Autorių teisės - tai kiekvieno kūrinio nematomas karkasas, nustatantis, kaip meno kūrinys egzistuoja teisinėje sistemoje: jos saugo kūrėjo(s) interesus ir nustato, kaip kūrinys gali būti naudojamas. Nors autorių teisės galioja visur, praktikoje nuolat kyla klausimų: kur baigiasi įkvėpimas ir prasideda plagijavimas?
Apie tai, kaip šiandien veikia autorių teisių sistema Baltijos šalyse, kokie įstatymai saugo menininkus ir kokių klaidų dažniausiai pasitaiko praktikoje, kalbamės su Dovile Platakyte, COBALT Intelektinės nuosavybės ir IT reguliavimo teisės praktikos grupės asocijuota teisininke. Ji daugiau nei šešerius metus dirba intelektinės nuosavybės teisės srityje, nagrinėja su kūrėjų teisėmis susijusius ginčus.
Pagrindiniai autorių teisių įstatymai Baltijos šalyse
Lietuvoje pagrindinis šios srities įstatymas - Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, Latvijoje ir Estijoje - Autorių teisių įstatymai. Greta jų, priklausomai nuo situacijos, taikomi ir bendrieji civiliniai įstatymai. Europos Sąjungoje esminiai autorių teisių klausimai yra harmonizuoti, todėl Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje taikomi labai panašūs Autorių teisių įstatymai.
Autorių teisių objektai
Įstatymai nustato, kad autorių teisių objektai - originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, t. y. objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas. Autorių teisės, nepriklausomai nuo meno srities, reguliuojamos vienodai (su tam tikromis retomis išimtimis). Su vizualiaisiais menais siejami objektai apima, be kita ko: audiovizualinius kūrinius, kino filmus, televizijos laidas, skulptūrą, tapybą, grafiką, dekoratyvinę ir taikomąją dailę, kitus dailės kūrinius, fotografijos kūrinius ir kitais fotografijai analogiškais būdais sukurtus darbus.
Asmeninės neturtinės ir turtinės teisės
Visose šalyse skiriamos dvi teisių grupės: asmeninės neturtinės ir turtinės. Paprastai tariant, turtinės teisės leidžia kūrinį naudoti ir monetizuoti, o neturtinės suteikia autoriui teisę reikalauti, kad jis būtų nurodomas kaip kūrinio autorius ir kad kūrinys nebūtų iškraipomas, pažeidžiant autoriaus garbę ir orumą. Neturtinės teisės yra neperleidžiamos ir neatsisakomos - jos neatskiriamos nuo autoriaus.
Turtinės teisės apima įvairius naudojimo lygius: teisę atgaminti, išleisti, versti, platinti originalą ir panašiai. Jas galima perleisti kitiems asmenims ir jų netekti.
Praktiniai autorių teisių aspektai
Fotografavimas viešose vietose
Dažnai kyla ginčų dėl fotografijos, ypač dėl asmenų vaizdavimo viešose vietose - renginiuose, gatvėse. Bendra taisyklė: jei fotografuojama minia ar bendras vaizdas ir neišryškinamas konkretus, atpažįstamas asmuo, fotografas gali nuotrauką viešai publikuoti. Jei nuotraukoje aiškiai išryškinti ir atpažįstami konkretūs žmonės, jie gali nesutikti su publikavimu. Renginiuose dažnai nurodomas arba gaunamas sutikimas fotografuoti.
Plagijavimas keramikos srityje
Keramikai semiasi idėjų iš interneto, knygų ir vieni iš kitų. Ką daryti, jei vienos keramikės puodelio dizainas plagijuojamas kito kūrėjo? Visada naudinga fiksuoti kūrimo procesą, nes nuotraukų skaitmeninės žymos yra vienas iš įrodymų. Panašiai įrodymų ieškoma ir dėl literatūros kūrinių: jei tekstas rašytas „Word“ ar kita programa, galima atsekti jo sukūrimo datą. Tinka ir socialinių tinklų žinutės, įkeltos nuotraukos.
Pirmiausia - surinkti įrodymus ir duomenis apie pažeidimą. Į tai įeina fiksavimas (nuotraukos) ir užrašymas, kur, kada, kokiais būdais paskelbtas plagiatas, kam jis panaudotas - komerciniais ar nekomerciniais tikslais, nes tai irgi lemia žalos dydį. Tada geriausia kreiptis į teisininkus, kurie įvertins situaciją ir prireikus parengs pretenziją pažeidėjui. Pretenzijoje galima reikalauti nutraukti pažeidimą, atlyginti žalą ir sustabdyti kūrinio platinimą. Jei susitarti nepavyksta, tik tada patariama eiti į teismą ir bylinėtis.
Išties Baltijos šalyse nėra oficialių registrų vizualiųjų menų autorių teisėms įregistruoti.
Kūrinio pardavimas išlaikant teises
Ar įmanoma parduoti savo kūrinį, bet išlaikyti teises į jį? Turtines teises galima perleisti arba pasilikti. Galima parduoti paveikslą ar kitą materialų objektą, bet turtines teises pasilikti sau ir, tarkim, neleisti pirkėjui jo viešai rodyti ar kitaip naudoti. Jeigu perleidi turtines teises, reikėtų turėti omenyje, kad jų susigrąžinti neįmanoma, nebent pirkėjas sutiktų. Sutartyje galima aiškiai nustatyti, kokios teisės perduodamos.
Rašytinės sutartys
Rašytinės sutartys yra geriausias pagrindas, tačiau tai ne visada daroma, pasikliaujant kitu asmeniu. Oficialiai - taip, tačiau praktiškai įrodyti labai sunku, ypač jei nėra liudytojų. Autorių teisių įstatyme numatyta, kad susitarimai turi būti rašytiniai. Visgi, jei sudaryti raštiškos sutarties nepavyko, patarčiau po žodinio susitarimo surašyti svarbiausius punktus ir nusiųsti kitai pusei žinute ar elektroniniu paštu, paprašant patvirtinti.
Dirbtinis intelektas (DI) ir NFT
Šių dienų kontekste neišvengiamas klausimas ir apie DI bei NFT. Kaip reguliuojamos šios sritys? NFT pakankamai gerai sureguliuoti galiojančiais įstatymais ir papildomų priemonių nereikia.
Šiuo metu Autorių teisių įstatymuose nesvarstomi papildymai dėl sąsajų su DI. Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto aktas dar nėra visiškai įsigaliojęs, veikia tik atskiros jo dalys, tačiau jis reguliuoja kitus klausimus - DI kūrėjus, nustato rizikos lygius ir pagal juos taikomas taisykles. Intelektinės nuosavybės klausimai kol kas sprendžiami taikant esamus nacionalinius įstatymus, ir tai jau tampa problemiška. Štai, pagal Lietuvos įstatymus autorius gali būti tik fizinis asmuo - programa autoriumi nelaikoma. Tačiau jau kyla praktinių klausimų, kas yra autorius - ar žmogus, pateikęs užklausą DI įrankiui? ES jau yra įsigaliojusių teismų sprendimų, kad to neužtenka, reikia didesnio žmogaus įdirbio. Taip pat nereikalaujama specialiai žymėti objektų, sukurtų pasitelkus DI.
Dirbtinis intelektas yra pavojingas, bet ne dėl tų priežasčių, apie kurias manote | Sasha Luccioni | TED
Dažniausi autorių teisių pažeidimai
Baltijos šalyse dažniausi atvejai, kai autorių darbai panaudojami be leidimo - pavyzdžiui, į straipsnį įkeliama nuotrauka ar viešoje erdvėje panaudojamas paveikslas. Nemažai ginčų kyla ir dėl autorių atlyginimų - nuo nemokumo iki nepakankamo atlygio. Piratavimas vis dar problema: pastaruoju metu nagrinėtos kelios didelės bylos (dėl „linkomanija.net“ ir „filmai.in“) sumažino mastą, tačiau problema išlieka.
Tenka susidurti ir su situacijomis, kai galerijos nori gauti tam tikrus leidimus, pavyzdžiui, naudoti kūrinius parodos reklamai, o autoriai bijo juos duoti, nors pagal įstatymus tokio leidimo nebūtinai reikia.
Garbės ir orumo pažeidimas
Pirmiausia galvoje iškyla jau minėtas gatvės fotografijos atvejis, ypač kai šalia nuotraukų pateikiami dviprasmiški fotografo komentarai, žeminantys žmogaus orumą ir garbę. Tokiais atvejais galima siųsti pretenziją, o nesusitarus - lieka teismas.
Plakatai protestuose
Plakatai turi būti išskirtiniai, kad juos saugotų Autorių teisių įstatymas. Jei plakate tik užrašas „Ministrui - ne“, greičiausiai tai nebus laikoma meno kūriniu. Tačiau originalūs plakatai gali būti autorių teisių objektai. Jų nuotraukas naujienų portalai gali skelbti informuodami apie protesto įvykius, tačiau, jei kas nors norėtų su tokiu plakatu gaminti, tarkim, marškinėlius, kepures ar kitus atributus, reikėtų kūrėjo sutikimo ir atitinkamos sutarties. Politikai galėtų bandyti ginčyti plakatų su savo atvaizdais skelbimą, tačiau tokie procesai būtų labai ilgi ir neaišku, ar pavyktų ką nors pasiekti, be to, jiems patiems tai nenaudinga.
Ką patartumėte menininkams?
Pirma - perskaityti Autorių teisių įstatymą, susipažinti su savo teisėmis ir nesutrikti kalbant apie teisinius susitarimus. Antra - būtinai turėti sutartis, nepasitikėti tik žodiniu susitarimu.
Autorių teisės ir skaitmeninė erdvė
Internetas ir skaitmeninės technologijos apvertė autorių teisių pasaulį aukštyn kojomis. Tačiau, sutikdami su platformos naudojimo taisyklėmis (kurias retai kas skaito), jūs suteikiate tai platformai labai plačią, neatlygintiną, pasaulinę licenciją naudoti, platinti, modifikuoti ir rodyti jūsų turinį. Tai reiškia, kad platforma gali jūsų nuotrauką rodyti reklamose ar naudoti kitais savo tikslais.
Dalijantis svetimu turiniu (angl. sharing), situacija tampa dar sudėtingesnė. Nors dauguma platformų turi „dalintis” mygtuką, kuris techniškai yra legalus (nes sukuria nuorodą į originalų šaltinį), tačiau įkeliant svetimą paveikslėlį ar vaizdo įrašą į savo paskyrą be autoriaus leidimo, jūs techniškai pažeidžiate jo atgaminimo ir viešo paskelbimo teises.
Nuorodos ir autorių teisės
Vienas populiariausių vartotojų naudojamų informacijos apsikeitimo būdų yra dalijimasis nuorodomis (angl. hyperlink). Tokia nuoroda dažnai nukreipia į kūrinį (tekstą, nuotrauką ar filmuką), kuriam taikoma autorių teisių apsauga. Nors pasidalijama tik nuoroda, teisiškai laikoma, kad dalijamasi pačiu kūriniu.
Gauti autorių teisių turėtojo sutikimą reikia tuomet, jei kūrinys buvo skirtas ribotam lankytojų ratui. Tarkime, jeigu autorius paskelbia kūrinį interneto svetainėje, kuri yra laisvai prieinama visiems interneto vartotojams ir kurios pasiekimui netaikomi jokie apribojimai, autoriaus sutikimo gauti nereikia. Tačiau jei tas turinys prieinamas tik registruotiems vartotojams, autoriaus leidimas norint pasidalyti nuoroda yra būtinas.
Jei nuoroda pateikiama komerciniais tikslais, ją paskelbęs asmuo turi patikrinti, ar kūrinys įkeltas gavus autoriaus sutikimą. Jeigu sutikimo gauta nebuvo, laikoma, kad ir nuorodą skelbęs asmuo pažeidė autorių teises. Ir priešingai, jeigu dalijamasi turiniu nesiekiant komercinių tikslų, laikoma, kad asmuo nežinojo, jog kūrinys buvo paskelbtas be autoriaus sutikimo, todėl nuorodos į šį kūrinį paskelbimas yra leidžiamas.
Autorių teisės ir kūriniai sukurti dirbtiniu intelektu
Šiuo metu Autorių teisių įstatymuose nesvarstomi papildymai dėl sąsajų su DI. Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto aktas dar nėra visiškai įsigaliojęs, veikia tik atskiros jo dalys, tačiau jis reguliuoja kitus klausimus - DI kūrėjus, nustato rizikos lygius ir pagal juos taikomas taisykles. Intelektinės nuosavybės klausimai kol kas sprendžiami taikant esamus nacionalinius įstatymus, ir tai jau tampa problemiška. Štai, pagal Lietuvos įstatymus autorius gali būti tik fizinis asmuo - programa autoriumi nelaikoma. Tačiau jau kyla praktinių klausimų, kas yra autorius - ar žmogus, pateikęs užklausą DI įrankiui? ES jau yra įsigaliojusių teismų sprendimų, kad to neužtenka, reikia didesnio žmogaus įdirbio. Taip pat nereikalaujama specialiai žymėti objektų, sukurtų pasitelkus DI.
Išvados
Autorių teisės - tai sudėtingas, bet logiškas mechanizmas, kuriuo siekiama apsaugoti kūrėjus ir skatinti kultūros klestėjimą. Skaitmeniniame amžiuje, kai turinys yra pasiekiamas vienu mygtuko paspaudimu, kaip niekada svarbu ugdyti pagarbą intelektinei nuosavybei. Būdami kūrėjais, žinokite savo teises ir nebijokite jų ginti. Būdami vartotojais, stenkitės naudoti turinį sąžiningai ir teisėtai.
tags: #ar #butinas #autoriaus #sutikimas #naudoti #internete