Renkantis žemės sklypą, svarbu atsižvelgti į jo paskirtį ir galimus naudojimo būdus. Ši informacija nulemia, kokius statinius galima statyti sklype ir kokie reikalavimai taikomi statybos procesui. Šiame straipsnyje aptarsime rekreacinės paskirties žemės ypatumus ir galimybes statyti poilsio pastatus.
Vilniaus miesto bendrojo plano schema
Rekreacinio Sklypo Apibrėžimas
Žemės sklypas - tai teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Rekreacinės paskirties žemė, tai žemės ūkio paskirties žemės sklypai, naudojami kaimo turizmo paslaugoms teikti ir rekreacijos (turizmo) statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti. Žemės sklypo naudojimo pobūdis - tam tikrame žemės sklype teisės aktų nustatyta tvarka leidžiamos vykdyti veiklos specifika. Riboženklis - žemės sklypo ribas vietovėje žymintis ženklas, atitinkantis Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą standartą ir teisiškai saugomas įstatymų nustatyta tvarka.
Sklypo Paskirtis ir Naudojimo Būdas
Priklausomai nuo sklypo paskirties, galimos skirtingos statybos galimybės. Jei sklypo paskirtis yra rekreacinė, tuomet galite statyti vasarnamį - poilsio paskirties pastatą. Tačiau svarbu atskirti sklypo paskirtį nuo naudojimo būdo.
Rekreacinis sklypas - tai sklypo naudojimo būdas. Žemės ūkio paskirties rekreacinio naudojimo sklype galima statyti kaimo turizmo paskirties pastatus. Jei sklypo paskirtis kita, o naudojimosi būdas - rekreacinis, tada galima projektuoti ir statyti poilsio paskirties pastatą.
Kiekvienas žemės sklypas turi tam tikrą pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, kuriuos reglamentuoja LR Žemės Ūkio ir LR Aplinkos Ministrų įsakymas dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo 2005-01-20 Nr. Konkretaus žemės sklypo esama žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas nurodomas V.Į. Registrų Centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše skiltyje daikto pagrindinė naudojimo paskirtis ir žemės sklypo naudojimo būdas. Pagal tai nurodoma ką tame sklype galima daryti, kokią veiklą vystyti ar vykdyti.
Labai dažnai, turimame sklype, žmonės nusprendžia užsiimti kita veikla nei tai reglamentuoja esama žemės sklypo paskirtis ar būdas, tad tokiu atveju yra reikalingas žemės sklypo paskirties ir/ar būdo keitimas. Be to pasitaiko atvejų, kuomet žemės sklypo paskirties ar būdo keitimas yra negalimas.
Kaip Pakeisti Žemės Sklypo Paskirtį?
Gera žinia ta, kad atskirais atvejais, tam kad pakeisti žemės sklypo paskirtį ir/ar būdą nereikia rengti jokio teritorijų planavimo dokumento. Pavyzdžiui, jei turite sklypą ir norite pakeisti jo paskirtį ir būdą, o būsima žemės sklypo paskirtis ir būdas atitinka savivaldybės bendrojo plano sprendinius ir šiam keitimui pritars savivaldybės administracijos direktorius pasirašydamas įsakymą, Jums nereikės rengti jokio papildomo teritorijų planavimo dokumento.
Pavyzdžiui: Jūs, Kauno rajone, įsigijote žemės ūkio paskirties sklypą ir nusprendėte pasikeisti jo paskirtį liaudiškai tariant į gyvenamąją, t. y. Kitos paskirties žemė - Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Pirmiausia Jūs turite kreiptis į Kauno rajono savivaldybę.
Nuvykę į savivaldybę, dokumentų priėmimo skyriuje užpildote prašymo formą „Dėl žemės sklypo žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo ar nustatymo“. Prašymas yra rašomas Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriui. Pateiktus dokumentus savivaldybės administracija Jūsų prašymą nagrinėja maždaug 20 darbo dienų ir pateikia sprendimą, ar galimas žemės sklypo paskirties ir/ar būdo keitimas.
Jei sprendimas yra teigiamas, tai Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius parengs įsakymą Dėl žemės sklypo žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo. Be to, su šiuo įsakymu Jums dar reikia kreiptis į Matininką dėl žemės sklypo kadastro duomenų atnaujinimo atitinkamai pagal numatomą naują žemės sklypo paskirtį ir būdą.
Kitais atvejais norint pakeisti žemės sklypo paskirtį ir/ar būdą arba norint žemės sklypą padalinti ir tuo pačiu pakeisti žemės sklypų paskirtį ir/ar būdą yra rengiamas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas arba detaliojo plano keitimas.
Pavyzdžiui: Turite žemės sklypą Vilniaus rajone, kuris nuosavybės teisių atkūrimo metu suformuotas kaip žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Jį sudaro dalis miško, dalis žemės ūkio veiklai naudojamos žemės ir dalis gyvenamais ir (ar) ūkiniais pastatais užstatytos žemės.
Rengiant Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, esamas sklypas padalijamas į tris naujus atskirus žemės sklypus: miškų ūkio paskirties, žemės ūkio paskirties ir kitos paskirties (naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) sklypus.
Būtina žinoti, kad, pakeitus sklypo paskirtį, keisis ir žemės sklypo rinkos vertė bei žemės mokesčio dydis.
Namo statyba žemės ūkio paskirties žemėje | Teisinėkonsultacija.lt
Statybos Galimybės Rekreaciniame Sklype
Jei tai rekreacinis sklypas, tuomet galite statyti vasarnamį - poilsio paskirties pastatą. Jei sklypo paskirtis kita, o naudojimosi būdas - rekreacinis, tada galima projektuoti ir statyti poilsio paskirties pastatą.
Pagal STR statinių klasifikavimą:
Poilsio paskirties pastatai - pastatai skirti poilsiui (poilsio namai, turizmo centrai, kempingų pastatai, kaimo turizmo pastatai, vasarnamiai, medžioklės nameliai ir kiti poilsio pastatai).
Apibendrinant žemės ūkio paskirties žemės sklype, kurio naudojimo būdas - rekreacinio naudojimo žemės sklypai, pavėsinių (inžinerinių statinių), kaip apgyvendinimo paslaugai teikti skirtų statinių priklausinių, tenkinančių maitinimo, poilsio, pramogų ar renginių organizavimo poreikius, statyba yra galima.
Poilsio Paskirties Pastatai
Pagal STR (Statybos techninį reglamentą) statinių klasifikavimą, poilsio paskirties pastatai apibrėžiami kaip pastatai, skirti poilsiui. Tai apima:
- Poilsio namus
- Turizmo centrus
- Kempingų pastatus
- Kaimo turizmo pastatus
- Vasarnamius
- Medžioklės namelius
- Kitus poilsio pastatus
Pastato Dydis ir Aukštis
Dėl dydžio aukščio reikia žiūrėti bendrą rajono planą, apribojimus pasistudijuoti.
Dydis paskaičiuojamas pagal sklypo užstatymo intensyvumą ir tankį, būtų gerai matyti sklypo dokumentus, kad paskaičiuoti tiksliai, kokio dydžio pastatą galima statyti. Dar labai svarbu vandens telkinio apsaugos juosta.
Pastato dydis paskaičiuojamas pagal sklypo užstatymo intensyvumą ir tankį. Norint tiksliai paskaičiuoti, kokio dydžio pastatą galima statyti, reikėtų matyti sklypo dokumentus. Taip pat labai svarbu atsižvelgti į vandens telkinio apsaugos juostą, jei tokia yra šalia sklypo.
Dėl pastato dydžio ir aukščio apribojimų reikia žiūrėti bendrą rajono planą ir atidžiai išstudijuoti visus apribojimus, taikomus konkrečiam sklypui.
Todėl, prieš pradedant statybas, rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistais ir išsiaiškinti visus reikalingus dokumentus bei apribojimus.
Teisinis Reglamentavimas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymai ir reglamentai nustato reikalavimus statiniams ir jų paskirčiai. Šie teisės aktai apima:
- Reglamentas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“
- Aplinkos ministro įsakymas dėl esamų pastatų, patalpų paskirčių klasifikacijos
- Statinių klasifikavimo reikalavimai (pvz., 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 10 punktas)
Šie dokumentai reglamentuoja statinių klasifikavimą, teritorijų planavimą ir kitus svarbius aspektus, susijusius su nekilnojamojo turto naudojimu ir valdymu.
Žemės Santykių Reguliavimas
Įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises.
Visa Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti privati, valstybinė ir savivaldybių žemė sudaro Lietuvos Respublikos žemės fondą.
Valstybinės Žemės Valdymas ir Disponavimas
Valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, mainant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima.
Valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra apskričių viršininkai, valstybės turto privatizavimo institucijos, kiti įstatymų nustatyti subjektai bei šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti subjektai.
Valstybinės Žemės Panaudos Sutartys
Sudarant valstybinės žemės panaudos sutartis, valstybinė žemė gali būti perduodama laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijoms, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, viešosioms įstaigoms, veikiančioms pagal Viešųjų įstaigų įstatymą, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybės ar savivaldybės institucija, viešosioms įstaigoms, turinčioms Švietimo ir mokslo ministerijos leidimus (licencijas) mokyti.
Valstybinė žemė šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, išskyrus tradicines religines bendruomenes ir bendrijas, perduodama neatlygintinai naudotis tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti.
Jeigu perduota neatlygintinai naudotis valstybinė žemė paimama naudoti visuomenės poreikiams, valstybinės žemės panaudos sutartis nutraukiama prieš terminą, žemės sklype esančių statinių bei sodinių vertė ir dėl sutarties nutraukimo patirti nuostoliai žemės naudotojams atlyginami pagal šio Įstatymo 47 straipsnį.
Valstybinės Žemės Nuoma
Sprendimus išnuomoti valstybinę žemę, Vyriausybės nutarimais perduotą patikėjimo teise savivaldybėms, priima savivaldybės taryba, o kitą valstybinę žemę - apskrities viršininkas. Sprendime turi būti išdėstyti valstybinės žemės nuomos sutarties termino nustatymo motyvai.
Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti numatoma, kad ši sutartis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi būti žemės sklypo nuomininko lėšomis įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Nuomininkui neįvykdžius šios sąlygos, nuomotojas turi reikalauti pašalinti sutarties sąlygų pažeidimus arba nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą.
Žemės nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne ilgiau kaip 99 metams. Kai išnuomojama žemės ūkio paskirties žemė, žemės nuomos terminas negali būti ilgesnis kaip 25 metai. Žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir eksploatuoti išnuomojami Statybos įstatymo nustatytam tokių statinių naudojimo terminui.
Valstybinė žemė, išskyrus šio straipsnio 6-9 dalyse nustatytus atvejus, išnuomojama aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį.
Valstybinės Žemės Pirkimas-Pardavimas
Valstybinę žemę, išskyrus žemės sklypus, pagal teritorijų planavimo dokumentus priskirtus privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams, ir ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn, parduoda ar kitaip privačion nuosavybėn perleidžia apskričių viršininkai Civilinio kodekso, kitų įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams, pardavimo ar kitokio perleidimo tvarką nustato Vyriausybė.
Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ar kitoje perleidimo sutartyje turi būti numatoma, kad pirkėjas ar kitas įgijėjas savo lėšomis per 3 mėnesius nuo žemės sklypo perdavimo privalo įregistruoti nuosavybės teisę į žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre. Jeigu pirkėjas vengia įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą, apskrities viršininkas turi kreiptis į teismą su prašymu dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimo ir dėl nuostolių, patirtų dėl sutarties neįregistravimo, atlyginimo.
Pagrindiniai aspektai planuojant statybas rekreacinės paskirties sklype:
| Aspektas | Svarba |
|---|---|
| Sklypo paskirtis | Nulemia, kokius pastatus galima statyti. |
| Užstatymo intensyvumas | Ribos pastato dydį ir tankį. |
| Vandens telkinio apsaugos juosta | Gali riboti statybos galimybes šalia vandens telkinių. |
| Rajono planas | Nustato bendrus apribojimus statyboms regione. |
Žemėtvarkos projektai ir schemos:
- Žemėtvarkos projektas - specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatoma kaimo vietovių žemės naudojimo ir apsaugos koncepcija bei konkrečios tvarkymo priemonės.
- Žemėtvarkos schema - specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame valstybės, regionų ar rajonų lygmeniu nustatomi kaimiškųjų teritorijų žemės naudmenų naudojimo ir tvarkymo prioritetai.
Ši informacija padės jums geriau suprasti rekreacinio sklypo apibrėžimą ir statybos galimybes Lietuvoje.