Spartus technikos vystymasis suteikia šiuolaikiniam žmogui kasdien naudotis transporto priemonėmis, taip palengvinant susisiekimą ir intensyvinant gyvenimo tempą. Todėl aktualu šiandien išsamiai analizuoti baudžiamosios atsakomybės už kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus ypatumus, sampratą, funkcionalumą, kvalifikavimo problemas.
Viena globaliausių problemų pasaulyje tapus kelių eismo saugumui, atsirado poreikis numatyti baudžiamąją atsakomybę ir už kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimą. Baudžiamosios atsakomybės už kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimą užuomazgos Lietuvoje buvo suformuotos dar 1919 m. sausio 16 d. Šiuo įstatymu Rusijos imperijos 1903 m. Baudžiamajame statute numatyta, kad asmuo nusižengė, jei neatsargiai arba pernelyg greitai važinėjosi mieste arba kaime, pavedęs valdyti arklį žmogui, žinomai netinkamam arba girtam.
Nuo 1940 m. gruodžio 1 d. Lietuvoje pradėjo galioti 1926 m. baudžiamasis kodeksas, kuriame buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto eismo taisyklių pažeidimus, sukėlusius kūno sužalojimą.
1961 m. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamasis kodeksas numatė baudžiamąją atsakomybę už eismo saugumo taisyklių pažeidimą, kai jį padaro automototransporto ar miesto elektrotransporto vairuotojas.
Veiksmo kvalifikavimą pagal šį straipsnį apsunkino ašiame straipsnyje vartotos neapibrėžtos sąvokos: nelaimingas atsitikimas, avarija, itin sunkus nelaimingas atsitikimas žmonėms.
1961 m. Lietuvos TSR BK patvirtinto 246 straipsnio tobulinimas prasidėjo 1969 m. Šiuo įsaku buvo patikslintos sąvokos, konkretizuoti nusikaltimo sudėties požymiai, praplėstas nusikaltimo padarymo priemonis ratas. Baudžiamoji atsakomybė už šio straipsnio pažeidimą pradėta diferencijuoti pagal nusikalstamos veikos padarinių sunkumo laipsnį.
Taip buvo atsisakyta baudžiamosios atsakomybės sieti su nusikalstamų padarinių grėsme. Šio asmens veiksmai ar neveikimas, jeigu tai sudarė eismo saugumo taisyklių pažeidimą, sukėlusį nukentėjusiajam kūno sužalojimą ar mirtį arba padariusį žymią materialinę žalą.
Kai kurie teisininkai laikėsi nuomonės, kad terminas "eismo saugumo taisyklės" apėmė ir transporto priemonių eksploatavimo taisykles. 1989 m., priėmus straipsnio pakeitimą, abejonės buvo išsklaidytos: buvo įteisinta, kad baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį grės ir už transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimą.
1990 metais, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, liko galioti Lietuvos TSR 1961 m. baudžiamasis kodeksas. Naujojo Baudžiamojo kodekso parengimas užtruko. Todėl toliau buvo tobulinamas tuo metu galiojęs 1961 m. Lietuvos TSR baudžiamasis kodeksas. Reikšmingiausi pakeitimai ašiuo laikotarpiu buvo padaryti 1993 m. birželio 10 d., priėmus įstatymą Nr. Šio asmens eismo saugumo taisyklių pažeidimą, jeigu tai sukėlė nukentėjusiajam lengvą kūno sužalojimą ar padarė žymią materialinę žalą bei 1994 m. liepos 19 d., priėmus įstatymą Nr.
2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968 buvo patvirtintas 10 mets lauktas naujasis Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (toliau BK) ir įsigaliojo 2003 m. gegužės 1 d. (praėjus 13 mets nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo). Naujajame baudžiamajame kodekse kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas įtvirtintas atskirame XXXIX skyriuje "Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui", 281 straipsnyje.
Svarbiausias požymis, kuriuo BK 281 straipsnyje įtvirtinta nusikalstama veika - Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas skiriasi nuo kits.
Ar druskininkiečiai žino, kokios baudos skiriamos pėstiesiems už kelių eismo taisyklių pažeidimus
Dažniausi pažeidimai ir baudos
Kelių eismo taisyklės (KET) yra skirtos užtikrinti saugumą keliuose, o už jų pažeidimus numatytos baudos. Baudos dydis priklauso nuo pažeidimo sunkumo ir gali skirtis skirtingose šalyse. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, baudos už KET pažeidimus yra skirtos atgrasyti vairuotojus nuo pavojingo elgesio kelyje.
- Greičio viršijimas: Vienas dažniausių pažeidimų. Baudos dydis priklauso nuo viršyto greičio ir transporto priemonės tipo.
- Vairavimas be techninės apžiūros: Užtraukia baudą, nes techninė apžiūra užtikrina automobilio saugumą.
- Vairavimas esant neblaiviam: Užtraukia dideles baudas, teisių atėmimą ir net areštą ar laisvės atėmimą.
- Naudojimasis telefonu vairuojant: Gali sukelti skausmingas pasekmes, todėl už tai skiriama bauda.
- Kiti pažeidimai: Neapsidraudus TPVCAD, kelio ženklų nesilaikymas, posūkių nerodymas, sustojimas kur draudžiama ir kt.
Štai lentelė su dažniausiais pažeidimais ir baudomis:
| Straipsnis | Nusižengimas | Bauda (Eur) | Teisių atėmimas (mėn.) |
|---|---|---|---|
| 415.1 | Neapsidraudus privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (TPVCAD) | 50 - 240 | - |
| 415.2 | Neturint valstybinės techninės apžiūros | 30 - 40 | - |
| 417.1 | Kelio ženklų nesilaikymas | 30 - 90 | 1-3 |
| 417.1 | Posūkių nerodymas | 30 - 90 | 1-3 |
| 417.3 | Kalbėjimas telefonu be laisvų rankų įrangos | 60 - 90 | - |
KET baudos už girtumą vairuojant
Pradedantieji vairuotojai privalo būti visiškai blaivūs (0 promilių), o vairuotojai su 2 m. stažu gali vairuoti esant iki 0,4 promilių alkoholio kraujyje. Viršijus leistiną promilių ribą gresia KET baudos už girtumą prie vairo.
- Visiems vairuotojams esant lengvam neblaivumui (0,41 - 1,5 promilių) - 300 - 1500 Eur bauda bei teisių atėmimas nuo 12 iki 48 mėn;
- Vairuojant išgėrus, pavojingai ir pakartotinai, taip pat chuliganiškai ir pakartotinai bei esant nežymiam sveikatos sutrikdymas ir turto sugadinimui pirmą ar pakartotinį kartą gresia transporto priemonės konfiskavimas;
- Neturint teisės vairuoti vairuojant esant lengvam neblaivumui gresia 1100 - 1500 Eur KET bauda už girtumą ir transporto priemonės konfiskavimas.
Vairavimas vidutiniam ar sunkiam neblaivumui esant užtraukia ne tik KET baudas, bet ir areštą arba laisvės atėmimą iki 1 metų.