola investuoti ir investicijos pradeda brangti nenormaliais tempais. Pradeda formuotis akcijų/nekilnojamo turto burbulas.
Sprogimo fazė
Viena finansinių burbulų teorija vadinama „Kvailių teorija“. Ši teorija teigia, kad finansinis burbulas susiformuoja dėl to, kad vieni kvailiai randa dar didesnius kvailius, kuriems investicijas parduoda dar brangiau nei pirko.
Galų gale atsiranda dalis protingesnių, kurie suvokia, kad rinka yra pervertinta ir bet kuriuo metu gali subyrėti kaip kortų namelis. Žiniasklaida vis garsiau prabyla apie įkaitusią rinką.
Ar yra krizės požymių Kanadoje?
Nekilnojamojo turto agentūros „Oberhaus“ Vertinimo ir rinkodaros skyriaus vadovo Sauliaus Vagonio teigimu, būsto kainų šuolį lėmė ir Lietuvoje atsiradusios geros kreditavimo galimybės. "Žmogus, turintis apibrėžtas ir pastovias pajamas, gali pakankamai lengvai įsigyti nekilnojamąjį turtą net ir neturėdamas sąskaitoje daug pinigų. Bankas suteikia 95 ar net 100 proc. kreditą ne tik būstui įsigyti, bet ir jo remontui. Tai yra bene pagrindinė aplinkybė, kodėl yra tokios aukštos būsto kainos.“,- aiškino S. Vagonis.
„Parex banko“ atstovai teigia, kad rizika skolinant pinigus, o ypač būstui įsigyti didėja. Banko tarybos pirmininkas Gatis Kokins sako, kad Latvijos būsto paskolų rinka per praėjusius metus paaugo 100 proc., tuo tarpu banko paskolų portfelis išaugo 40 proc. "Mes praradome tam tikrą rinkos dalį, kurią pasiėmė konkurentai, tačiau tai padarėme sąmoningai. Tai mūsų reakcija į galimą nekilnojamojo turto rinkos krizę.“,- aiškino G. Kokins. Tačiau dalis Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų prognozuoja, kad šiemet nekilnojamasis turtas ir toliau brangs. Tiesa gerokai mažiau nei pernai ar užpernai. Pasak agentūrų ekspertų, rinka turėtų stabilizuotis ir kainos kitąmet gali augti nuo10 iki 20 proc. Tačiau tai tik prognozės.
Kaip pastebėti besiformuojantį nekilnojamojo turto burbulą?
Pagal šiuos kriterijus Lietuvos būsto rinkoje situacija išlieka tvari, tačiau pasaulyje vėl matome ne vieną valstybę, kur būsto kainos atitrūko nuo gyventojų galimybių. Svaigius kainų šuolius galėjome stebėti Skandinavijos šalyse, Kanadoje, Australijoje, kai kuriuose Kinijos didmiesčiuose.
Vis tik daug kur spartų kainų augimą lėmė ne neracionalūs lūkesčiai, o pasiūlos trūkumas ir didelė paklausa. Vis dažniau gyventojai perka kriptovaliutas tik dėl to, kad tikisi jų brangimo. Socialiniuose tinkluose mirga reklamos, raginančios investuoti į šias sparčiai brangstančias naujas turto klases, o žiniasklaidoje galima pamatyti antraščių, prognozuojančių, kad, pavyzdžiui, vienas bitcoin už dešimtmečio kainuos 100 tūkst.
Neracionalūs lūkesčiai ir svajonės greitai praturtėti, sukuria netvarią paklausą ir yra akivaizdus burbulo indikatorius. Kiekvienas iš besiformuojančių burbulų turi individualių ir subjektyvių priežasčių, bet visiems jiems prisipūsti padėjo itin žemos palūkanos ir perteklinė pinigų pasiūla.
Turėdami vis mažiau alternatyvų uždirbti teigiamą grąžą investuotojai perka net, atrodytų, labai brangias akcijas ir obligacijas arba pasuka į egzotiškas alternatyvas. Ir tikisi geriausio.
tags: #nekilnojamo #turto #burbulas #kanadoje