Finansiniai rodikliai gali būti tiek absoliutūs, tiek santykiniai, ir jų rezultatų žinojimas yra labai svarbus analizuojant įmonės būklę. Nesvarbu, kokio dydžio yra įmonė, norėdama sėkmingai konkuruoti rinkoje, ji privalo skaičiuoti savo finansinius rodiklius bei analizuoti jų rezultatus.
Žemiau pateiktame finansinių rodiklių sąraše, galite susipažinti su pagrindiniais finansiniais rodikliais, kurių pagrindu yra sprendžiama apie tiriamo subjekto pelningumą, likvidumą, mokumą, apyvartumą ir pan.
Tinkamas esamos būklės įvertinimas padeda gerokai objektyviau numatyti veiklos plėtros būdus ir galimybes - tai yra viena iš būtinų kiekvienos įmonės išlikimo ir plėtros sąlygų. Finansinė analizė yra vienas iš objektyviausių būdų tinkamai įvertinti informaciją.
Valdyti įmonės finansus neįmanoma be finansinės analizės: ji nustato įmonės mokumą, likvidumą, leidžia bankams spręsti, ar kredituoti įmonę, ar ne. Be finansinės analizės įmonė pasmerkta aklai veikti rinkoje. O tai padidina jos bankrutavimo galimybes. Finansinė analizė teikia bene daugiausiai naudingos ekonominės informacijos, kuria remiantis galima priimti teisingus sprendimus.
Ypač aktualia tampa įmonės bankroto grėsmės išankstinio nustatymo problema. Šiuolaikinis ekonomikos mokslas pateikia daug įvairių finansinės veiklos prognozavimo metodų. Dažniausiai minimi metodai: E.Altmano daugiafaktorinė bankroto prognozavimo metodika ir Z modelis.
Atliekant įmonės veiklos analizę, svarbu panaudoti kuo daugiau naudingos informacijos šaltinių, kuo objektyviau įvertinti finansinę būklę ir veiklos rezultatus, atskleisti nepanaudotus rezervus, numatyti veiklos perspektyvas.
Įmonės vadovams svarbi tiek pagrindinės (gamybinės, komercinės), tiek finansinės ar investicinės veiklos analizės informacija. Atliekant pagrindinę (gamybinę, komercinę), finansinės veiklos ar investicinės veiklos analizę, pasirenkamos įvairios analizės rūšys - operatyvinė, perspektyvinė, kompleksinė ir kt.
Laisvos konkurencinės rinkos sąlygomis galioja nuostata, kad įmonės veiklos analizę būtina atlikti visais veiklos laikotarpiais, t. y. nuolat. Palyginti faktinę padėtį su planais, standartais ir kitais parametrais. Padėti formuoti finansų valdymo ir apskaitos politiką.
Finansinės analizės tikslai priklauso nuo finansinės analizės informacijos vartotojų. Investuotojus (esamus ir galimus akcininkus) domina tokie dalykai, kaip jų investuotos lėšos (akcijos, nuosavo kapitalo) uždirbtas pelnas, dividendai ir pan.
Įmonės darbuotojams yra svarbu, kad įmonė (darbdavys), kurioje jie dirba, būtų stabili, pelninga ir perspektyvi. Taigi, kaip matyti, finansinei analizei keliami uždaviniai priklauso nuo analizės rūšies ir dažniausiai siejami su vartotojų poreikiais.
Kadangi kiekvienas vartotojas siekia savų tikslų, uždaviniai gali skirtis atskiroms informacijos vartotojų grupėms. Anot J. ius (2008), įmonės veiklos analizę į sudedamąsias dalis tikslinga skirstyti pagal vieną požymį - veiklos sritis, kurias ji tiria.
7-ajame tarptautiniame apskaitos standarte "Pinigų srautų ataskaitos" nurodyta, kad svarbiausios įmonės veiklos sritys yra trys: pagrindinė (gamybinė, komercinė), finansinė ir investicinė. Pagrindinė veikla - pagrindines pajamas uždirbanti įmonės veikla ir kita veikla, kuri nėra investicinė ir finansinė.
Finansinė veikla - veikla, kuri lemia įmonės nuosavo kapitalo ir skolintų lėšų dydžio ir sudėties pasikeitimus. Investicinė veikla - ilgalaikio turto ir kitų investicijų, neįtraukiant pinigų ekvivalentų, įsigijimas ir perleidimas (Tarptautiniai apskaitos standartai, 2002, p. Atliekant finansinę analizę gali būti taikomi įvairiausi tyrimo būdai, kurie naudojami ir kitose moksluose, t.y. pagrindiniai ekonominės analizės ir statistikos metodai ir kitos priemonės.
iai taikomos ir populiarios analizės rūšys aprašomos ir minimos tiek užsienio, tiek lietuvių autorių darbuose yra horizontalioji, vertikalioji bei santykinė analizės. Horizontalioji analizė atliekama tada, kai finansinės ataskaitos duomenys lyginami su praėjusiais laikotarpiais ar biudžetais duomenimis, o nuokrypis išreiškiamas santykiniais dydžiais, kurie rodo rodiklis pokytį laiko atžvilgiu, jo dinamiką. i analizė dažniausiai atliekama lyginant 2 - 5 metų duomenis.
Vertikalioji arba kitaip struktūrinė analizė rodo analizuojamo objekto struktūrą. Ji atliekama kiekvienos finansinės ataskaitos rodiklį lyginant su bendruoju baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas procentais. Horizontaliosios ir vertikalios analizės rezultatai yra pagrindas santykinei analizei atlikti, t.y. skaičiuoti įvairius santykinius rodiklius.
Finansinis santykinis rodiklis paskirtis - teikti įvairiems vartotojams vertingą ir ekonominiams sprendimams priimti reikalingą informaciją. iau ta pati informacija vieniems vartotojams yra vertinga ir svarbi ekonominiams sprendimams priimti, o kitiems ji visiškai nedomina.
Vieni autoriai visus finansinės apskaitos informacijos vartotojus skirsto į įmonės indėlininkus, verslo dalyvius, analitikus ir konsultantus ir kitus, treti - į vartotojus, kurie nesupranta arba menkai supranta apskaitos informaciją, vartotojus, kurie išmano buhalterinės apskaitos sistemą ir supranta jos teikiamą informaciją, ir į ekspertus. Daugelis teoretikų ir praktikų, vartodami finansinės būklės sąvoką, dažnai ją tapatina su pelno ir nuostolio, pajamų, sąnaudų, įsipareigojimų rodikliais.
Finansinių ataskaitų rengimo ir pateikimo sistemoje (TAS, 2002, p. S - 19) nurodyta, kad įmonės finansinę būklę apibūdina trys rodikliai: turtas, įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas, o veiklos rezultatus - pajamos ir sąnaudos. Ar įmanoma skaičiuoti, kad apibūdintų įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus?.
Norint įvertinti įmonės finansinę būklę, būtina analizuoti rodiklius, susijusius su turtu, kapitalu ir įsipareigojimais. O jeigu siekiama ištirti įmonės veiklos rezultatus, daugiausia dėmesio reikia skirti pelningumo ir išlaidų lygio rodiklių analizei.
Pagrindiniai finansiniai rodikliai
Žemiau pateiktas sąrašas pagrindinių finansinių rodiklių, kurių pagrindu sprendžiama apie subjekto pelningumą, likvidumą, mokumą, apyvartumą ir pan:
- Bendrojo pelno marža = bendrasis pelnas / pardavimai. Šis rodiklis parodo vidutinį įmonės taikomą antkainį. Rodiklio reikšmės gali varijuoti labai plačiame diapazone, priklausomai nuo veiklos srities, specifikos, rinkos situacijos ir apskaitos politikos.
- EBITDA marža = EBITDA / pardavimų (EBITDA - tai įmonės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją).
- Likvidumo rodiklis = trump. turtas / trump. Įsipareigojimų. Likvidumo rodikliai parodo įmonės galimybes padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Šis rodiklis parodo ar įmonė gali savo trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Jei rodiklio reikšmė daugiau nei 1, tai įmonė yra pajėgi savo trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Jei rodiklio reikšmė mažiau nei 1, tai įmonė greitu laiku gali susidurti su einamųjų įsipareigojimų padengimo problemomis. Optimalus dydis - 1.2.
- Greito likvidumo rodiklis = (trump. turtas - atsargos) / trumpalaikių įsipareigojimų. Skaičiuojant šį rodiklį iš trumpalaikio turto atimamos atsargos, nes dalis įmonių turi sunkumų per trumpą laiką atsargas paversti pinigais. Šis rodiklis yra konservatyvesnis. Jis parodo įmonės pajėgumą padengti trumpalaikius įsipareigojimus likvidžiausiu turtu.
- Apyvartinis kapitalas = (trump. turtas - pinigai ir jų ekvivalentai) - (trump. įsipareigojimai - trump. finansinės skolos). Apyvartinis kapitalas parodo kiek daugiau/mažiau turto turi įmonė už trumpalaikius įsipareigojimus. Skaičiuojant apyvartinio kapitalo finansavimo poreikį reiktų eliminuoti reikšmingas sumas nesusijusias su įmonės pagrindine veikla (paskolos susijusioms įmonėms, gautinos sumos už parduotą ilgalaikį turtą ir pan. Apyvartinis kapitalas (kartais vadinamas grynuoju (net) apyvartiniu kapitalu) rodo, kokia suma trumpalaikis turtas viršija trumpalaikius įsipareigojimus (ir per vienerius metus mokėtinas sumas). Didesnis teigiamas rodiklis parodo aukštesnį įmonės likvidumo lygį. Apyvartinis kapitalas funkcionuoja kaip likvidumo rezervas, apsidraudžiant nenumatytais ir neplanuotais atvejais. Didesnis apyvartinis kapitalas reikalingas, jeigu įmonė negali skubiai pasiskolinti lėšų veiklai vykdyti. Tradiciniu likvidumo analizės atveju laikoma, jog, esant neigiamai apyvartinio kapitalo reikšmei, įmonė gali neįvykdyti savo trumpalaikių įsipareigojimų. Kita vertus, apyvartinis kapitalas atskleidžia likvidaus turto finansavimo trumpalaikiais įsipareigojimais mastą. Kuo didesnis apyvartinis kapitalas, tuo su didesnėmis investicijų į trumpalaikį turtą finansavimo problemomis įmonė gali susidurti. Gamybinių įmonių, pasižyminčiu ilgu veiklos ciklu bei didesniais mokėjimų atidėjimais, apyvartinis kapitalas yra didesnis. Tuo tarpu įmonės, kurios iš anksto atsiskaito už paslaugas bei prekes, dažniausiai turi žemą apyvartinį kapitalą.
Kai kuriuose ekonomikos sektoriuose įmonių veiklai yra būdingas neigiamas apyvartinis kapitalas. Jis rodo, jog įmonė sugeba savo trumpalaikiais įsipareigojimais (atidėdama mokėjimus tiekėjams bei kitiems kreditoriams) finansuoti ne tik investicijas į atsargas, pirkėjų įsiskolinimus ir kitas per vienerius metus gautinas sumas, bet ir dalį investicijų į ilgalaikį turtą.
- Atsargų apyvartumas = (atsargos / savikaina) x periodo skaičius dienomis. Atsargų apyvartumas parodo per kiek dienų vidutiniškai pasikeičia įmonės atsargos.
- Pirkėjų skolų apyvartumas = (pirkėjų skolos / pardavimų) x periodo skaičius dienomis. Gautinų sumų apyvartumas parodo per kiek dienų vidutiniškai klientai atsiskaito su įmone.
- Skolų tiekėjams apyvartumas = (skolos tiekėjams / savikainos) x periodo skaičius dienomis. Skolų tiekėjams apyvartumas parodo per kiek dienų vidutiniškai įmonė atsiskaito su savo tiekėjais.
- Finansinis svertas = finansinės skolos / nuosavybė. Šis rodiklis parodo kokią verslo dalį finansuoja finansiniai kreditoriai santykyje su įmonės akcininkais. Vidutinės įmonės finansinis svertas turėtų būti lygus 1.
- Debt / EBITDA = finansinės skolos / EBITDA. Šis rodiklis parodo per kiek metų įmonė būtų pajėgi grąžinti savo finansines skolas nemokėdama palūkanų. Įprastai šis rodiklis neturėtų viršyti 3.5. Reikia prisiminti, kad šis rodiklis apima tik balanse esančias skolas.
- Paskolų aptarnavimo rodiklis (DSCR) = EBITDA / metiniai paskolų grąžinimai su palūkanomis. Dažnai į šio rodiklio paskaičiavimą įtraukiamas apyvartinio kapitalo pokytis bei atliekamos investicijų į ilgalaikį turtą. DSCR rodiklis parodo įmonės galimybes mokėti metines paskolų įmokas su palūkanomis. Saugiu laikomas 1.2 dydis.
- Palūkanų aptarnavimo rodiklis (ISCR) = EBITDA / metinės palūkanų įmokos. Šis rodiklis parodo įmonės galimybes sumokėti metines palūkanų įmokas. Saugiu laikomas 4-5 dydis. EBITDA dažnai taip pat koreguojamas apyvartinio kapitalo pokyčiu bei investicijomis į ilgalaikį turtą.
- Akcijos balansinė vertė = Nuosavas kapitalas - Privilegijuotųjų akcijų kapitalo dalis ir jų dividendas / Paprastųjų akcijų skaičius. Akcijos balansinė vertė atspindi teorinę paprastosios akcijos vertę, kartais vadinama likvidacine verte, kuri būtų gaunama įmonei pardavus turtą balansine verte ir padengus savo įsipareigojimus. Akcijos balansinė vertė rodo vienos apyvartoje esančios paprastosios vardinės akcijos vertę, remiantis apskaitos duomenimis.
- Nuosavo kapitalo pelningumas =Grynasis pelnas / Nuosavybė. Rodiklis nusako, kiek pelno tenka kiekvienam savininko investuotam į verslą piniginiam vienetui. Jis parodo investicijų pelningumą. Aukštas lygis užtikrina didelius dividendus.
Analizuojant UAB X finansinę aplinką bus taikomi horizontaliosios, vertikaliosios ir santykinės finansinių ataskaitų analizės metodai. Kadangi vertikalios analizės esmę sudaro tai, kad atitinkamas finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendru baziniu tos ataskaitos rodikliu, o tai padės išsiaiškinti ne tik kaip keitėsi daliniai rodikliai, bet ir kokios tų pakeitimų priežastys.
Skaičiuojamosios jų elements kitimo tendencijas, suteiks reikiamus duomenis prognozėms. iau be jos nebus galima atlikti tolesnės išsamesnės santykinės analizės.
Kaip teigiama LR apskaitos instituto parengtame verslo apskaitos standarte, nuosavas kapitalas - tai įmonės turto dalis, likusi iš turto, atėmus įsipareigojimus (Tarptautiniai apskaitos standartai, 2002). Nėra verslo įmonės, kuri neturėtų nuosavo kapitalo. Nuo nuosavo kapitalo dydžio ir jo sudėties priklauso įmonės verslo plėtra, konkurencingumas ir vieta rinkoje, naujos technikos ir technologijų diegimas, gaminamos produkcijos ir teikiamos paslaugų apimtis, kokybė bei daugelis kitų dalykų.
J. iaus, O. Molienės ir D. Poškaitės (2007) teigimu, nuosavo kapitalo analizė reikalinga tam, kad įmonės savininkai galėtų žinoti tikrąjį šio kapitalo dydį, sudėtį ir struktūrą, jo formavimo teisėtumą ir judėjimo apyvartą. iau jo analizei skiriama nepakankamai dėmesio.
Lietuvos autoriai (Bagdžiūnienė, Rutkauskas, Damašienė ir kt.) taip pat apsiriboja tik nuosavo kapitalo pelningumo formulės pateikimu ir trumpu jos paaiškinimu.
2007 m. J. ius, O. Molienė ir D. Poškaitė pateikė nuosavo kapitalo kompleksinės analizės schemą, kuri praplėtė nuosavo kapitalo analizės sritį. Nuosavo kapitalo kompleksinę analizę siūloma atlikti nuosekliai tam tikrais etapais, jos schema pateikiama 5 pav. is analizė. ios nuosavybės teisės į įmonę, turi skirtingas teises gauti dividendus arba susigrąžinti kapitalą.
Kiekvieno ilgalaikio ar trumpalaikio turto bei ilgalaikis ir trumpalaikis įsipareigojimas sudedamosios dalies pasikeitimas turi įtakos nuosavo kapitalo dydžiui. is ataskaitos duomenimis. Anot J. iaus, O. Molienės ir D. Būtina išsiaiškinti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su nuosavo kapitalo padidinimu, sumažinimu, sudėties pasikeitimu per ataskaitinį laikotarpį.
Ne mažiau aktualu ištirti turto finansavimo šaltinius proporciją, nes nuo racionalaus finansavimo šaltinių pasiskirstymo priklauso gera finansinė įmonės būklė. Finansinė įmonės būklė gali būti patenkinama tik tada, kai turtas finansuojamas tiek iš ilgalaikių, tiek iš trumpalaikių finansavimo šaltinių, laikantis proporcijos, kurią nusako ir apibūdina finansinio sverto koeficientas.
Apyvartinis kapitalas: esmė ir skaičiavimo būdai
Apyvartinis kapitalas - tai įmonės verslui vystyti ir palaikyti reikalingos lėšos. Sakykime, nauja įmonė pasistato pastatus, nusiperka visą reikalingą įrangą, tačiau norint pradėti realią veiklą dar reikia turėti lėšų ir žaliavoms nusipirkti, darbuotojams sumokėti ir pan.
Grubiai skaičiuojant, apyvartinis kapitalas yra lyg trumpalaikiam turtui minus trumpalaikiams įsipareigojimams.
Apyvartinio kapitalo apskaičiavimas nėra sudėtingas - paprastai visus duomenis galima rasti įmonės balanse. Bet, žinoma, gali būti atvejų, kuomet tiksliai įvertinti apyvartinį kapitalą yra kiek sudėtingiau. Žemiau yra pateiktos kelios skaičiavimo formulės, tačiau pirmoji yra tradicinė, tik ji nebus visuomet teisinga.
Skaičiuojant apyvartinį kapitalą rimtesnėje analizėje, dažniausiai reikėtų remtis antrąja formule, kuri eliminuoja iš apyvartinio kapitalo grynuosius pinigus bei jų ekvivalentus, taip pat ir trumpalaikius finansinius įsipareigojimus.
Taip pat yra ir su grynaisiais pinigais: grynieji pinigai daugeliu atveju yra tik „santaupos“, finansinis rezervas ar panašus kaupinys. O įmonės dažniausiai turi lanksčias kredito linijas, iš kurių gali atsiskaityti nenaudodamos grynųjų pinigų kaip apyvartinio kapitalo dalies. Tačiau kalbant apie grynuosius pinigus atsiranda daugiau niuansų.
Jei įmonės neturi kredito linijos (ar ji visuomet maksimaliai išnaudota), tuomet jos priverstos kažkiek pinigų naudoti apyvartiniame procese (bet tokių pinigų priskyrimas prie apyvartinio kapitalo priklausytų nuo analizės tikslo).
Tuo tarpu dar sudėtingiau pasidaro, jei įmonei reikia grynųjų pinigų tiesioginiame verslo procese, pavyzdžiui, mažmeninėje prekyboje - kasose.
(2) Apyvartinis kapitalas* = Nefinansinis trumpalaikis turtas - Nefinansiniai trumpalaikiai įsipareigojimai = (Trumpalaikis turtas - Finansinis trumpalaikis turtas) - (Trumpalaikiai įsipareigojimai - Trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai) = Atsargos + Gautinos sumos + Sumokėti avansai - Mokėtinos sumos - Einamieji sukaupti įsipareigojimai
* Antroji formulė tiksliau atspindi 'veiklos apyvartinį kapitalą‘, ir yra tikslesnė, tuo tarpu (1) formulė yra tradicinė.
** Skaičiuojant pagal (2) formulę, grynuosius pinigus reikėtų traktuoti dvejopai: jei jie būtini verslo procese, tuomet skaičiuojant apyvartinį kapitalą apyvartoje naudojama pinigų dalis turėtų būti priskirta prie trumpalaikio turto.
Trumpalaikio turto apyvartumo rodikliai
Trumpalaikio turto apyvartumo rodikliai yra svarbūs vertinant įmonės efektyvumą ir finansinę būklę. Štai keletas pagrindinių rodiklių:
- Debitorinio įsiskolinimo apyvartumas
- Kreditorinio įsiskolinimo apyvartumas
- Atsargų apyvartumas
- Vienos dienos apyvartumas
- Trumpalaikio turto apyvartumas
- Atsargų ir trumpalaikio turto santykio rodiklis
- Pardavimų ir apyvartinio (darbinio) kapitalo santykio rodiklis
- Kapitalo apytakos ciklo (dienomis) rodiklis
- Medžiagų ir žaliavų apyvartumas
- Nebaigtos gamybos apyvartumas
Šie rodikliai padeda įvertinti, kaip efektyviai įmonė naudoja savo trumpalaikį turtą ir kaip greitai ji gali konvertuoti turtą į pinigus.