Vienas pamatinių šiuolaikinės baudžiamojo proceso teisės principų yra asmens teisė į veiksmingą ir realią gynybą, kuri įgyvendinama užtikrinant asmeniui galimybę gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją, arba teisės aktų nustatytais atvejais gauti teisinę pagalbą nemokamai.
Asmens teisė į gynybą ir pačiam pasirinkti gynėją yra universalus principas, pripažįstamas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Vis dėlto, praktikoje pasitaiko situacijų, kai formaliai taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) nuostatas siekiama riboti asmens teisę į gynybą, o konkrečiai - teisę turėti savo pasirinktą gynėją.
Vertinant aptariamą atvejį būtina pažymėti, kad iš tiesų, BPK 61 straipsnio 1 dalis expressis verbis nustato, kad advokatas arba advokato padėjėjas neturi teisės dalyvauti procese kaip gynėjas arba nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo atstovas, jeigu jis toje pačioje byloje anksčiau dalyvavo kaip liudytojas, etc.
Šia nuostata siekiama išvengti situacijų, kuomet:
- a) advokato profesine praktika besiverčiantis asmuo tapo asmeniu, apie kurį yra duomenų, kad jis gali žinoti kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių, t. y. liudytoju konkrečiame baudžiamajame procese, o vėliau tame pačiame procese šis advokatas siekia tapti gynėju arba įgaliotuoju atstovu ir pan.;
- b) advokatas, būdamas gynėju, įgijo ir kito proceso subjekto, t. y. liudytojo, galinčio duoti parodymus dėl tų pačių bylos aplinkybių, statusą ir dėl to kyla realus procesiškai reikšmingų interesų konfliktas ar jo regimybė.
Pavyzdžiui, gynėjas duodamas parodymus atskleidžia duomenis, kurie ikiteisminio tyrimo pareigūnams nėra žinomi ir kurie gali būti panaudoti toje pačioje byloje. Arba nors advokatas ir neatskleidžia naujų duomenų, tačiau pats parodymų davimo faktas liudija, kad advokatas nėra lojalus savo klientui.
Visai kita situacija, jei advokatas kviečiamas pas tyrėją atvyksta, tačiau sužinojęs, kad jį norima apklausti kaip liudytoją vadovaudamasis BPK nuostatomis atsisako būti juo apklausiamas. Pažymėtina, kad gynėjo nušalinimo paskirtis - apsaugoti procesą nuo realios procesinių interesų kolizijos, o ne suteikti teisėsaugos institucijų pareigūnams priemonę procesiniam spaudimui daryti.
Todėl vien formalus liudytojo statuso atsiradimas ar suteikimas - šiuo atveju liudytojo apklausos protokolo surašymas, kai advokatas de facto nebuvo apklaustas, nes atsisakė būti apklausiamas liudytoju, ir neatskleidė jokių aplinkybių, kurias sužinojo atlikdamas gynėjo funkcijas, negali būti laikomas pagrindu nušalinimui. Priešingu atveju procesinė forma įgautų viršenybės prieš turinį pobūdį, o teisė į gynybą virstų priklausoma nuo formalių institucijų veiksmų.
Tai reiškia, kad pakanka tyrėjo iniciatyvos iškviesti gynėją ir suteikti jam liudytojo statusą, kad būtų eliminuotas bet kuris tyrimą vykdančioms institucijoms neparankus advokatas, nepaisant to, jog jis iš viso nedavė parodymų ir nepažeidė lojalumo klientui principo. Keliamai problemai itin svarbus aspektas, kad BPK 80 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad gynėjas negali būti apklausiamas kaip liudytojas dėl aplinkybių, kurias sužinojo vykdydamas savo pareigas.
Todėl tinkamai aiškinant ir taikant įstatymo nuostatas ikiteisminio tyrimo pareigūnai apskritai neturi teisės kviesti gynėjo į apklausą kaip liudytojo toje byloje, kurioje jis teikia teisinę pagalbą savo klientui. Tai numatyta ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 46 straipsnio, įtvirtinančio advokato garantijas, 1 dalyje, skelbiančioje, kad advokatas negali būti šaukiamas kaip liudytojas ar teikti paaiškinimus dėl aplinkybių, kurias sužinojo atlikdamas savo profesines pareigas.
Aptariama procesinė garantija, kaip tai aprašė kasacinis teismas vienoje iš savo nutarčių (Nr. 2K-720/2003), grindžiama gynėjo ir jo kliento pasitikėjimu - draudimo apklausti įtariamojo ar kaltinamojo gynėją paskirtis yra sudaryti prielaidas sukurti pasitikėjimu paremtus santykius tarp gynėjo ir jo ginamojo, t. y. Tad jei advokatas, gavęs šaukimą, atsisako būti apklausiamas kaip liudytojas ir neduoda jokių parodymų, jo atsisakymas negali būti įforminamas liudytojo apklausos protokolu.
Gynėjas šiuo atveju neįgyja liudytojo procesinio statuso, todėl toks „apklausos“ dokumentas negali sukelti teisinių pasekmių. Akivaizdu, kad toks gynėjo nušalinimas, grindžiamas vien formaliu liudytojo statuso suteikimu, neatitinka BPK 61 straipsnio paskirties bei konstitucinės teisės į gynybą esmės, kurią garantuoja ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatos, o Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškindamas šias nuostatas yra pažymėjęs, kad konvencija skirta garantuoti ne teorines ar iliuzines teises, o praktines ir veiksmingas teises; tai ypač pasakytina apie gynybos teises, atsižvelgiant į svarbią vietą, kurią demokratinėje visuomenėje užima teisė į teisingą teismą, iš kurios jos kyla (Artico v.
Teisingumo principas reikalauja, kad įstatymo nuostatos būtų taikomos ne formaliai, o pagal jų tikslą ir turinį. Nušalinimas turi būti siejamas ne su abstrakčiu ar teoriniu interesų konflikto pavojumi, o su realiu gynėjo ir kliento interesų susikirtimu, t. y. kai advokatas faktiškai duoda parodymus ikiteisminio tyrimo metu.
Tokia padėtis kelia grėsmę visai baudžiamojo proceso sistemai, nes paverčia teisingumo įgyvendinimo mechanizmą formaliu instrumentu, kuriuo galima manipuliuoti. Tokiais atvejais nušalinimo institutas praranda savo teisinę prasmę ir tampa piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis įrankiu, leidžiančiu valstybės institucijoms riboti kaltinamojo teisę laisvai pasirinkti gynėją, kas demokratinėse valstybėse neturėtų būti toleruojama ir palaikoma.
Advokato teisės ir pareigos
Advokatas privalo:
- apsidrausti profesinės civilinės atsakomybės draudimu (minimali suma 29 000 eurų),
- turėti nuolatinę darbo vietą (kontorą),
- sąžiningai atlikti savo pareigas,
- laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų,
- elgtis dorai ir pilietiškai,
- savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų,
- saugoti advokato veiklos metu jam patikėtą informaciją ir jos neatskleisti,
- per teismo posėdį dėvėti mantiją,
- nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją,
- saugoti advokato veiklos dokumentus.
Advokatas neturi teisės būti atstovu ar gynėju byloje, iškeltoje jo tėvams (įtėviams), sutuoktiniui (sugyventiniui), vaikams (įvaikiams), broliams ir seserims. Advokatas, kuris byloje yra ar buvo vienos šalies atstovas arba gynėjas, negali būti šioje byloje kitos šalies atstovu ar gynėju, t. p. jis negali būti atstovu ar gynėju byloje, kurioje jis dalyvavo kaip teisėjas, arbitras, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, privatus kaltintojas.
Advokatas negali būti atstovu ar gynėju teisme ar ikiteisminio tyrimo įstaigose, kuriose teisėjais ar ikiteisminio tyrimo pareigūnais dirba jo sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys.
Teisė į gynybą baudžiamajame procese
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje teigiama, kad asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir turėti advokatą.
Gynyba - procesinių veiksmų visuma, kuriais siekiama paneigti katinimą, nustatyti kaltinamojo (teisiamojo) nekaltumą arba sušvelninti jo atsakomybę. Gynėjas - savarankiškas proceso subjektas, baudžiamojo proceso kodekse bei kitų įstatymų specialiai įgalintas padėti įtariamajam (kaltinamajam, nuteistajam, išteisintajam) kvalifikuotai gintis nuo iškilusio įtarimo (pareikšto kaltinimo, nuteisimo), atstovauti jo teisėms ir teisėtiems interesams ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu bei teikti jam visokeriopą juridinę ir kitą reikiamą pagalbą.
Gynėjais paprastai būna advokatai, įrašyti į Lietuvos Respublikos praktikuojančių advokatų sąrašą. Gynėjais taip pat gali būti advokatų padejėjai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 18 str. 3 dalimi, Lietuvos Respublikai įstojus į Europos sąjungą, gynėjais galės būti ir Europos Sąjungos valstybių narių tteisininkai. Tačiau ginti, atstovauti bei teikti kitą teisinę pagalbą baudžiamųjų bylų procese jie galės tik kartu su advokatu, įrašytu į Lietuvos Respublikos praktikuojančių advokatų sąrašą.
Lietuvos regionų žemėlapis
Gynėjo teisės
Baudžiamojo proceso kodekso 53 str. sako, kad gynėjui leidžiama dalyvauti byloje, įtariamajam arba kaltinamajam paprašius, nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento:
- Dalyvauti įtariamojo ir kaltinamojo apklausose.
- Po pirmosios apklausos matytis su sulaikytu suimtu ginamuoju be pašaliečių. Šių pasimatymų skaičius ir trukmė neribojami. Jeigu yra pagrindo manyti, kad tokie pasimatymai turės neigiamos įtakos tyrimui, tai įstatymai leidžia prokurorui arba tardytojui apriboti šią teisę.
- Kvotos ir parengtinio tardymo metu susipažinti su tų proceso veiksmų, kuriuose gynėjas turėjo teisę dalyvauti, protokolais, ekspertizių aktais, o kvotėjui arba tardytojui leidus, susipažinti su bet kuriais kitais byloje esančiais įrodymais.
- Reikšti prašymus ir nušalinimus. Jeigu gynėjas mano, kad byloje reikia surinkti tam tikrus įrodymus, jis gali pareikšti prašymą, kad tai padarytų tardytojas ar teismas.
Nustatyta, kad gynėjai turi teisę, bet neprivalo dalyvauti tardymo veiksmuose. Kaip ir kiekvienas teisinių santykių dalyvis, gynėjas turi ne tik teises, bet ir pareigas.
Nušalinimas bylos proceso metu
Nušalinimas bylos proceso metu, bei priežastys, dėl ko toks institutas apskritai egzistuoja, yra susiję su objektyvia, bešališka bei nesuinteresuota bylos baigtimi. Tai liečia ne vien gynėją, tačiau ir kitus procesinės veiklos dalyvius, įgyvendinančius teisingumą, bei dalyvaujančius baudžiamajame procese (išskyrus, aišku, įtariamuosius, kaltinamuosius, civilinius ieškovus, atsakovus, gynėjus ir kt.).
“Advokatas, profesinės sąjungos ir kitos visuomeninės organizacijos atstovas neturi teisės dalyvauti byloje gynėju arba nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo atstovu, jeigu jis toje pačioje byloje teikia arba anksčiau teikė teisinę pagalbą asmeniui, kurio interesai prieštarauja asmens, besikreipiančio vesti bylą, interesams, arba jeigu anksčiau dalyvavo teisėju, prokuroru, tardytoju, kvotėju, ekspertu, specialistu, vertėju, liudytoju ar kviestiniu, taip pat jeigu tiriant aarba nagrinėjant bylą dalyvauja pareigūnas, su kuriuo advokatas, profesinės sąjungos ir kitos visuomeninės organizacijos atstovas turi giminystės ryšių. Šiame straipsnyje įtvirtintų taisyklių paskirtis yra apsaugoti nuo interesų konflikto advokatą (gynėją).
Gynėjas negali būti toje pačioje byloje vienu metu ar skirtingose tos pačios bylos proceso stadijose atstovauti priešingus interesus turintiems proceso dalyviams. Gynėjas negali būti toje pačioje byloje kitu proceso dalyviu, jis negali būti susijęs giminystės ryšiais su tiriančiais ir nagrinėjančiais bylą pareigūnais.