Šiltnamyje dera ne tik daržovės - šiltoje ir drėgnoje terpėje susidaro palankios sąlygos veistis kenkėjams ir grybinių bei kitų ligų sukėlėjams, todėl svarbu laiku atlikti grunto ir oro dezinfekavimą. Gausų derlių lemia ir dirvožemio pagerinimas trąšomis, tinkamas laistymas, daržovių grupių derinimas ir kitos subtilybės. Pagerintas dirvožemis lemia didesnį derlių.
Norint sėkmingai auginti daržoves, gėles ar kitus augalus šiltnamyje, ypatingą dėmesį reikia skirti žemės šiltnamiui paruošimui. Šiltnamio žemė skiriasi nuo lauko žemės, nes ji yra uždaroje erdvėje, kurioje augalai yra priklausomi tik nuo jūsų suteikiamų sąlygų. Tinkamai paruošta žemė šiltnamiui užtikrins sveiką augalų augimą, gausų derlių ir sumažins ligų bei kenkėjų riziką.
Šiltnamio žemės savybės
Šiltnamio žemė turi pasižymėti tam tikromis savybėmis, kurios būtinos optimaliam augalų augimui:
- Pralaidi ir puri struktūra: šiltnamio žemė turi būti puri, kad šaknys galėtų lengvai augti ir gauti pakankamai deguonies. Pernelyg sunki ir suspausta žemė trukdys šaknų kvėpavimui ir maistinių medžiagų įsisavinimui.
- Geras drenažas: vanduo neturi užsilaikyti šiltnamio žemėje, nes tai gali sukelti šaknų puvinį. Tuo pačiu metu, žemė turi gerai sulaikyti drėgmę, kad augalai nebūtų nuolat veikiami sausros.
- Pakankamas maistinių medžiagų kiekis: augalai šiltnamyje intensyviai auga ir sunaudoja daug maistinių medžiagų. Šiltnamio žemė turi būti turtinga organinėmis medžiagomis ir pagrindinėmis maistinėmis medžiagomis, tokiomis kaip azotas, fosforas ir kalis.
- Neutralus arba silpnai rūgštus pH lygis: dauguma daržovių ir gėlių geriausiai auga neutralioje arba silpnai rūgščioje žemėje (pH 6.0-7.0).
- Sterilumas: šiltnamio žemė turėtų būti be ligų sukėlėjų, kenkėjų ir piktžolių sėklų.
Tinkamas šiltnamio žemės paruošimas yra esminis žingsnis, užtikrinantis gerą derlių. Jei šiltnamis naudojamas jau keletą metų, rekomenduojama kasmet bent dalį dirvos pakeisti arba atnaujinti. Senos dirvos pakeitimas padeda išvengti ligų ir kenkėjų kaupimosi. Taip pat rekomenduojame atlikti dirvožemio tyrimą prieš pradedant bet kokius darbus, kuris parodys esamą pH lygį ir maistinių medžiagų kiekį.
Šiltnamių durpių-komposto mišinys, 80 l , „Agrochema“
Šiltnamio žemės paruošimo darbai
Pavasarį sušilus orui, šiltnamyje laikas pradėti dirvožemio paruošimo darbus. „Tikslaus termino nėra, laiką nurodo pati gamta - kai nėra įšalo, kastuvas lengvai sminga į žemę. Tikriausiai jau niekur Lietuvoje neliko įšalo, vadinasi, galima pradėti dirbti“, - sako Andrej Lenart.
Žemės atnaujinimas ir gerinimas
Jei šiltnamyje planuojate palikti tą pačią žemę, reikia ją atnaujinti, pagerinti - įmaišyti specialaus durpių komposto mišinio „Šiltnamiui“. Taip pat į dirvožemį galima įterpti granuliuotų mėšlo trąšų - tai padidina humuso kiekį, lemia didesnį derlių.
Pagerinti žemės savybes padeda ir posėliniai arba sideraliniai augalai. „Nuolat auginamos daržovės žemę nealina, ji tampa nederlinga. Sėjomaina - vienas iš būdų atgaivinti dirvožemį“, - teigia agronomas. Greitai augančius sideralinius augalus galima pasėti ankstyvą pavasarį, o jiems sudygus, žemę sukasti prieš daržovių daigų sodinimą. Posėliniai augalai sėjami ir nuėmus derlių - pastaruoju metu nusistovėjo ilgesnis ir šiltesnis rudens periodas, todėl jie spėja sudygti.
Seną ir nualintą šiltnamio gruntą rekomenduojama pakeisti. „Jei šiltnamis nėra didelis, tai padaryti lengviau, bet vis tiek nukasti žemės sluoksnį yra sunkus darbas. Specialioje literatūroje nurodoma, kad reikėtų pakeisti ne mažiau nei 20 centimetrų paviršinio grunto, bet optimalus kultūrinio dirvožemio sluoksnis yra 30 centimetrų“, - teigia A.Lenart.
Jeigu nuspręsite šiltnamio žemės nekeisti, tuomet reikėtų ją atgaivinti ir sugrąžinti prarastą derlingumą. Tai galima padaryti sukasus 25-30 cm viršutinio žemės sluoksnio ir išbėrus „Agrochemos“ „Kompostinės žemės“ arba durpių substrato „Šiltnamiui“ ir sumaišius su sena žeme.
Kompostinė žemė, „Agrochema“
Taip pat nualintą dirvą atgaivinti padės organiniai preparatai, kurie ne tik padidins humuso kiekį dirvoje, bet ir suaktyvins mikroorganizmų veiklą bei teigiamai paveiks dirvodarą. „Ekologiškas galvijų mėšlas“ - tai granuliuotos bekvapės, lengvai tirpstančios, 100 proc. natūralios trąšos be cheminių priedų, tinkančios visiems dirvožemiams ir visiems augalams. Šias trąšas galima naudoti dviem būdais - išbarsčius bei įterpus į dirvą ir jeigu dirva sausa, gausiai palaisčius. Kitas būdas - ištirpinti trąšas vandenyje ir laistyti šiuo tirpalu dirvą bei augalus. Siekiant pagerinti dirvos derlingumą, padidinti bei humuso kiekį, atstatyti nualintą žemę, trąšas galima berti arba laistyti likus 3-4 savaitėms iki augalų sodinimo.
Granuliuotas mėšlas 1kg, „Agrochema“
Tuo tarpu skysta organinė trąša „Humi dyk“ pagaminta iš mėsinių galvijų kraikinio mėšlo komposto naudojama kaip biologiškai aktyvių komponentų kompleksas, kuris teigiamai veikia dirvoje esančius mikroorganizmus bei stimuliuoja visus augalo augimo procesus. Ši natūrali trąša gali būti naudojama ne tik dirvos gaivinimui, augalų laistymui, bet ir sėklų apdorojimui, ar pamerktų gėlių ilgesniam išlaikymui.
Huminis preparatas, „Agrochema“
Dirvožemio dezinfekavimas
Prieš sodinant augalus, rekomenduojama atlikti šiltnamio žemės dezinfekavimą, siekiant sunaikinti ligų sukėlėjus, kenkėjus ir piktžolių sėklas. Yra keletas dezinfekavimo būdų:
- Terminis dezinfekavimas: dirvožemį galima dezinfekuoti karštu vandeniu arba garais. Karštas vanduo (apie 90-100°C) pilamas ant žemės, arba naudojamas garų generatorius.
- Cheminis dezinfekavimas: galima naudoti cheminius preparatus, skirtus dirvožemio dezinfekavimui.
- Biologinis dezinfekavimas: naudojami biologiniai preparatai, kurie slopina ligų sukėlėjus ir gerina dirvožemio mikroflorą.
- Saulės dezinfekavimas (solarizacija): šiltnamis uždengiamas plėvele, o saulės šiluma įkaitina dirvožemį iki aukštos temperatūros, sunaikindama ligų sukėlėjus ir kenkėjus.
Šiltnamyje susidaro palankios sąlygos veistis įvairiems ligų sukėlėjams, todėl prieš naują sezoną būtina dezinfekuoti dirvožemį, orą, vidines konstrukcijas ir dangą. Pasak A.Lenart, net jeigu ir pakeisite žemę, tai dar nereiškia, kad ji yra švari, be grybinių ligų sukėlėjų. Norint ją dezinfekuoti, yra vienintelis būdas - naudoti pesticidus.
Agronomas pataria prieš sodinant daržovių daigus arba jau pasodinus, dirvožemį palaistyti „Agrochemos“ fungicidu „Previcur energy“, kuris pasižymi gydomosiomis ir apsauginėmis savybėmis, stabdo grybienos augimą, sporų vystymąsi, sporuliaciją, ir tokiu būdu neleidžia ligoms plisti: „Galima palaistyti visą žemės plotą arba tik šalia daigų - preparatas padeda geriau daržovėms prigyti ir kartu apsaugo šaknų sistemą nuo žemėje esančių ligų sukėlėjų. Šis preparatas yra pesticidas, todėl reikia laikytis saugumo reikalavimų.“
Fungicidas, „Agrochema“
Dirvožemio purenimas
Purenimas padeda pagerinti dirvos aeraciją, užtikrina, kad šaknys lengvai pasiektų deguonį ir maistines medžiagas. Dirvą reikėtų purenti ne tik pavasarį, bet ir sezono metu, ypač jei ji tampa pernelyg suspausta. Pirmiausia reikia iškasti esamą šiltnamio žemę maždaug 20-30 cm gyliu.
Organinių medžiagų įterpimas
Organinės medžiagos yra labai svarbios šiltnamio žemei, nes jos gerina dirvožemio struktūrą, drėgmės sulaikymą ir maistinių medžiagų prieinamumą. Galima naudoti kompostą, perpuvusį mėšlą, durpes arba biohumusą. Organines medžiagas reikia tolygiai įterpti į išpurentą žemę.
Mineralinių trąšų naudojimas
Remiantis dirvožemio tyrimo rezultatais, reikia pridėti mineralinių trąšų, kurios papildys trūkstamas maistines medžiagas. Dažniausiai naudojamos kompleksinės mineralinės trąšos, skirtos daržovėms ar gėlėms.
pH lygio reguliavimas
Jei dirvožemio tyrimas parodė, kad pH lygis yra per rūgštus, jį galima pakelti kalkėmis arba dolomitmilčiais. Jei pH lygis per šarminis, jį galima sumažinti durpėmis arba sieros milteliais.
Reguliarus tręšimas
Norint užtikrinti tinkamą dirvos maistingumą, reikėtų reguliariai tręšti. Net ir tinkamai paruošta šiltnamio žemė laikui bėgant praranda savo savybes. Maistinės medžiagos yra sunaudojamos augalų, organinės medžiagos suyra, gali kauptis ligų sukėlėjai ir kenkėjai.
Šiltnamio žemės atnaujinimo dažnumas priklauso nuo auginamų augalų rūšies ir auginimo intensyvumo. Rekomenduojama atnaujinti šiltnamio žemę kas 2-3 metus, pilnai pakeičiant viršutinį dirvožemio sluoksnį (apie 20-30 cm). Kasmet rekomenduojama papildyti dirvožemį organinėmis medžiagomis ir atlikti tręšimą.
Augalų kaimynystė
Planuojant šiltnamyje auginti kelias daržovių rūšis, reikia atsižvelgti į skirtingas jų auginimo sąlygas. A. Lenart pabrėžia, kad pomidorams žydėjimo metu reikia vėdinimo, skersvėjo, kad vyktų tinkamas apdulkinimas, o agurkams tinka ir stovintis oras. Be to, agurkams reikia daugiau drėgmės, o pomidorai dėl didesnės santykinės oro drėgmės suserga maru.
„Populiariausias daržoves - pomidorus, paprikas, baklažanus galima auginti kartu, tačiau agurkams reikia šiek tiek kitokių sąlygų. Jeigu vieni auga gerai, tai kiti prasčiau ir atvirkščiai, todėl reikėtų pasirinkti - šiltnamyje auginti agurkus arba pomidorus. Dažniausiai sodininkai agurkus sodina lauke, kad išvengtų problemų, nes jie šiltnamyje užimta tik vietą, o naudos mažai“, - sako agronomas.
Šiltnamis
Laistymo sistemos svarba
Vienas iš svarbiausių šiltnamyje auginamų daržovių priežiūros aspektų - tinkamas laistymas, kuris užtikrina augalo drėgmės poreikį. „Nesvarbu, kokį būdą pasirinksime - nešiosime vandenį laistytuvu ar įrengsime lašelinę laistymo sistemą. Automatinės lašelinės sistemos pranašumas yra tas, kad žemė nuolat drėkinama, todėl neišdžiūsta šaknys. Su laistytuvu reikia dažnai laistyti, ypač karštomis dienomis. Pamiršus palaistyti, ar išvažiavus kelias dienas ir palikus šiltnamį be priežiūros, dirvožemis gali greitai išdžiūti“, - pasakoja agronomas.
Automatinė laistymo sistema ne tik efektyviai užtikrina pastovų drėgmės poreikį, bet ir sumažina priežiūros darbus. „Žinoma, jos įrengimas kainuoja papildomai, bet tai atsiperka, nes sodininkui lieka daugiau laisvo laiko“, - mano A. Lenart.
Temperatūros reguliavimas
Karštomis vasaros dienomis šiltnamį būtina išvėdinti, tačiau dažnai nepakanka vien tik praverti duris, efektyviau veikia stoglangiai, nes karštas oras kyla į viršų. „Atidarius stoglangius, karštas oras paprasčiau ir lengviau pasišalina. Visgi, šiltnamio temperatūra ne taip greitai sumažinama. Kai kurie sodininkai įrengia ventiliatorius, kad sumaišytų karšto ir vėsaus oro srautus, išpūstų karštį“, - teigia agronomas.
Jei karštomis dienomis lauke oras įkaista iki 30 laipsnių, šiltnamyje termometro stulpelis gali pakilti iki 40-50 laipsnių. Vėdinimas šiek tiek sumažina karštį, tačiau nepakankamai. Pasak A.Lenart, augalams toks karštis nėra naudingas, šiltnamis neturi virsti pirtimi. Visgi, nėra kito būdo sumažinti temperatūrai - belieka tik vėdinimas.
Šiltnamis
Dangos pasirinkimas
Šiltnamio stogai dažniausiai yra tradicinės šlaitinės ar ovalinės formos, karkaso konstrukcija - stačiakampė. „Šiltnamio formą kiekvienas gali pasirinkti pagal savo skonį ar sodo dizainą - augalams tai neturi jokios įtakos“, - teigia A. Lenart.
Daug svarbiau pasirinkti tinkamą dangą. Stiklinis šiltnamis yra ilgaamžiškesnis, jis statomas ant tvirto pamato. Pasak agronomo, tokiuose šiltnamiuose gali būti įrengtas ir papildymas šildymas, kuris leidžia pratęsti daržovių auginimo sezoną iki vėlyvo rudens.
Šiltnamiai, uždengti polietileno plėvele ar polikarbonatu - lengvesnės konstrukcijos, paprasčiau įrengiami. „Polietileno plėvelė, priklausomai nuo jos kokybės, gali tarnauti keletą metų, o suplyšusi lengvai pakeičiama nauja. Stiklas - tvirtesnė medžiaga, tačiau taip pat gali sudūžti“, - sako agronomas.
Svarbu atkreipti dėmesį į dangos skaidrumą. Stiklas ar skaidrus polikarbonatas praleidžia tiesioginius saulės spindulius, kurie nudegina augalus. „Jei laistant ant lapų ar vaisių patenka vandens lašiukų, tose vietose lieka baltos dėmės. Kai kurie sodininkai šią problemą išsprendžia paprastai - skaidrią dangą užtepa kalkėmis. Taip dalis saulės radiacijos atsispindi, kas leidžia šiek tek sumažinti ir temperatūrą. Jei šiltnamis uždengtas polietileno plėvele, matinis paviršius išskaido saulės spindulius ir daržovės yra apsaugos nuo nudegimų“, - teigia A. Lenart.
Tinkamai paruošta žemė šiltnamiui yra raktas į sveiką ir gausų derlių. Reguliarus šiltnamio žemės atnaujinimas, dezinfekavimas, purenimas bei tręšimas padeda palaikyti optimalią dirvos kokybę.
tags: #kokia #turi #buti #zeme #siltnamyje