Magistro darbe dėmesys koncentruojamas ties turto realizavimo būdų įvairove, bei jų taikymo praktikoje problemomis. Taip pat teisės mokslo darbas apie vykdymo procesą, apžvalga. Turto realizavimo vykdymo procese institutas yra veikiamas nuolatinės teisės aktų kaitos.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip turto areštas veikia kaip laikinoji apsaugos priemonė, kokie yra jo atribojimo nuo turto realizavimo vykdymo procese problematiškumai. Taip pat apžvelgsime turto realizavimo vykdymo procese būdus ir praktines jų taikymo problemas.
Lietuvos administracinis žemėlapis
Turto areštas kaip laikinoji apsaugos priemonė
Antrojoje dalyje nagrinėjamas turto arešto kaip laikinosios apsaugos priemonės atribojimo nuo turto arešto turto realizavimo vykdymo procese problematiškumas. Šiomis turto įvertinimo ir arešto stadijose.
Teismo sprendimų vykdymas
Teisinis sprendimų dėl priteisimo efektas pasiekiamas tik tada, kai skolininkas atlieka veiksmus, kuriuos atlikti jį įpareigojo teismas. Teismo sprendimas yra ir turi būti skirtas asmeniniams interesams tenkinti. Todėl teismo sprendimo tikslas turi būti ne tik valstybės vardu deklaruoti pažeistas asmens teises, bet ir užtikrinti, kad teismo sprendimu nustatytos pareigos būtų privalomai vykdomos.
Svarbu suvokti, kad nagrinėjant bylas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą nėra vieninteliu tikslu, ne mažiau svarbu yra įgyvendinti rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje suformuluotą įpareigojimą. Pažeistojo subjektyvinės teisės atkuriamos tik tada, kai atsakovas ieškovo naudai atlieka teismo sprendime nurodytus veiksmus: perduoda priteistą turtą, atlygina žalą, grąžina pinigus ir t.t. Tad galime daryti išvadą, kad civilinis procesas nesibaigia teismo sprendimo priėmimu ar kasacinės bylos išnagrinėjimu. Dažnai teismo pagalbos reikia net ir įsiteisėjus teismo sprendimui.
Jeigu atsakovas savanoriškai nevykdo priimto teismo sprendimo, pradedamos taikyti priverstinio teismo sprendimų vykdymo priemonės. Dėl teisinės vykdymo proceso prigimties vyrauja dvi prieštaringos nuomonės. Pirmoji nuomonė, kad vykdymo procesas yra sudedamoji civilinio proceso dalis ir reiškia proceso civilinėje byloje tęsinį. Šios nuomonės šalininkai, vykdymo procesą laiko savarankiška civilinio proceso stadija, mano jį turint būti reguliuojamą Civilinio proceso kodekso normų ir apibūdina kaip paskutinę bylos, iškeltos pagal suinteresuoto asmens pareiškimą, stadiją, kai ieškovas pradeda valdyti jam teismo sprendimu priteistą turtą ar kitokį daiktą. Ir iš tiesų daugelyje šalių vykdymo procesą reguliuoja Civilinio proceso kodekso normos.
Priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra viena teismo sprendimų įgyvendinimo forma. Įgyvendinimo sąvoka yra platesnė nei vykdymo sąvoka. Įgyvendinami visi teismo sprendimai, nes visi teismo sprendimai daro tam tikrą įtaką teisiniams šalių santykiams. Tad sprendimai, vykdomi panaudojant priverstinio vykdymo priemones, vadinami vykdytinais.
Antai Lietuvoje vykdytinų dokumentų sąrašas gana išsamus ir konkretus. Vykdomasis raštas yra pagrindinė vykdomasis dokumentas rūšis. Išdavus vykdomąjį raštą, teismo funkcija vykdant sprendimą iš tikrųjų pasireiškia kaip vykdymo teisėtumo kontrolė. Šiuos vykdymo veiksmus atlieka specialios kompetencijos valstybės įgalioti asmenys - antstoliai. Vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti.
Labai svarbu, kad CPK yra nurodyta išieškojimo iš skolininko fizinio ir juridinio asmens turto eilė, bei iš kurio negalima išieškoti. Tai palengvina antstolio darbą ir neleidžia piktnaudžiauti padėtimi. Šis sąrašas nėra labai detalus ir jai nesivadovauti sąžiningumo principu, galima pažeisti skolininko interesus. Šiai išieškojimo iš turto eilei. Šiuo atveju labiau yra ginamos išieškotojo teisės, nes jis iki priverstinio vykdymo pradžios gali nurodyti antstoliui, kokį turtą areštuoti.
Šioje situacijoje reikėtų atsižvelgti ar skolininkui priklausantis turtas nėra bendroji jungtinė nuosavybė, nes skirtingai nei bendrojoje dalinėje nuosavybėje joje nėra skolininko dalies konkretaus apibrėžtumo. Gyventojų nuomonės tyrimas parodė, jog 9 proc. Lietuvos gyventojų yra buvę skolininkais ir asmeniškai buvo susidūrę su antstolių veikla, 25 proc. Pasak, Lietuvos antstolių rūmų valdytojos Astos Karužienės, antstolių darbo tikslas yra įvykdyti teismų ir kitų kompetentingų institucijų sprendimus. Šis pinigines lėšas, areštuoja ar konfiskuoja jų turtą.
Išieškotojas gali laisvai pasirinkti teismo antstolį, kuris jam turės išieškoti priteistą sumą. Išieškotojo pinigai už teismo sprendimo vykdymą bus pagrindinis antstolio pajamų šaltinis. Kyla pavojus, kad teismo antstolis faktiškai gali tapti išieškotojo atstovu vykdymo procese. Todėl labai svarbu griežtai proceso metu sureglamentuoti išieškotojo ir teismo antstolio procesinius santykius ir numatyti skolininko teisių garantijas.
Civilinio proceso kodekse gana aiškiai apibrėžtos išieškotojo ir skolininko teisės bei pareigos, taip pat numatyta teisė apskųsti antstolio veiksmus, reikšti prašymus ir nusišalinimus. Antstolis gali būti nušalintas esant nurodytiems pagrindams, kurie yra tokie patys kaip ir teisėjams. Išieškojimas iš fizinis asmens sudaro didžiausią vykdomsias bylas dalį.
Viena iš pagrindinių spręstinų praktinių problemų - išieškotojo ir skolininko teisių pusiausvyra vykdymo procese. Vakaruose valstybėse teisėje laipsniškai buvo atsisakyta visiško skolininko turto paėmimo. Taip buvo nuspręsta todėl, kad žmonės, gaunantys darbo užmokestį, sudaro gyventojų (kartu ir skolininkų) daugumą. Kita vertus, reikėtų pažymėti, kad skolininko pasaugos mastas įstatymų leidyboje priklauso nuo bendros ekonominės padėties valstybėje. Pavyzdžiui, Vokietijoje skolininkų teisių apsaugos sistemos atsiradimas siejamas su pasauline 1930 metų ekonomine krize.
Su skolininko teisių apsaugos problema susijęs vykdymo ekonomiškumo principas. Vykdymo procese turi būti siekiama įvykdyti sprendimą kuo ekonomiškiau, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo, kad būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams ir išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas.
Alternatyvūs turto realizavimo būdai
Viena svarbiausių vykdymo proceso stadijų yra skolininko turto realizavimas. Šiame etape vienas svarbiausių veiksnių yra tinkamo realizuojamo turto pirkėjo suradimas, kad būtų maksimaliai patenkinti visų šalių interesai. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti varžytynių paskelbimui.
Analizuojant senuosius dokumentus, pastebime keleta įdomių faktų. Pirmiausia, kad tai buvo iš anksto vidaus reikalų ministro nustatytos dienos, ne mažiau kaip keturis kartus per metus. Suinteresuoti asmenys galėjo iš anksto ruoštis varžytynėms, sekti nagrinėjamas bylas, domėtis realizuojamu turtu ir juose dalyvauti. Ar tai nebuvo progresyvu, ir ar tokiu būdu nebuvo praplėstas potencialių pirkėjų ratas? Dabar tokių keturių visuotinai žinomų varžytynių dienų nėra.
CPK nuostatuose paskelbimo apie varžytynes terminas nėra siejamas su turto verte. Šiuos terminus nuo varžytynių paskelbimo iki jų pradžios turi praeiti ne mažiau kaip vienas mėnuo, jei tai nekilnojamas ar kitas įstatymu nustatyta tvarka registruotas turtas, arba turtas, kurio vieneto vertė viršija 100 000 litų. Kitam turtui yra sutrumpintas paskelbimo apie jo pardavimą iš varžytynių terminas - dvidešimt dienų.
Turto realizavimas tai svarbus vykdymo proceso etapas, kurio metu įgyvendinamos priverstinio poveikio priemones. Norėdamas paruošti turtą realizavimui, antstolis turi ne tik surasti areštuotiną turtą, jį aprašyti, bei teisingai įvertinti (kiekvieno daikto skyrium ir viso areštuojamo turto vertę). Pagrindinis reikalavimas antstoliui šiame etape turto aprašyti tiek, kiek jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, kartu turi būti atsižvelgiama į išieškojimo pobūdį, areštuoto turto paklausą ir galimybę jį realizuoti.
Pagal CPK, areštuojant turtą skolininkas turi teisę pareikšti teismo antstoliui į kuriuos daiktus reikia nukreipti išieškojimą pirmiausia. Turto pardavimas iš varžytynių tai vienas pirmųjų ir iki šiol dominuojantis priverstinio turto realizavimo būdas. Tačiau tam tikras turtas negali būti parduodamas iš varžytynių, todėl CPK numato ir kitus būdus. Vertybiniai popieriai parduodami per vertybinius popierius viešosios apyvartos tarpininkus.
Tokios įmonės realizuoja ir brangiuosius metalus bei brangakmenius. Praktika rodo, kad tokie būdai pasitaiko retai, todėl jų reglamentavimas nėra labai išsamus. Galbūt antstoliai vengia areštuoti tokį turtą dėl nepakankamo teisinio reglamentavimo ir galimų problematiškų situacijų atsiradimo.
Turto realizavimas - svarbus turto realizavimo etapas. Nuo jame atliktų veiksmų priklauso viso vykdymo proceso efektyvumas. Bet svarbu ne tik formaliai realizuoti turtą, bet ir maksimaliai patenkinti visų šalis: antstolio, išieškotojo ir skolininko interesus. Antstoliai, siekdami greitai gauti reikiamą sumą už turto realizavimą, neretai pažeidžia skolininko interesus, nes turtas dažniausiai parduodamas už žymiai mažesnę, nei rinkos, kainą.
Apibendrinant, galima teigti, kad naujame Civilinio proceso kodekse įtvirtintas teisinis vykdymo proceso reglamentavimas iš esmės skiriasi nuo senajame kodekse įtvirtinto reglamentavimo. Jame, atsižvelgiant į ekonomines, politines ir socialines realijas. Taip Europos Sąjungoje deklaruojamas Subalansuotos vykdymo proceso šalis - išieškotojo ir skolininko teisės. Nustatyta informacijos apie skolininko turtą pateikimo tvarka sudaro prielaidas supaprastinti skolininko turto paiešką. Reglamentuotas vertėjo, kviestinis, eksperto dalyvavimas vykdant teismų sprendimus, nustatytos šis asmens procesinės teisės ir pareigos.
Pakeistos raginimo įvykdyti sprendimą geruoju įteikimo skolininkui sąlygos iš esmės užkerta kelią proceso vilkinimui šioje vykdymo stadijoje. Turto arešto, pardavimo iš varžytynių procedūros detaliai reglamentuotos. Sudarytos teisinės prielaidos vykdymo proceso šalims aktyviai dalyvauti parenkant turtą, į kurį nukreipiamas išieškojimas, areštuojant šį turtą ir jį realizuoja.
Privati antstolių veikla Lietuvoje įteisinta nuo 2003 metų pradžios. Šiuo metu Lietuvoje veikia 124 antstoliai. Valstybė, reformavusi antstolių sistemą, sutaupė apie 8.7 mln. eurų. Šis antstolių sistemą savo šalyje.
Magistro darbe nagrinėjami ir palyginami Lietuvos ir Lenkijos duomenys. Magistro darbą sudaro trys pagrindinės dalys. Pirmojoje dalyje trumpai nagrinėjami teoriniai temos aspektai, bei naujos Sprendimų vykdymo instrukcijos galiojimo teisėtumas. Šiausiojo Teismo praktikoje sutinkamos problemos. Šioje dalyje apibūdinami turto realizavimo vykdymo procese būdai ir praktinės jų taikymo problemos. Taip pat šioje dalyje apžvelgiamos tolimesnės šis būdas teisinio reglamentavimo kaitos galimybės. Šia informacija bei kitais literatūros sąraše nurodytais šaltiniais.
Nagrinėjant problemas atskleisti padėjo praktinės antstolių konsultacijos. Šiau minti šis autorius straipsniuose dažniausiai buvo nagrinėjamos turto arešto ir varžytynių problemos. Kiti turto realizavimo būdai ir procedūros buvo tik paminimi. Šis įstatymas, daugelis šia tema rašyti straipsniai, jau neturi praktinio pritaikymo, kadangi pasikeitus CPK jie prarado savo aktualumą.
Šios bylos, todėl galima daryti pirmąsias analizes ir išvadas. Šis inspekcijos įstaigas. Būtent šis būdas taikymo problemoms yra skirtas 3.2 darbo skirsnis. Darbe taikyti istorinis lyginamasis, dokumentų analizės, sisteminis, apklausos, mokslinio tyrimo ir kt. metodai.
Šios teismo sprendimų vykdymo sistemos problemos nėra vien teisinės ir negali būti išspręstos vien tik teisinėmis priemonėmis. Teisėjas, priėmęs ieškinį, kuriuo ieškovas reiškia savo materialinius teisinius reikalavimus atsakovui, turi atsižvelgti į realias galimybes ateityje realizuoti teismo sprendimu nustatytus privalomus paliepimus. Šias būsimo ateityje teismo sprendimo įvykdymą.
Šiausiais teismas šiuo klausimu nagrinėja labai daug bylų, todėl, galima suformuluoti hipotezę, kad problemos kyla dėl nepakankamo, ar netinkamo teisinio reglamentavimo. Šias problemas. Šiuos antstolius, kuri parodė kad tarp turto realizavimo būdų dominuoja varžytinės, o per 2005 m. nebuvo nei vieno turto realizavimo per prekybos įmones, ar per vertybinius popierius viešosios apyvartos tarpininkus.
Siekiant greitai gauti reikiamą sumą už turto realizavimą, neretai pažeidžia skolininko interesus, nes turtas dažniausiai parduodamas už žymiai mažesnę, nei rinkos, kainą. Šiau nei įstatymuose, nei teismų praktikoje nėra nustatyta "žymiai mažesnės kainos" sąvoka.
Šiaisiais metais buvo nagrinėtos šios bylos, todėl galima daryti pirmąsias analizes ir išvadas. Šios bylos yra susijusios su turto areštu ir varžytynėmis. Svarbu ne tik formaliai realizuoti turtą, bet ir maksimaliai patenkinti visų šalių: antstolio, išieškotojo ir skolininko interesus.
Turto pardavimas iš varžytynių - tai vienas pirmųjų ir iki šiol dominuojantis priverstinio turto realizavimo būdas. Tačiau tam tikras turtas negali būti parduodamas iš varžytynių, todėl CPK numato ir kitus būdus. Vertybiniai popieriai parduodami per vertybinius popierius viešosios apyvartos tarpininkus.
Turto areštas
Apibendrinant, galima teigti, kad naujame Civilinio proceso kodekse įtvirtintas teisinis vykdymo proceso reglamentavimas iš esmės skiriasi nuo senajame kodekse įtvirtinto reglamentavimo. Jame, atsižvelgiant į ekonomines, politines ir socialines realijas. Taip Europos Sąjungoje deklaruojamas Subalansuotos vykdymo proceso šalis - išieškotojo ir skolininko teisės. Nustatyta informacijos apie skolininko turtą pateikimo tvarka sudaro prielaidas supaprastinti skolininko turto paiešką. Reglamentuotas vertėjo, kviestinis, eksperto dalyvavimas vykdant teismų sprendimus, nustatytos šis asmens procesinės teisės ir pareigos.
Pakeistos raginimo įvykdyti sprendimą geruoju įteikimo skolininkui sąlygos iš esmės užkerta kelią proceso vilkinimui šioje vykdymo stadijoje. Turto arešto, pardavimo iš varžytynių procedūros detaliai reglamentuotos. Sudarytos teisinės prielaidos vykdymo proceso šalims aktyviai dalyvauti parenkant turtą, į kurį nukreipiamas išieškojimas, areštuojant šį turtą ir jį realizuoja.
tags: #laikinosios #apsaugos #priemones #arestas #kitam #turtui