Darbdavys - darbo teisinių santykių subjektas, įdarbinantis asmenis (darbuotojus). Pagal Darbo kodeksą, darbdaviais Lietuvoje gali būti ne tik Lietuvos Respublikos jurisdikcijos (Lietuvoje įsteigti ar buveinę turintys juridiniai asmenys ar Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys pilną civilinį veiksnumą), bet ir užsienio jurisdikcijos asmenys, nepriklausomai nuo jų rūšies.
Kas gali būti darbdavys?
Darbdaviu gali būti:
- fizinis asmuo, jei jis pilnametis ir jo teisės, susijusios su veiksnumu, nėra apribotos įstatymų nustatyta tvarka;
- juridinis asmuo (įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio) gali tapti darbdaviu tik tada, kai įgyja darbinį teisnumą ir veiksnumą, t. y. nuo jo įsteigimo momento.
Darbdaviai įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, jas įgyvendina per savo organus ir administraciją. Šie organai formuojami ir veikia pagal įstatymus ir darbdavių veiklos dokumentus. Individualių (personalinių) įmonių savininkai, ūkininkai ir darbdaviai fiziniai asmenys darbo teises ir pareigas gali įgyvendinti patys.
Reikalavimai darbdaviui
Darbinis teisnumas ir veiksnumas
Darbuotoju gali būti asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą. Visiškas darbinis teisnumas ir galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises bei sukurti darbo pareigas (darbinis veiksnumas) atsiranda asmeniui, kuriam sukako šešiolika metų. Išimtis nustato Darbo kodeksas ir kiti darbo įstatymai.
Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo ypatumus reglamentuoja Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Valstybė turi reglamentuoti minimalų amžių, kada asmuo gali pradėti dirbti nesavarankišką darbą, t. y. dalyvauti kooperuotame darbo procese. Tarptautinėje konvencijoje dėl vaikų ir jaunimo darbo apribojimo nėra nustatyta konkreti žemiausia darbo amžiaus riba. Valstybės turi nustatyti tokią minimalią ribą, kokia pagal tos valstybės įstatymus nustatyta baigti privalomą mokymą.
Atestavimas
Darbdavys turi būti atestuotas. Kiekvieno darbdavio fizinio asmens ar darbdaviui atstovaujančio įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros vadovo žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities Vyriausybės nustatyta tvarka privalomai tikrinamos prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas (Darbo kodekso 268 straipsnio 1 dalis). Darbdavių atestavimo tvarką reglamentuoja Darbdavio ar jo įgalioto asmens žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomojo tikrinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Darbdavys turi savarankiškai arba mokymo įstaigoje pasirengti žinių tikrinimui (atestavimui) pagal Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, darbdavio įgalioto asmens mokymo programą.
Darbuotojų sauga ir sveikata
Darbdavys turi užtikrinti darbuotojui saugias ir jo sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas:
- įvertinti profesinę riziką ir nustatyti faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuoseir atskirose darbo vietose;
- nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, organizuoti reikiamų prevencinių priemonių parengimą ir įgyvendinimą;
- pagal faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje spręsti, kokias saugos priemones naudoti, pirmenybę teikiant kolektyvinėms, o ne asmeninėms apsaugos priemonėms;
- diegti saugius darbo bei technologijos procesus;
- darboviečių vietose, kur galima rizika, įrengti saugos ženklus;
- įrengti buities, sanitarines ir asmens higienos patalpas.
Norint kontroliuoti riziką, būtina numatyti visus rizikos veiksnius, susijusius tiek su technikos naujovėmis, tiek su socialiniais pokyčiais. Siekiant šio tikslo, svarbiausia nuolat stebėti riziką.
Darbuotojams draudžiama pradėti darbą, jei jie neapmokyti saugiai dirbti (arba neįsitikinta, kad geba saugiai dirbti) ir neinstruktuoti.
Atsižvelgiant į įmonės ekonominę veiklą ir darbuotojų skaičių, darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo funkcijoms vykdyti turi būti paskirtas vienas ar daugiau darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų arba steigiama darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba ar (ir) sudaryta sutartis dėl darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugų teikimo. Šias funkcijas gali atlikti ir įmonės vadovas.
Darbuotojai turi būti nuolat informuojami, su jais konsultuojamasi visais su darbo sąlygomis susijusiais klausimais.
Supratimas apie savo pareigas darbo saugos ir sveikatos srityje
Dokumentai įdarbinant asmenį
Asmuo, kurį ketinama įdarbinti, turi darbdaviui pateikti šiuos dokumentus:
- asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
- išsimokslinimą, profesinį pasirengimą, sveikatos būklę patvirtinančius dokumentus, jei darbo įstatymai sieja priėmimą į darbą su tam tikru išsimokslinimu ar profesiniu pasirengimu, sveikatos būkle.
Bandomasis laikotarpis
Jei prieš įdarbinant norima patikrinti, ar asmuo šiam darbui tinka Lietuvos darbo įstatymai numato darbdaviui galimybę nustatyti įdarbinamam asmeniui bandomąjį laikotarpį iki 3 mėnesių. Tačiau net ir tokiu atveju su šiuo asmeniu turi būti sudaryta darbo sutartis.
Ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios apie naują darbuotoją turi būti praneštą „Sodrai". Priešingu atveju toks darbas laikytinas nelegaliu ir už jį gresia administracinė atsakomybė - bauda nuo 868 eurų iki 2896 eurų už kiekvieną nelegaliai įdarbintą asmenį.
Bandomojo laikotarpio trukmė ir sąlygos aptariamos darbo sutartyje. Jei bandomuoju laikotarpiu darbuotojas pasirodo netinkamas, jis gali būti atleidžiamas pagal Darbo kodekso 107 straipsnį.
Darbo sutartys
Prieš leidžiant įdarbintam asmeniui dirbti, privaloma su juo sudaryti rašytinę darbo sutartį. Jos pavyzdinė forma yra patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Sutartis sudaroma dviem egzemplioriais, po vieną kiekvienai šaliai.
Darbo sutartyje turi būti aptartos būtinosios darbo sutarties sąlygos: darbovietė (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktūrinis padalinys ir kt.), darbo funkcijos (tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba tam tikros pareigos), darbo užmokestis bei kitos darbo sutarties sąlygos.
Darbo sutarčių rūšys
Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.
Atsižvelgiant į darbuotojo darbo pobūdį bei jo atlikimo būdą, darbo sutartis gali būti kelių rūšių:
- Neterminuota darbo sutartis: Tai darbo sutartis, sudaryta neterminuotam laikotarpiui.
- Trumpalaikė darbo sutartis: Ši sutartis gali būti sudaryta ne ilgesniam kaip 2 mėnesių laikui. Trumpalaikė darbo sutartis gali būti sudaroma skubiems ar trumpalaikiams darbams atlikti, laikinai nesantiems (dėl ligos, atostogų ir panašiai) darbuotojams pavaduoti. Trumpalaikė darbo sutartis taip pat gali būti sudaryta su studentais, moksleiviais jų atostogų metu, vadovaujantis Darbo kodekso 277 straipsnio ir kitų teisės aktų nuostatomis dėl saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymo asmenims iki 18 metų.
- Terminuota darbo sutartis: Ji sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams. Neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai ar kolektyvinės sutartys (Darbo kodekso 109 straipsnis).
- Antraeilių pareigų darbo sutartis: Antraeilės pareigos (darbas) - tai darbuotojo laisvu nuo darbo pagrindinėje darbovietėje laiku einamos pareigos ar atliekamas darbas.
- Nuotolinio darbo sutartis: Ši sutartis yra sudaroma, kai darbo sutartyje sulygtą darbo funkciją arba dalį sulygtų darbo funkcijų darbuotojas atliks kitose jam priimtinose vietose, t.y. ne darbovietėje (pavyzdžiui, siuvimo paslaugos, informacinių technologijų administravimas ir t.t.).
Darbo laikas
Darbo laikas gali būti:
- Įprastas darbo laikas (visas darbo laikas): 8 valandos per dieną ir 40 valandų per savaitę.
- Sutrumpintas darbo laikas. Tokiu režimu privalomai dirba asmenys iki aštuoniolikos metų; asmenys, dirbantys naktį; darbuotojai, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa - jų darbo laiko sutrumpinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai.
- Ne visas darbo laikas: jei darbuotojas dirba trumpesnį darbo laiką, pavyzdžiui, 1 valandą per dieną.
Darbuotojui taip pat gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita, t. y. tokia darbo laiko apskaita, kai darbo laikas apskaičiuojamas per ilgesnį negu savaitė kalendorinį laikotarpį (pvz., mėnesį, ketvirtį, per keturis mėnesius, o kai kuriais teisės aktų nustatytais atvejais - per metus). Dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, savaitės darbo trukmė neturi viršyti 48 valandų per savaitę, o darbo dienos (pamainos) trukmė - 12 valandų per darbo dieną (pamainą).
Tam tikrų kategorijų (gydymo, globos (rūpybos), vaikų auklėjimo įstaigų, energetikos, ryšių specializuotų tarnybų bei avarijų likvidavimo specializuotų tarnybų ir kitų tarnybų, dirbančių nepertraukiamo budėjimo režimu) darbuotojams, budėtojams patalpose darbo laikas gali būti iki 24 valandų per parą. Tokių darbuotojų vidutinis darbo laikas per 7 dienų laikotarpį neturi viršyti 48 valandų, o poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip 24 valandos.
Kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga nustatoma pagal įmonės, įstaigos, organizacijos darbo tvarkos taisykles. Darbo laiko paskirstymas žymimas darbo grafike. Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų atstovais arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Darbo grafikai paskelbiami viešai ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo.
Darbo laiko apskaitos žiniaraštis
Darbuotojų dirbtas darbo laikas žymimas darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje žymima kiekvieną dieną dirbtas laikas ir neatvykimo į darbą atvejai. Darbo laikas žymimas valandomis, o neatvykimo į darbą atvejams taikomas sutartinis žymėjimas.
Kasmetinės atostogos
Už pirmuosius darbo metus kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo toje įmonėje. Už antruosius ir paskesnius darbo metus - bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę. Eilės sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o ten, kur tokia sutartis nesudaroma, kasmetinių atostogų suteikimo eilė nustatoma šalių susitarimu.
Už kiekvienus darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos tais pačiais darbo metais (Darbo kodekso 169 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jei nėra susitarta konkrečiai dėl kasmetinių atostogų suteikimo datos ir nesuderintas kasmetinių atostogų grafikas, tai kasmetinių atostogų laikas derinamas šalių susitarimu.
Darbo tvarkos taisyklės
Tokios taisyklės nėra privalomos, tačiau atsižvelgiant į jų paskirtį (darbo tvarkos taisyklėse nustatoma suminės darbo laiko apskaitos taikymo ...
Darbdavio pareigos
Darbo kodekse nustatytos pagrindinės darbdavio pareigos: apmokėti už darbą, vykdyti mokestines ir draudėjo prievoles, užtikrinti darbuotojo sveikatos išsaugojimą, darbuotojo asmens duomenų apsaugą, gerbti privatų gyvenimą, susirašinėjimo slaptumą, padėti įgyvendinti šeiminius įsipareigojimus, užtikrinti lygybę ir nediskriminaciją, psichologinę sveikatą, garbę ir orumą, turtinių interesų apsaugą, laiduoti teisę jungtis į profesines sąjungas, rinkti darbo tarybas ir įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinti socialinę partnerystę santykiuose su darbuotojų atstovais.
Būtinasis darbo sutarties požymis - vykdant darbo funkciją pasireiškiantis vienos sutarties šalių pavaldumas (subordinacija) kitai šaliai. Darbdavys organizuoja darbo procesą, todėl jis turi teisę duoti darbuotojui privalomus vykdyti nurodymus, atsako už tai, kad darbuotojas dirbtų saugiai, išliktų sveikas ir darbingas, užtikrina kitas darbuotojo teises, kurias nustato įstatymai, kolektyvinės sutartys ar kiti teisės aktai. Panaudodamas pavaldžių jam darbuotojų darbą, darbdavys prisiima komercinę ir gamybinę riziką (darbuotojo darbo laiko nuostoliai, komercinės ir gamybinės nesėkmės padariniai negali būti perkelti darbuotojui), jam t. p.
Darbdaviai, jei jie nėra fiziniai asmenys, veikia per savo atstovus - juridinio asmens vadovą, administracijos pareigūnus ar kitus įgaliotus asmenis. Pastarieji gali turėti absoliučią kompetenciją atstovauti darbdaviui darbo santykių srityje (pvz., sudaryti ar nutraukti darbo sutartis) arba dalį jos (pvz., organizuoti darbą, užtikrinti darbų saugą). Darbdavio atstovu pagal įstatymą ir be jokio specialaus įgaliojimo laikomas juridinio asmens vadovas - vienasmenė valdymo institucija. Jis gali sudaryti ir nutraukti darbo sutartis, duoti privalomus vykdyti nurodymus, atstovauti darbdavį kolektyvinėse derybose, tvirtinti vietinius (pvz., darbo tvarkos taisykles, skatinimo ar apmokėjimo nuostatus) ir priimti individualius (pvz., dėl atskiro darbuotojo atostogų, komandiruočių) teisės aktus. Savo kaip darbdavio atstovo teises ar jų dalį juridinio asmens vadovas gali perleisti kitiems darbuotojams įsakymais ar potvarkiais arba kitiems asmenims civilinių sutarčių pagrindu.