Apsvaigsta galva, ima zvimbti ausyse, akyse užtemsta, o kas buvo po to, nebeprisimenate. Statistika rodo, kad bent kartą gyvenime yra nualpęs kas penktas žmogus. Ši būklė gali pasireikšti bet kuriame amžiuje ir nutikti tiek turintiems sveikatos problemų, tiek neturintiems.
Apalpimas yra staigus, trumpalaikis sąmonės netekimas dėl ūmaus galvos smegenų kraujotakos nepakankamumo. Labai dažnai nualpstama staiga, tačiau kartais tam galima užkirsti kelią.
Jei stebite alpstantį žmogų, įsidėmėkite, jis suglebo palaipsniui ar krito staiga, - tai svarbi informacija.
Alpimo Priežastys
Alpimo priežastys gali būti įvairios. Nualpstama dėl dehidratacijos, t. y. kai vartojama per mažai skysčių, stipraus emocinio streso, nerimo, baimės, skausmo, alkio, alkoholio, hiperventiliacijos - per dažno kvėpavimo. Nualpti galima tiesiog dehidratavus ar smarkiai išsigandus.
Neretai nualpstama dėl ortostatinės hipotenzijos - staigaus kraujospūdžio nukritimo. Jeigu žmogus atsistoja staiga, sunkio jėga visą kraują lyg sutraukia į apatines kūno dalis.
„Jeigu žmogų vėl paguldome arba pasodiname, kraujospūdis vėl gali pakilti. Tada žmogus tuoj pat atgauna sąmonę“, - sako J.
Pasak jos, labai svarbu atmesti gyvybiškai pavojingas situacijas, kai alpimas vyksta dėl gyvybei pavojingų ritmo sutrikimų, minėtos laidžiosios sistemos sutrikimo arba aortos plyšimo. Kartais už tai atsakingi mūsų širdies vožtuvai: jeigu mūsų pačios stambiausios kraujagyslės aortos vožtuvas yra susiaurėjęs, per tą siaurą vožtuvą smegenys normaliai neaprūpinamos krauju.
Kraujospūdžio matavimas gali padėti nustatyti alpimo priežastis.
Kaip Atpažinti Artėjantį Apalpimą ir Ką Daryti?
Prieš tai ausyse gali pasigirsti zvimbimas, sulėtėti pulsas, o akyse užtemti. Tik po to žmogaus kūnas suglemba, jis parkrinta. Pastebėjus pavojų įmanoma sumažinti sužeidimų riziką.
„Yra vienas pratimas, kurį galima atlikti, jeigu jaučiate, kad krenta kraujospūdis. Jis iš tikrųjų labai paprastas, bet gali greitai pakelti kraujospūdį. Jūs atsistojate, sukryžiuojate kojas ir stipriai suspaudžiate šlaunų ir sėdmenų raumenis. Tuo metu iš apatinių galūnių kraujas plūsteli į viršų, šiek tiek kilsteli kraujospūdis.
Jeigu žmogus pasiskundė, kad jam pasidarė silpna, matote, kad jis išblyško, jį išpylė šaltas prakaitas, rekomenduojama žmogų paguldyti ir pasistengti, kad jo galva būtų žemiau kojų. Jeigu nėra kaip atsigulti, lenkitės į apačią, kad galva būtų kuo žemiau.
Pamačius gatvėje apalpusį praeivį, gydytojas pataria pasirūpinti, kad nelaimėliui niekas netrukdytų kvėpuoti.
„Vyrai nešioja marškinius, dėvi kaklaraištį. Jeigu mazgas įtemptas ar viršutinė marškinių saga smarkiai veržia, reikėtų atlaisvinti kvėpavimo apimtį ties kaklu“, - sakė profesorius.
Jis taip pat paaiškino, kad apalpusio žmogaus kojas derėtų suimti už kulnų ir pakelti į viršų, geriausia 45-55 laipsnių kampu. Taip suaktyvinama kraujotaka viršutinėje kūno dalyje, žmogus turėtų atsigauti per keliolika sekundžių.
Kada Kreiptis į Gydytoją?
Jei pajutote alpulį, bet greitai atsigavote, ar verta kreiptis į neurologą, kardiologą? Anot laidos viešnios, pirmiausia verta kreiptis į šeimos gydytoją, pasitikrinti, ar nesumažėjęs hemoglobino rodiklis, gal mažai geriate skysčių, gal yra kitų bendrųjų sveikatos sutrikimų, kurie gali provokuoti alpimą. Šeimos gydytojas matys, ar reikia papildomos kardiologo, neurologo pagalbos.
Alpimas ar Epilepsija?
Pačios pavojingiausios alpimo priežastys yra kardiologinės, o neurologijoje labiausiai bijoma, kad tai nebūtų sąmonės netekimas dėl epilepsijos priepuolio, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ sako neurologė Dalia Matačiūnienė.
Neurologai susitinka su pacientais, kai nėra aišku, ar tai buvo alpimas, ar sąmonės netekimas, dėl kokios priežasties. Sąmonės netenkama dėl smegenų neaprūpinimo krauju, o epilepsijos priepuolis nutinka dėl stiprios elektrinės iškrovos smegenyse.
Visų pirma, svarbu, kaip žmogus alpsta: ar jis suglemba palaipsniui (dėl ko alpstantys žmonės retai susižaloja, nes palengva netenka tonuso ir nugriūna), ar krenta staiga. Kitas dalykas, tipinio epilepsijos priepuolio metu būna ritmingi kūno traukuliai. Žmogus krūpčioja, jo veidas, rankos, kojos būna įsitempę, akys gali būti ir atmerktos, be to, pro lūpas gali imti bėgti kraujas, nes žmogus gali įsikąsti į liežuvį.
„Šeimos gydytojui ne visada paprasta atskirti, bet yra tam tikrų būtent epilepsijos požymių, kurie verčia suklusti, pavyzdžiui, jeigu žmogus neprisimena, kas buvo prieš tą alpimą, „išsijungia“ staiga. Svarbu, ką pats žmogus gali pasakyti, ar jis greitai atsitokėjo, ar suprato, kas darosi aplinkui po priepuolio, ir kiti dalykai, kuriuos jau gali papasakoti aplinkiniai, įvykio liudininkai, kas darėsi su tuo žmogumi, kai jis buvo be sąmonės“, - pažymi D.
Kuomet žmogus apalpsta pirmą kartą, gali kilti įtarimų, ar tai nėra epilepsijos pradžia. Šios ligos priepuoliams būdingi traukuliai, bet nežymus trukčiojimas galimas ir sinkopės metu. Daug ryškesnis skirtumas - būklės trukmė.
„Epilepsijos sukeltas sąmonės netekimas trunka ilgiau - tris keturias minutes. Taip pat būdingas raumenų hipertonusas: žmonės susikandžioja liežuvį, būna vieną ranką sutraukia per alkūnę, o kita laikoma tiesiai. Epilepsijai taip pat labiau būdingi apatinių galūnių spazmai, kvėpavimo sutrikimai“, - vardijo L.Valius.
Profesorius pridūrė, kad epilepsijos priepuolį patyrę žmonės dažnai pasakoja apie aurą.
„Tai epilepsijai būdinga būklė, kuomet pasikeičia spalvos. Pavyzdžiui, žmogus ima viską matyti mėlynai. Taip pat atsiranda garsai, kurių nepaaiškinsi aplinkiniu triukšmu. Kitas požymis - gali aplankyti nepaaiškinamas nerimas, net išgąsčio jausmas“, - paaiškino L.Valius.
Statistiškai, epilepsijos priepuoliai yra žymiai retesni nei sinkopės. Funkciniai nualpimo epizodai sudaro apie 70 proc.
Epilepsijos priežastys gali būti įvairios.
Rizikos veiksniai
- Dehidratacija
- Stiprus emocinis stresas
- Nerimas
- Baimė
- Skausmas
- Alkis
- Alkoholis
- Hiperventiliacija
- Ortostatinė hipotenzija
- Širdies ritmo sutrikimai
Kaip elgtis karštomis dienomis?
Pirmosiomis rugpjūčio dienomis Lietuvoje vėl įsivyravo kaitra, termometrų stulpeliai vietomis kilo aukščiau 30 laipsnių. Gydytojai pastebi, kad karštomis dienomis apalpimų daugėja.
„Esant aukštai oro temperatūrai, išsiplečia kojų venos, kraujas nuteka žemyn, smegenys pajunta badą ir dėl to įvyksta alpimas. Papildoma rizika kyla, jeigu žmogus ilgai stovi arba lėtai vaikšto, pavyzdžiui, slampinėja po prekybos centrą“, - apie karščių poveikį kraujotakai pasakojo L.Valius.