Ar dalyviai gali būti padaromi būdvardžiais? Subūdvardėjusių dalyvių atpažinimo kriterijai

Lietuvių kalba, kaip ir kitos indoeuropiečių kalbos, turi turtingą veiksmažodžių sistemą, įskaitant neasmenuojamąsias formas, tokias kaip dalyviai, pusdalyviai ir padalyviai. Šios formos suteikia galimybę išreikšti veiksmą įvairiais aspektais ir laikais. Šiame straipsnyje detaliau panagrinėsime dalyvius, ypatingą dėmesį skirdami būtojo kartinio laiko dalyviams ir jų vartojimo taisyklėms.

Lietuvos dialektų žemėlapis

Dalyvis: Apibrėžimas ir Pagrindinės Savybės

Dalyvis - tai veiksmažodžio forma, turinti tiek veiksmažodžio, tiek būdvardžio savybių. Dalyvis gali reikšti kito veikėjo veiksmą, pvz.: atidaromos durys - durys, kurias kažkas atidaro, supjaustytas obuolys - obuolys, kurį kažkas supjaustė. Dalyvis buvo vartojamas senaisiais indoeuropiečių kalbų raidos laikais. Jų formų sistema paliudyta senovės indų, graikų, lotynų kalbose. Lietuvių kalba iš visų gyvųjų indoeuropiečių kalbų geriausiai išlaikė pirmines dalyvio formas ir vartoseną.

Panašiai kaip veiksmažodžiai, dalyvis turi laikų formas. Lietuvių ir daugelyje kitų kalbų dalyvis sudaro pagrindą rūšies kategorijai (lietuvių nešù - esù / buvaũ / bsiu nẽšamas; vok. ich trage - ich bin / war / werde getragen). Pagal rūšį dalyviai skirstomi į veikiamuosius ir neveikiamuosius. Panašiai kaip būdvardis, dalyvis turi linksnių, skaičių ir giminių formas.

Dalyvis gali būti veikiamieji ir neveikiamieji, o kiekviena iš šių rūšių turi skirtingus laikus: esamąjį, būtąjį kartinį, būtąjį dažninį ir būsimąjį. Taisyklingas dalyvių vartojimas sakiniuose yra esminis norint aiškiai ir tiksliai perteikti mintis.

Dalyvis, kaip linksniuojamoji forma, sakinyje dažnai eina pažyminiu. Pavyzdžiui, sakinyje "Senelis drebančiom rankom atidarė vartelius ir įėjo į kiemą", žodis "drebančiom" yra dalyvis, einantis pažyminiu. Dalyvių linksniai gali būti vartojami ne tik kaip pažyminiai, bet ir kaip tariniai ar aplinkybės.

Veikiamieji Dalyviai

Veikiamieji dalyviai rodo, kad veiksmas yra atliekamas veikėjo. Jie skirstomi į kelis laikus:

• Esamojo laiko veikiamasis dalyvis
• Būtojo kartinio laiko veikiamasis dalyvis
• Būtojo dažninio laiko veikiamasis dalyvis
• Būsimojo laiko veikiamasis dalyvis

Būtojo Kartinio Laiko Veikiamasis Dalyvis

Būtojo kartinio laiko veikiamasis dalyvis nurodo veiksmą, kuris įvyko konkrečiu momentu praeityje ir jau yra pasibaigęs. Šie dalyviai dažnai vartojami apibūdinti veiksmams, kurie turėjo įtakos dabartinei situacijai arba yra svarbūs pasakojimo kontekste.

Pavyzdžiui:

• Jis rašęs laišką.
• Ji skaičiusi knygą.

Šie dalyviai gali būti vartojami su pagalbiniu veiksmažodžiu "būti", sudarant sudėtines veiksmažodžio formas, pvz., "esu rašęs", "buvau skaičiusi". Tokios formos leidžia išreikšti veiksmą kaip įvykusį praeityje ir turintį tam tikrą reikšmę dabartyje.

Rašant būtojo kartinio laiko veiksmažodžius, klaidų gali kilti rašant vienaskaitos II asmens galūnes, kai atsakoma į klausimą „ką veikei?“. Jei III asmens galūnė yra -o, tuomet vienaskaitos II asmenyje rašome galūnę -ai. Jei III asmens galūnė yra -ė, tai II asmenyje rašome galūnę -ei. Taip pat verta atkreipti dėmesį į vienaskaitos I asmens veiksmažodžius, atsakančius į klausimą „ką veikiau?“. Kai galūnės pradžioje yra j, rašome -au. Kitais atvejais, kai galūnėje girdime e, rašome -iau.

Klaidų Pavyzdžiai ir Korekcijos

Dažnai pasitaikanti klaida - neteisingas galūnių parinkimas. Pavyzdžiui, vietoj "rašęs" rašoma "rašęs", nors taisyklinga forma yra su galūne "-ęs". Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į priegaides, kurios gali skirtis priklausomai nuo žodžio formos.

Neveikiamieji Dalyviai

Neveikiamieji dalyviai rodo, kad veiksmas yra atliekamas su daiktu ar asmeniu. Jie taip pat turi skirtingus laikus, tačiau šiuo atveju nagrinėsime tik bendrą apžvalgą:

• Esamojo laiko neveikiamasis dalyvis
• Būtojo laiko neveikiamasis dalyvis
• Būsimojo laiko neveikiamasis dalyvis
• Reikiamybės dalyviai

Padalyviai ir Pusdalyviai

Padalyviai ir pusdalyviai yra kitos neasmenuojamosios veiksmažodžio formos, kurios dažnai painiojamos. Abu jie reiškia iš šalutinio veiksmo kylančią pagrindinio sakinio veiksmo aplinkybę, tačiau skiriasi tuo, kad pusdalyvio reiškiamos aplinkybės ir pagrindinio veiksmo atlikėjas yra tas pats, o padalyvio - skirtingas.

• Pusdalyvis: reiškia aplinkybę, kurios veiksmo atlikėjas yra tas pats kaip ir pagrindinio veiksmo atlikėjas. Vartojamas tik asmeniniame sakinyje.
• Padalyvis: reiškia aplinkybę, kurios veiksmo atlikėjas skiriasi nuo pagrindinio veiksmo atlikėjo. Tinka ir beasmenė konstrukcija.

Pavyzdžiui:

• Prieš valgydamas nusiprausk rankas (pusdalyvis) - tu valgysi, tu ir nusiprausk.
• Prieš valgant reikia nusiprausti rankas (padalyvis) - beasmenis, apibendrintas pasakymas.

Svarbu atsiminti, kad pusdalyvio ir padalyvio vartojimo klaidos dažniausiai kyla dėl svetimų kalbų įtakos, kurios neskiria šių formų.

Subūdvardėjusių dalyvių atpažinimo kriterijai

Atliekant žvalgomąjį tekstynų tyrimą, paaiškėjo, kad dalyvius skirstyti vien į subūdvardėjusius ir nesubūdvardėjusius bei nubrėžti griežtą ribą yra sudėtinga. Adjektyvizacija - tai daugialypis, sudėtingas reiškinys, nes tas pats dalyvis gali turėti ir požymių, leidžiančių jį laikyti veiksmažodžio forma, ir požymių, artinančių jį prie būdvardžių; kai kurie dalyviai gali būti laikomi subūdvardėjusiais tik tam tikrame vartosenos kontekste. Be to, subūdvardėję dalyviai, kaip ir būdvardžiai, gali būti kokybinės ir santykinės reikšmės (t. y. atitikti kokybinius ir santykinius būdvardžius7): jiems atpažinti kartais taikytini skirtingi kriterijai.

Taigi adjektyvizacija vadinamas procesas, kai kitos kalbos dalies žodis (pavyzdžiui, dalyvis - veiksmažodžio forma) virsta būdvardžiu (plg. Paulauskienė 1994: 40; Gaivenis, Keinys 1990: 40; LKE 2008: 96), o būdvardžiais virtę dalyviai, t. y. būdvardžiai, turintys dalyvio formą, vadinami subūdvardėjusiais dalyviais. Reikia turėti omenyje, kad šie dalyviai virsta būdvardžiais, nes jie įgyja būdvardžių reikšmę, tačiau formaliai vis dar yra dalyviai (išlaikę dalyvio formą).

Atsirti, ar dalyvis subūdvardėjęs, ne visada paprasta ne tik kalbos vartotojams, bet ir kalbininkams. Vis dėlto tai padaryti svarbu dėl kelių priežasčių. Viena iš jų - vienodas žodžių pateikimas žodynuose: jeigu dalyvis subūdvardėjęs, jis pateikiamas kaip savarankiškas antraštinis žodis žodyne, o jeigu nesubūdvardėjęs, tada dalyvis nenurodomas kaip antraštinis žodis (žodyne aprašomas tik veiksmažodis, o dalyvis laikomas jo forma). Vis dėlto lietuvių kalbos žodynuose dalyviai nuo būdvardžių ne visada skiriami nuosekliai.

Pavyzdžiui:

• Lietuvių kalbos žodyne (toliau - LKŽ) žodis patenkintas laikomas būdvardžiu, atskiru įrašu pateikiamas ir Bendrinės lietuvių kalbos žodyne (toliau - BLKŽ), o DLKŽ laikomas žodžio patenkinti forma (dalyviu).
• Žodis apsiniaukęs laikomas būdvardžiu Mokomajame lietuvių kalbos žodyne (Norkaitienė, Šepetytė, Šimėnaitė 2010), bet juo nelaikomas nei LKŽ, nei BLKŽ, nei DLKŽ.
• Žodis praėjęs įtrauktas į BLKŽ antraštyną, tačiau žodis praeitas - neįtrauktas.
• Žodis vedęs aprašytas kaip būdvardis Mokomajame lietuvių kalbos vartosenos leksikone (2021, toliau - Leksikonas), įtrauktas į BLKŽ antraštyną kaip atskiras žodis, tačiau būdvardžiu nelaikomas nei DLKŽ, nei LKŽ.

Be leksikografinių išteklių, subūdvardėjusius dalyvius svarbu atskirti anotuojant tekstynus pagal kalbos dalis, mokant lietuvių kalbos kaip gimtosios ir kaip svetimosios (svarbu, kuriuos dalyvius mokyti kartu su būdvardžiais, o kuriuos - su veiksmažodžiais). Taigi šio straipsnio tikslas - pristatyti subūdvardėjusių lietuvių kalbos dalyvių atpažinimo kriterijus ir paaiškinti, kaip subūdvardėję dalyviai gali būti atpažįstami remiantis tekstynų duomenimis.

Žvalgomojo tyrimo šaltiniai - Leksikonas, Mokomasis lietuvių kalbos tekstynas3 (toliau - MLKT) ir Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas4 (toliau - DLKT). MLKT - tai tekstynas, skirtas skirtingų lygių lietuvių kalbos mokiniams. Jame yra 669 000 žodžių, tekstai - rašytinės ir sakytinės kalbos (dauguma tekstų - rašytinės kalbos, sakytinės kalbos tekstai sudaro apie 7,5 proc. tekstyno).

Per žvalgomąjį tyrimą analizuota 200 dažniausių veiksmažodžių iš Leksikono (visi veiksmažodžiai, kurių dažnumas - bent 100 vartosenos atvejų) ir dalyvinę formą turintys žodžiai, Leksikone aprašyti atskirai nuo veiksmažodžių - kaip būdvardžiai arba dalyviai (iš viso - 49 žodžiai) - bei su jais susiję veiksmažodžiai. Visi minėti žodžiai analizuoti MLKT ir DLKT (žodžiai analizuoti šiame tekstyne, kai MLKT vartosenos informacijos pritrūkdavo). Per žvalgomąjį tyrimą tikrinti kitų autorių darbuose nurodyti subūdvardėjusių dalyvių atpažinimo kriterijai, jų pritaikymo galimybės.

Šiame skyriuje išsamiau kalbama apie tai, kas yra adjektyvizacija, aprašoma, kas apie ją minima lietuvių kalbininkų darbuose, nusakoma teorinė aptariamojo reiškinio esmė. Visų pirma, minėtina, kad apie adjektyvizaciją plačiau rašo Paulauskienė (1994: 40-42; 2006: 52). Pasak jos, adjektyvizacija, arba kitaip - būdvardėjimas, yra „[k]itų kalbos dalių virtimas būdvardžiais“ (Paulauskienė 1994: 40). Paulauskienė mini, kad būdvardžiais paprastai virsta dalyviai. Ji duoda tokių pavyzdžių (Paulauskienė 2006: 52): skalbiamasis muilas, rašomasis stalas, drumstas vanduo, suktas žmogus, pasiutęs šaltis ‘labai didelis’, netikęs vaikas, pageltęs lapas ir t. t.

Taigi Paulauskienė funkcinę (sintaksinę) darybą, t. y. Yra autorių (pavyzdžiui, Gaivenis, Keinys 1990: 109), kurie šį žodžių darybos būdą, kai žodis pradeda funkcionuoti kaip kitos kalbos dalies žodis, vadina ne sintaksine ar funkcine žodžių daryba, o vartoja kitą terminą - konversija (angl. conversion).

Nors kalbininkai ne visada sutaria, kokios yra adjektyvizacijos ribos, ar ji gali būti siejama su žodžių daryba, šiame darbe daugiausia palaikoma Paulauskienės (1983; 1994; 2006) pozicija (adjektyvizacija laikoma didesnio proceso - funkcinės žodžių darybos, arba kitaip, konversijos - dalimi).

Atliekant žvalgomąjį tekstynų tyrimą, paaiškėjo, kad dalyvius skirstyti vien į subūdvardėjusius ir nesubūdvardėjusius bei nubrėžti griežtą ribą yra sudėtinga. Adjektyvizacija - tai daugialypis, sudėtingas reiškinys, nes tas pats dalyvis gali turėti ir požymių, leidžiančių jį laikyti veiksmažodžio forma, ir požymių, artinančių jį prie būdvardžių; kai kurie dalyviai gali būti laikomi subūdvardėjusiais tik tam tikrame vartosenos kontekste. Be to, subūdvardėję dalyviai, kaip ir būdvardžiai, gali būti kokybinės ir santykinės reikšmės (t. y. atitikti kokybinius ir santykinius būdvardžius): jiems atpažinti kartais taikytini skirtingi kriterijai.

Learn Lithuanian

Dalyvių Rūšys

Pagal rūšį dalyviai skirstomi į veikiamuosius ir neveikiamuosius.

Veikiamieji Dalyviai

Veikiamieji dalyviai lietuvių kalboje yra 4 laikų:

• Esamojo (drbąs, ‑antis, ‑i; mýlįs, ‑intis, ‑i)
• Būtojo kartinio (drbęs, ‑usi; myljęs, ‑usi)
• Būtojo dažninio (drbdavęs, ‑usi; myldavęs, ‑usi)
• Būsimojo (drbsiąs, ‑anti; mylsiąs, ‑anti)

Neveikiamieji Dalyviai

Neveikiamieji dalyviai yra 3 laikų:

• Esamojo (drbamas, ‑à; mýlimas, ‑à)
• Būtojo (drbtas, ‑à; myltas, ‑a)
• Būsimojo (drbsimas, ‑à; bsimas, ‑à)

Pusdalyvis

Veikiamiesiems dalyviams priklauso ir pusdalyvis - aplinkybės reikšme vartojamas esamojo laiko veikiamojo dalyvio vardininkas, žymintis to paties veikėjo atliekamą šalutinį veiksmą (drbdamas, ‑à; edamas, ‑à). Kai norime pabrėžti, kad vieno veikėjo veiksmas yra svarbesnis, pagrindinis, jį pasakome veiksmažodžiu, o veikėją - daiktavardžio vardininku.

Padalyvis

Padalyvius visada tinka vartoti beasmeniuose sakiniuose: Dirbant negalima blaškytis. Padalyvis - neasmenuojamoji ir nelinksniuojamoji veiksmažodžio forma, turinti tik laikus. Žodžiai miegant, keliavus, atidarydavus, išeisiant yra padalyviai.

Šiame sakinyje minimi du veikėjai (Petras ir Feliksas). Abu jie atlieka skirtingus veiksmus (Petras valgo, Feliksas miega). Kai norime pabrėžti, kad vieno veikėjo veiksmas yra svarbesnis, pagrindinis, jį pasakome veiksmažodžiu (valgo), o veikėją - daiktavardžio vardininku (Petras ).

Jei tuo pačiu laiku ir to paties asmens atliekamas veiksmas yra svarbesnis, tai pasakome veiksmažodžiu (dainavo), o ne tokį svarbų (šalutinį) veiksmą - pusdalyviu (grodamas).

tags: #ar #dalyviai #gali #buti #padaromi #budvardziu