Dabar vis daugiau kalbama apie energetinį ne tik technikos, bet ir statinių efektyvumą. Kaskart perkant būstą Lietuvoje, susiduriame su daugybe dokumentų. Vienas jų - energinio naudingumo sertifikatas. Daugeliui pirkėjų tai atrodo kaip eilinė formalybė, kurią tiesiog reikia „atžymėti” pirkimo procese.
Šiame straipsnyje panagrinėsime energinio naudingumo klases ir išsiaiškinsime, ar verta investuoti į B klasės būstą.
Energinio Naudingumo Klasės: Apžvalga
Šiuo metu egzistuoja devynios energinio efektyvumo klasės: A++, A+, A, B, C, D, E, F ir G. Reitinge A++ yra aukščiausia klasė. Ja pažymėti objektai yra patys taupiausi bei sandariausi, o G - žemiausia, tad tokie objektai nėra labai sandarūs ar modernūs.
Energinio naudingumo sertifikatą su atitinkama energinio naudingumo klase galima gauti tik tada, kai į objektą atvyksta specialistas bei įvertina daugybę aspektų bei dalykų. Tai: langai ir jų sandarumas, šildymo sprendimas bei jo techninė charakteristika, karšto vandens ruošimo įranga, vamzdžių montavimas, grindų, sienų apšiltinimo storis bei daug kitų. Nepamirškite, kad tyrimą daryti gali tik sertifikuota, atestuota įmonė.
Net, jei objektas dabar yra žemos energetinės klasės, ją galima pakelti atlikus renovacijos, remonto darbus.
Pavyzdžiui, Regia žemėlapyje tiesiog pažymėkite, kad norite matyti informaciją apie pastatų energetinio naudingumo sertifikatus ir galite prisiartinti bet kurią lokaciją visoje Lietuvoje bei matyti, koks sertifikatas suteiktas objektui. Turėkite omenyje, kad patys naujausi statiniai arba ką tik sertifikuoti objektai dar nėra sukelti.
B klasės namai dažniausiai yra senesni. Jie statyti po 2000 m. Šie namai turi geresnį namo energetinio efektyvumo lygį nei C, D ar žemesnės klasės pastatai.
B klasė: ~5% (naujos statybos namai iki 2014 m.
Visi, kurie planuoja renovuoti savo namus, turi žinoti apie B klasės reikalavimus. B klasės namai labai efektyvūs energijos suvartojime. Jie suvartoja 40% mažiau šiluminės energijos nei žemesnės klasės pastatai.
Energinio naudingumo sertifikatas yra būtinas parduodant ar nuomoti pastatą Lietuvoje. Tai taip pat tinkamas B klasės namams. Dokumentas gali galioji 10 metų.
B klasės namai turi aukštesnius reikalavimus šiluminėje izoliacijoje. Tai padeda sumažinti energijos sąnaudas ir užtikrinti energinį efektyvumą. Sienų ir stogo izoliacija turi būti aukštojo kokybės. Tai sumažina šilumos nuostolius. Langai ir durys turi būti geros šilumine varžos. Dažnai reikia trijų stiklų paketo. Grindų šiltinimas yra svarbus, įskaitant pirmąjį aukštį ar virš nešildomų rūsių. Tinkamas grindų šiltinimas išlaiko tolygią šilumą visame name.
Pagrindiniai B Klasės Namų Reikalavimai
- Aukštesni reikalavimai šiluminei izoliacijai
- Kokybiška sienų ir stogo izoliacija
- Gera langų ir durų šiluminė varža
- Efektyvios šildymo ir vėdinimo sistemos
Modernūs namo energetinio efektyvumo klasės B būstai reikalauja efektyvių šildymo ir vėdinimo sistemų. Jie padeda sumažinti energijos sąnaudas ir užtikrinti komfortišką aplinką. Vėdinimo sistemos taip pat turi užtikrinti gerą oro kokybę. Rekuperacinės vėdinimo sistemos yra populiarus pasirinkimas. Tinkami šildymo ir vėdinimo sprendimai yra esminiai siekiant pasiekti aukštą namo energetinio efektyvumo klasę B.
B klasės namai turi specifinius reikalavimus. Jie garantuoja energijos efektyvumą ir komfortą.
LST EN ISO 9972:2015 standartas nustato, kad C, B, A, A+ ar A++ klasės pastatai turi būti suprojektuoti. Matavimo metu reikia laiku būti tikslumui. Temperatūros matuoklis gali būti netoli tik 0,5 laipsnio. Matavimo rezultatuose turi būti matyti daugiau kaip 5-6 statistinių taškų.
Projektuojant namų projektavimas B klasės namus, daugiausiai dėmesio skiriamas energinio efektyvumo planavimui. Projektuojant B klasės namus, būtina rinkti medžiagas ir technologijas, kurios užtikrintų aukštus energinio efektyvumo standartus. Netinkamas pasirinkimas gali sukelti problemų, kaip nepakankamą termoizoliaciją, prastą sandarumą ar neefektyvias sistemas. Projektavimo etape svarbu numatyti sprendimus, kurie leistų pasiekti B klasės reikalavimus.
Ar Verta Investuoti Į B Klasės Būstą? Ekspertų Nuomonės
Redakcijos pastaba: Surengėme apskritojo stalo diskusiją su trimis skirtingų sričių specialistais - nekilnojamojo turto ekspertu, energetikos inžinieriumi ir finansų analitiku - kad išsiaiškintume, kada ir kodėl verta investuoti į energiškai efektyvesnius būstus.
Redaktorius: Lietuvos būsto rinkoje vis dažniau girdime apie energines klases ir jų svarbą. Tačiau ar tikrai verta mokėti daugiau už aukštesnės energinės klasės būstą? Kiek tai atsiperka ir kokiomis aplinkybėmis?
Nekilnojamojo turto ekspertas: Pirkėjai šiandien daug labiau išprusę energinio efektyvumo klausimais nei prieš 5-10 metų.
Energetikos inžinierius: Taip, tačiau svarbu suprasti, kad ne visada aukštesnė energinė klasė automatiškai reiškia proporcingai mažesnes sąskaitas.
Finansų analitikas: Mano patirtis rodo, kad žmonės dažnai priima sprendimus remdamiesi emocijomis, o ne finansiniais skaičiavimais.
Redaktorius: Pradėkime nuo pagrindų. Kaip eiliniam pirkėjui vertėtų skaityti energinio naudingumo sertifikatą?
Energetikos inžinierius: Pagrindinė problema ta, kad žmonės žiūri tik į raidę, bet neanalizuoja skaičių. Sertifikate svarbiausia - energijos suvartojimo intensyvumas, matuojamas kWh/m² per metus.
Nekilnojamojo turto ekspertas: Sutinku. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokiais būdais pasiekta aukšta energinė klasė. Ar tai pasiekta per gerą pastato apvalkalą (sienas, stogą, langus), ar per brangias inžinerines sistemas?
Finansų analitikas: Geras pastebėjimas. Investuojant į nekilnojamąjį turtą, visada reikia galvoti apie ilgalaikę perspektyvą.
Finansų analitikas: Suskaičiuokime. Vidutinis 70 kv.m butas Vilniuje su E klase šildymo sezono metu „suvalgo” apie 1200-1500 EUR. Analogiškas C klasės butas - apie 700-850 EUR, o A klasės - 350-450 EUR.
Nekilnojamojo turto ekspertas: Prie to reikėtų pridėti ir padidėjusią nekilnojamojo turto vertę. Rinkos duomenys rodo, kad A klasės būstas kainuoja vidutiniškai 12-15% daugiau nei analogiškas E klasės būstas.
Energetikos inžinierius: Nepamirškime ir komforto aspekto. Laikotarpio, kurį planuojate praleisti būste. Jei perkate 2-3 metams, permokėti už A klasę finansiškai neapsimoka. Energijos kainų prognozės. Finansavimo sąlygų.
Energetikos inžinierius: Sutinku, bet pridurčiau, kad svarbu analizuoti ne tik energinę klasę, bet ir energinio naudingumo sertifikatas24 pateiktas rekomendacijas.
Nekilnojamojo turto ekspertas: Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad perėjimas nuo G-F klasės prie D-C klasės beveik visada atsiperka per 5-7 metus. Perėjimas nuo C prie B - per 7-10 metų. Perėjimas nuo B prie A - gali užtrukti 10-15 metų.
Energetikos inžinierius: Taip pat reikėtų pagalvoti apie pastato amžių ir bendrą būklę.
Nekilnojamojo turto ekspertas: Sutinku, bet norėčiau pabrėžti, kad net ir trumpalaikėje perspektyvoje aukštesnė energinė klasė duoda vieną didelį privalumą - likvidumą.
Finansų analitikas: Šiandien Lietuvos bankai siūlo vadinamąsias „žaliąsias” paskolas aukštos energinės klasės būstams.
Nekilnojamojo turto ekspertas: Tai labai svarbus aspektas, apie kurį dažnai pamirštama.
Energetikos inžinierius: Norėčiau pabrėžti, kad verta atidžiai perskaityti energinio naudingumo sertifikatą prieš priimant sprendimą.
Redaktorius: Kokia jūsų nuomonė apie investicijas į senesnių būstų energinį efektyvumą?
Finansų analitikas: Renovacija beveik visada apsimoka finansiškai, jei planuojate būste gyventi ilgiau nei 7-10 metų.
Energetikos inžinierius: Sutinku su šiuo eiliškumu, bet pridurčiau, kad kompleksinė renovacija beveik visada efektyvesnė nei dalinė.
Nekilnojamojo turto ekspertas: Iš rinkos perspektyvos, dalinė renovacija dažnai neatsispindi būsto kainoje, o kompleksinė - beveik visada.
Jaunoms šeimoms su ribotu biudžetu: Geriau rinktis mažesnį, bet energiškai efektyvesnį būstą, nei didesnį, bet neefektyvų.
Investuotojams: Atkreipkite dėmesį, kad nuomininkai vis dažniau teiraujasi apie komunalinių išlaidų dydį.
Pirkėjams su paskola: Visada apskaičiuokite bendrą paskolos kainą, įskaitant palankesnes sąlygas aukštesnės energinės klasės būstams.
Energetikos inžinierius: Dažniausia klaida - žiūrėti tik į energinę klasę, negilinantis į detales.
Finansų analitikas: Žmonės dažnai neįvertina laiko vertės pinigų kontekste. 100 eurų sutaupytų dabar verta daugiau nei 100 eurų sutaupytų po 10 metų.
Nekilnojamojo turto ekspertas: Didžiausia klaida - nepasikonsultuoti su ekspertais. Energinio naudingumo sertifikatas gali būti sudėtingas dokumentas, o jo interpretacija reikalauja specialių žinių.
Energetikos inžinierius: Matome ryškėjančią tendenciją - perėjimą nuo energijos taupymo prie energijos gamybos. Naujausi projektai ne tik minimaliai vartoja energiją, bet ir patys ją gamina.
Finansų analitikas: Finansų sektoriuje pastebima nauja tendencija - draudimo įmokų susiejimas su energine klase.
Nekilnojamojo turto ekspertas: Rinkoje formuojasi naujas segmentas - „tvarūs namai”, kur energinis efektyvumas yra tik vienas iš aspektų. Šie projektai taip pat akcentuoja tvarių medžiagų naudojimą, vandens taupymą, atliekų mažinimą ir bendruomenės kūrimą.
Redaktorius: Dėkoju visiems ekspertams už įžvalgas.
Apibendrinant galima teigti, kad investicija į aukštesnę energinę klasę dažniausiai atsiperka, jei planuojate būste gyventi ilgiau nei 5-7 metus.
Finansinė Nauda: Skaičiuoklė
Įsivaizduokite situaciją: jūs nusipirkote jaukų butą už 70 000 eurų, o jūsų kaimynas - panašų butą už 80 000 eurų. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad sutaupėte 10 000 eurų. Jei jūsų butas priklauso G energinio naudingumo klasei, o kaimyno - B klasei, per 15 metų (vidutinis laikotarpis iki pirmos didesnės renovacijos) vien šildymo išlaidoms išleisite apie 18 000 eurų daugiau.
40 kv. metrų ploto A+ energinės klasės butas per metus šildymui kainuoja apie 9 eurus. B klasės butas kainuoja daugiau, bet vis tiek gerokai mažiau nei C ar D klasių.
Ši lentelė padės jums palyginti pagrindinius naujos ir senos statybos butų aspektus:
| Savybė | Nauja statyba | Sena statyba |
|---|---|---|
| Kaina (€/kv. m) | 2 500 - 4 500 | 1 200 - 2 500 |
| Įrengimas | Dažnai dalinė apdaila | Pilnai įrengti |
| Šildymo efektyvumas | Labai aukštas | Vidutinis arba žemas |
| Lokacija | Nauji rajonai, periferija | Centras, senamiestis |
| Parkavimas | Privatus ar požeminis | Viešas, dažnai perpildytas |
Valstybės Parama Modernizavimui
Jei norite modernizuoti savo namą, valstybė gali padėti. 2024-2025 metais yra planuojama 44 mln. eurų parama. Maksimali kompensacija gali būti iki 14 500 eurų. Parama gali būti suteikiama, jei šiluminės energijos sąnaudos sumažės ne mažiau kaip 40%. Norint dalyvauti, reikalinga energinio naudingumo eksperto pažyma. Paraiškas gali siųsti per specialią sistemą nuo spalio 1 iki spalio 30 d. Namai, kurie modernizuojasi, negali būti areštuoti. Jie negali būti naudojami komercinei veiklai.
Investuojant į B klasės namus, svarbu ne tik energetinio efektyvumo klasė. Svarbiau yra ilgalaikė ekonominė nauda. Namo energetinio efektyvumo klasė labai paveikia sąnaudas.
Nuotrauka su namu ir saulės baterijomis
Tvarus namas su saulės baterijomis. Šaltinis: manokiemas.lt