Ar būtini kadastriniai matavimai?

Jeigu sprendžiate žemės sklypo ar statinio teisinės registracijos, statybos ar kitus klausimus, tikriausiai susidūrėte ar girdėjote tokius terminus kaip - geodeziniai ar kadastriniai matavimai. Ir nors šie terminai skamba panašiai, jie žymi skirtingus matavimo procesus, skirtus skirtingiems tikslams. Aptarsime šešis svarbiausius klausimus ir atsakymus, padedančius geriau suprasti kadastrinių matavimų procesą. Šiame straipsnyje rasite naudingą informaciją apie kadastrinius matavimus, jų būtinumą įvairiose situacijose, reikalingus dokumentus ir procesą.

Šioje interneto svetainėje naudojami slapukai. Slapukai naudojami rinkti informaciją apie apsilankymus svetainėje, pagerinti svetainės veikimą ir siūlyti naudotojams aktualų turinį bei reklamas. Daugiau informacijos ieškokite mūsų Slapukų naudojimo taisyklėse.

Kas yra kadastriniai ir geodeziniai matavimai?

Geodeziniai matavimai - tai tikslūs žemės paviršiaus taškų koordinačių ir aukščių nustatymo darbai, atliekami naudojant specialią geodezinę įrangą. Jeigu trumpai, tai šie matavimai tiksliai apibūdina žemės sklypo duomenis. Geodeziniai matavimai gali būti atliekami kelių tiesimo, melioracijos darbų, archeologinių tyrimų ir kt.

Kadastriniai matavimai - tai žemės sklypo ribų ir kitų kadastro objektų matavimai, atliekami siekiant sukurti ir atnaujinti nekilnojamojo turto (NT) kadastro duomenų bazę. Jeigu trumpai, šie matavimai susiję su NT matavimais ir puikiai tinka mažesniems plotams išmatuoti. Šie matavimai atliekami licencijuotų matininkų.

Prieš užsakant geodezinius ar kadastrinius matavimus, rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistu, kuris įvertins jūsų poreikius ir patars, kokio tipo matavimai jums reikalingi.

Kadastriniai arba geodeziniai matavimai - tai tikslus procesas, kurio metu nustatomos Jūsų žemės sklypo ribos, plotas, pastatų kontūrai, žemės naudmenų struktūra bei kiti kadastro duomenys.

Kodėl reikalingi kadastriniai matavimai?

Kadastriniai matavimai yra būtini norint įregistruoti žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre ir užtikrinti aiškias bei teisiškai pagrįstas nuosavybės ribas. Neatlikus šių matavimų neįmanoma įgyvendinti daugumos teisinių veiksmų: sklypo pirkimo-pardavimo sandorių, projektavimo procedūrų, statybų planavimo ar žemės valdos pertvarkymo.

Kadastriniai matavimai padeda išvengti nesusipratimų ir ginčų su kaimynais, nes tiksliai nustatomos faktinės ribos ir jų padėtis vietovėje.

Kadastriniai matavimai - tai tarsi tvirtas pamatas, ant kurio laikosi visos sklypo valdymo, statybų ir turto sandorių procedūros. Juos atlikus, savininkas išvengia daugybės galimų nesusipratimų ir rizikų. Tiksliai nustatytos sklypo ribos nepalieka vietos ginčams su kaimynais - nebelieka abejonių dėl tvoros vietos ar galimai užimtos svetimos teritorijos.

Tvarkingi dokumentai taip pat gerokai palengvina turto pardavimą ar dovanojimą, nes aiškūs duomenys leidžia greičiau ir saugiau įgyvendinti sandorius.

Tikslūs matavimai tampa ir patikimu pagrindu projektavimo bei statybos darbams - rangovai dirba remdamiesi realiais sklypo parametrais, todėl mažėja klaidų tikimybė. Galiausiai tai ir ilgalaikė teisinė apsauga: aiškiai nustatytos ribos padeda išvengti brangių teisminių procesų ir apsaugo nuo finansinių nuostolių ateityje.

Kada būtina atlikti kadastrinius matavimus?

Kadastriniai matavimai tampa būtini tuomet, kai sklypo duomenys turi būti aiškiai įtvirtinti ir teisiškai tikslūs. Jie privalomi parduodant ar dovanojant žemės sklypą - tikslūs dokumentai užtikrina sklandų sandorį.

Matavimai reikalingi ir planuojant naują statybą ar rekonstrukciją, taip pat formuojant valstybinės žemės sklypus. Be jų nepavyks ir dalyti ar jungti sklypų, o pasikeitus žemės naudmenoms - pastačius ar nugriovus statinius, nutiesus naujus kelius - būtina atnaujinti duomenis, kad jie atspindėtų realią situaciją. Kadastriniai matavimai atliekami ir įteisinant esamus statinius, taip pat kilus nesutarimams dėl ribų ar dingus riboženkliams. Tai procedūra, padedanti atkurti aiškumą ir užtikrinti teisinį tikrumą.

Šie matavimai svarbūs valstybinės žemės nuomos siekiantiems asmenims.

Per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos projekto patvirtinimo privaloma pateikti kadastro duomenų bylą žemės ūkio paskirties sklypui, suplanuotam nuomai (išskyrus asmeninio ūkio sklypus). Nepateikus bylos per nustatytą terminą, Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę priimti naują sprendimą atsisakyti nuomoti valstybinės žemės sklypą ir pašalinti pareiškėją iš patvirtinto sąrašo.

Kur kreiptis dėl šios paslaugos?

Kadastrinių matavimų paslaugas gali užsakyti sklypo savininkai, nuomininkai, naudotojai, jų įgalioti atstovai ar statytojai - svarbu tik kreiptis į kvalifikuotą matininką, atliekantį šiuos darbus. Specialistai gali dirbti visoje Lietuvoje, nepriklausomai nuo savo biuro vietos ar matuojamo sklypo lokacijos. Šalyje šiuo metu registruota daugiau kaip du tūkstančiai matininkų, turinčių galiojančius kvalifikacijos pažymėjimus.

Paslaugų kainos nėra reglamentuotos, todėl jos nustatomos abipusiu susitarimu. Siekiant aiškumo, rekomenduojama sudaryti rašytinę sutartį, kurioje būtų tiksliai apibrėžti darbų terminai, įkainiai, sąlygos ir atsiskaitymo tvarka.

Kokius dokumentus reikia pateikti matininkui?

Paslaugos užsakovas matininkui turėtų pateikti visus turimus dokumentus, susijusius su žemės sklypu: sklypo planus, teritorijų planavimo dokumentų ištraukas, ribų paženklinimo aktus, Nekilnojamojo turto registro išrašą (jei sklypas jau registruotas) ir kitą turimą informaciją.

Jei dalies dokumentų nėra, matininkas, sudarius sutartį, pats kreipiasi į Registrų centrą, Nacionalinę žemės tarnybą ar savivaldybę dėl reikiamų archyvinių duomenų gavimo.

Norint atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus yra būtini šie dokumentai:

• Žemės sklypo registro pažymėjimas;
• Preliminarių matavimų planas;
• Statinių, esančių sklype, registro pažymėjimas.

Ar kaimynui būtina dalyvauti žymint sklypo ribas?

Kaimyno dalyvavimas žymint sklypo ribas nėra formaliai privalomas, tačiau jis itin svarbus siekiant aiškaus ir abiem pusėms priimtino ribų nustatymo. Dalyvaudamas ženklinime besiribojančio sklypo savininkas gali patvirtinti siūlomas ribas arba pateikti pastabas, kurias matininkas gali iškart įvertinti ir suderinti. Tai padeda išvengti nesusipratimų, galimų teisinių ginčų ir užtikrina tikslią žemės sklypų padėtį.

Jeigu sklypas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ribų paženklinimo ar parodymo akte bei plane turi pasirašyti abu sutuoktiniai. Ta pati taisyklė taikoma ir gretimų sklypų savininkams. Išimtis daroma tik tada, jei pateikiamas dokumentas, suteikiantis teisę veikti kito sutuoktinio vardu, pavyzdžiui, įgaliojimas.

Po ženklinimo parengiama žemės sklypo kadastro duomenų byla, kuri elektroniniu būdu, naudojantis Nekilnojamojo turto registro posisteme „GeoMatininkas“, pateikiama Registrų centrui. Jei tikrinant bylą reikia priimti sprendimą dėl kadastro duomenų nustatymo ar keitimo, ji perduodama Nacionalinei žemės tarnybai. Ši institucija priima galutinį sprendimą.

Nustačius neatitikimų ar klaidų, byla grąžinama matininkui - teisės aktai numato aiškų tokių klaidų taisymo mechanizmą.

Kaip vyksta procesas ir kiek laiko trunka?

Kadastrinių matavimų procesas prasideda tuomet, kai matininkas, surinkęs visą reikalingą informaciją, atvyksta į vietovę atlikti pirminio matavimo. Jo metu sukartografuojama esama situacija ir organizuojamas sklypo ribų paženklinimas bei ribų parodymas vietoje.

Pagal nustatytą tvarką matininkas privalo ne vėliau kaip prieš dešimt dienų informuoti besiribojančių sklypų savininkus apie planuojamus ženklinimo darbus - pranešimus išsiunčiant registruotu paštu arba įteikiant asmeniškai. Tai suteikia galimybę išsakyti pastabas dėl ribų nustatymo ir padeda išvengti netikslumų, galimų pažeidimų ar būsimų ginčų. Matavimo prietaisais tiksliai nustatomos sklypo ribos, o posūkio taškuose įrengiami riboženkliai.

Jei procesas vyksta sklandžiai, kadastrinių matavimų trukmė - nuo pirminio matavimo iki duomenų įregistravimo Registrų centre - paprastai siekia apie keturis mėnesius. Vis dėlto terminai gali pailgėti, jei besiribojančių sklypų savininkai ar institucijų atstovai nedalyvauja ribų ženklinime. Tokiais atvejais jiems išsiunčiami registruoti pranešimai, o pastaboms pateikti suteikiama 30 dienų nuo pranešimo atsiėmimo. Dėl šios privalomos procedūros bendras procesas gali užtrukti dar iki dviejų papildomų mėnesių.

Atsižvelgiant į proceso trukmę, verta kuo anksčiau pasirūpinti reikalingais matavimais - ypač jei planuojate sandorius, statybas ar norite tiksliai žinoti savo sklypo ribas. Kuo anksčiau kreipsitės į kvalifikuotą matininką, tuo greičiau galėsite priimti sprendimus ir sutaupyti laiko bei išlaidų.

Dėl kadastrinių matavimų galima kreiptis į Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybą Specialistai dirba visoje Lietuvoje, turi geodezininko ir matininko kvalifikacijos pažymėjimus, naudoja tikslią GNSS įrangą ir elektroninį tacheometrą.

Žemės sklypo paskirties keitimas

Žemės sklypo paskirties keitimas atliekamas tuomet, kai tam tikrame nuosavybėje esančiame žemės sklype planuojama vykdyti kitokią veiklą, nei yra numatyta žemės sklypo nuosavybės dokumentuose. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių pavyzdžių, kai užsakovas pateikia prašymą vietinei savivaldybei dėl žemės ūkio sklypo paskirties keitimo į namų valdą, t.y. kitos paskirties žemės valda, skirta vienbučių ir dvibučių pastatų statybai arba komercijai skirtiems pastatams.

Prieš perkant žemės sklypą būtinai pasidomėkite kokia yra žemės sklypo paskirtis Tuo atveju, kai jūs tik ruošiatės pirkti žemės sklypą ir nežinote kokia yra jo paskirtis, lengviausias būdas tai padaryti - kreiptis į vietinės savivaldybės įstaigą, kur bendrame teritorijų plane bus nurodyta geltonoji zona (gyvenamosios paskirties), kuri leidžia statyti namus ir keisti žemės sklypo paskirtį. Tačiau yra ir žalioji zona, kurioje statybos bei sklypo paskirties keitimas yra uždrausti.

Dar vienas būdas sužinoti daugiau informacijos apie realią situaciją susijusia su tam tikru žemės sklypu, tai speciali elektroninė sistema ZPDRIS.LT, kurioje užsiregistravę, jūs galėsite patys išsiųsti užklausą ir sužinoti ar bus įmanoma pakeisti tam tikro žemės sklypo paskirtį, padalinti jį arba suskirstyti jį į mažesnius sklypus ir pan.

Tuo atveju kai žemės sklypo paskirtis apibrėžta kaip - žemės ūkio, tai reiškia, kad tokiame žemės sklype jūs galėsite užsiimti tik ūkine veikla. Jūs turite galimybę ūkininkauti, statyti ūkinius pastatus, užsiimti kaimo turizmu bei pasistatyti ūkininko sodybą. Tačiau šiai veiklai vykdyti jums prireiks ūkininko pažymėjimo, kuriam gauti privaloma praeiti specialius kursus. Vėliau, turint reikiamus dokumentus ir ūkininko pažymėjimą, galima kreiptis į matininką, kuris paruoš žemės ūkio plėtros projektą.

Kur kreiptis norint pakeisti žemės paskirtį?

Pirmiausia, reikia kreiptis į vietinę savivaldybę, ir priėmimo skyriuje užpildyti prašymą ''Dėl žemės sklypo žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo ar nustatymo''.

Užpildę prašymą jums taip pat reikės šių dokumentų:

• žemės sklypo nuosavybės dokumentai (pažymėjimas apie nekilnojamojo turto įregistravimą);
• žemės sklypo ribų planas atlikus kadastrinius matavimus;
• pastatų nuosavybės dokumentai (pažymėjimas apie nekilnojamojo turto įregistravimą);
• įgaliojimas (jeigu atstovaujate kitą asmenį);

Pateikus visus reikalingus dokumentus, jūsų situacija bus nagrinėjama iki 20 darbo dienų, po kurių savivaldybės administracija turėtu išduoti žemės paskirties keitimo leidimą. Gavus leidimą, jį būtina pateikti į Registrų centrą, kur bus pakeista žemės sklypo paskirtis.

Būtina žinoti: Nepamiškite, keičiant žemės ūkio paskirtį į namų valdos, jums būtinai reikės sklypo adreso, be jo Registrų centras negalės įregistruoti sklypo paskirties keitimą.

Kadastriniai matavimai parduodant žemės sklypą: kada jų reikia?

Kadastriniai matavimai parduodant žemės sklypą yra atliekami norint parduoti, išnuomoti ar dovanoti žemės sklypą ne žemės ūkio veiklai (namų valda ar kita paskirtis), kuris yra miesto ribose. Taip pat jei to pageidauja būsimas savininkas ar nuomininkas, nors sklypas yra ne miesto, o rajono ribose.

Jei žemės sklypas yra rajono ribose, tai tiek pardavimui, tiek dovanojimui pakanka preliminarių sklypo matavimų, neatsižvelgiant į sklypo paskirtį, ir kadastriniai matavimai nėra būtini. Tokiu atveju ant preliminarių sklypo matavimų plano yra būtina žyma apie tai, kad sklypo ribos yra pažymėtos kadastro žemėlapyje.

Jei svarstote apie NT brokerio pagalbą parduodant žemės sklypą, kviečiu plačiau apie tai skaityti sekančiame mano straipsnyje - žemės sklypų pardavimas.

Mūsų patirtis ir darbų atlikimas

Mūsų kvalifikuoti matininkai dirba visoje Lietuvoje ir užtikrina, kad visi matavimai būtų atlikti tiksliai, laikantis galiojančių teisės aktų, įskaitant Lietuvos Respublikos žemės įstatymą, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus ir kitus reglamentus.

Naudojame modernią geodezinę įrangą, todėl galime tiksliai nustatyti sklypo ribas ir pateikti pilnai paruoštą bylą Registrų centrui.

nuo 350 eur. * Kiekvienas sklypas unikalus, todėl kaina nustatoma individualiai (pagal sklypo paskirtį, plotą, konfigūraciją, lokaciją ir t.t.).

Kadastriniai matavimai visoje Lietuvoje Teikiame kadastrinių ir geodezinių matavimų paslaugas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir visuose kituose Lietuvos regionuose.

Vis dar pasitaiko klaidingų įsitikinimų, esą matavimų metu galima keisti sklypo ribas, tačiau tikroji šios procedūros paskirtis - atkurti teisėtai nustatytas ribas, jas aiškiai paženklinti riboženkliais, apskaičiuoti tikslų sklypo plotą ir atnaujinti kadastro duomenis. Tai tarsi žemės sklypo „techninė patikra“, užtikrinanti tikslumą ir teisinį aiškumą.

Žemės sklypų pavyzdžiai:

tags: #ar #butini #kadastriniai #mata