Apvalaus Namo Statyba: Privalumai ir Trūkumai

Tradicijas vertinantiems tautiečiams nėra geresnio namo už rąstinį. Technologijos sparčiai keičiasi, kasmet atsiranda vis naujų gaminių, bet, nepaisant to, pirmoji medžiaga, kurią žmonija pradėjo naudoti būstams statyti, vis dar išliko. Lietuviai iš naujo atranda rąstinių namų žavesį.

Tą patvirtins kiekvienas kokybiškai pastatyto rąstinio namo savininkas. Rąstinis namas nėra vienadienis statinys. Jis atsparus temperatūrų pokyčiams ir gali stovėti kelis šimtus metų. Antai Norvegijoje tebėra rąstinių namų, statytų maždaug 1100 m. Mediena yra jauki ir šilta, todėl ir šiandien be jos apsieiti ne tik negalima, bet ir nenorima. Tokiems namams statyti pas mus dažniausiai naudojama pušų mediena. Brangesniems būstams mediena vežama iš Šiaurės kraštų.

Rąstinių Namų Privalumai

Vienas rąstinių namų pranašumų yra tai, kad jame galima nesunkiai susikurti „šiltą” interjerą. Rąstinis namas vertinamas kaip solidus ir patikimas statinys. Sutuoktiniai puola vardyti rąstinio namo pranašumus: sveika aplinka, ekologiškumas, natūrali oro drėgmė, elektrostatiškumas, patvarumas, garso ir šilumos sulaikymo ypatybės. Žinoma, visi šie ir kiti pranašumai būdingi tik kokybiškai pastatytam namui.

Pagrindiniai rąstinių namų privalumai:

• Sveika aplinka
• Ekologiškumas
• Natūrali oro drėgmė
• Elektrostatiškumas
• Patvarumas
• Geros garso ir šilumos sulaikymo ypatybės

Spygliuočių rąstuose likę sakai teigiamai veikia rąstiniame name gyvenančių žmonių kvėpavimo takus ir plaučius. Nustatyta, kad šilta natūralios medienos spalva teigiamai veikia žmogaus psichinę būklę, ramina nervų sistemą ir sukuria palankias sąlygas visaverčiam poilsiui. Be to, rąstiniai namai palaiko natūralų drėgmės balansą namo viduje. Jei patalpose padaugėja drėgmės, rąstų sienos ją sugeria. Patalpai pradžiūvus, medis drėgmę grąžina. Tokiu būdu drėgmė rąstinio namo viduje visada bus tokia pati kaip ir lauke. Rąstiniame name, skirtingai nei kitokiuose pastatuose, oras neišsausėja.

Egidijaus teigimu, medinė siena iš 24-26 cm storio rąstų saugo šilumą taip pat kaip 1,2 m storio plytų siena. Medinės sienos sukaupia šilumą ir tolygiai paskirsto ją visoje patalpoje. Todėl rąstiniame name bus šilta net per didžiausius šalčius. Rąstinis namas išsiskiria maža šilumos apykaita. Dėl šios ypatybės sienos paviršiaus temperatūra labai artima patalpos temperatūrai - tai suteikia komfortą patalpoje.

Rąstinių Namų Trūkumai ir Pavojai

Kaip ir bet kuris kitas statinys, rąstinis namas yra pažeidžiamas. Drėgmė - tai didžiausias priešas. Dėl drėgmės mediena ima pūti. Yra keletas rąstams pavojingos drėgmės rūšių: susikaupusi atmosferos drėgmė, gruntinė drėgmė, statybinė drėgmė, kondensacinė drėgmė.

Anot specialistų, nepakanka naudoti tinkamą medieną. Jei rąstinio namo sienose bus vietų, kur kaupiasi vanduo ar drėgmė, nepadės ne tik medienos paruošimas, bet ir jos padengimas specialiomis priemonėmis. Tiesa, statant medinį namą svarbi viena taisyklė: nieko baisaus, jei į tam tikras fasado vietas patenka vandens. Svarbiausia, kad vanduo ten nesikauptų ir galėtų išgaruoti.

Rąstinių Namų Rūšys Pagal Apdorojimo Būdą

Pagal rastų apdorojimo būdą skiriamos trys rąstinių pastatų rūšys: rankomis apdorotų rąstų, įrenginiais apdorotų rąstų bei klijuotų rąstų pastatai. Rąstų profilis dažniausiai būna apvalus arba įvairių stačiakampio formų. Visų išvardytų tipų namai nepraranda natūralių medienos ypatybių.

1. Rankomis apdoroti rąstai: Kiekvienas rąstas apdirbamas atskirai, išsaugant natūralumą. Sienos renčiamos klojant horizontalius rąstų vainikus vieną ant kito. Kadangi natūralūs rąstai yra skirtingo skersmens, viršutinio rąsto išilginė išdroža padaroma taip, kad tiksliai atitiktų apatinio rąsto nelygumus. Tokiu būdu suleisti rąstai glaudžiai susijungia vienas su kitu. Sienų susikirtimo vietose rąstai standžiai suneriami kampu.
2. Įrenginiais apdoroti rąstai: Sienos daromos iš vienodų, mechaniškai apdorotų rąstų. Rąstai yra ištekinami arba frezuojami, taip gaunama apvali arba stačiakampio forma. Įrenginiais apdirbti rąstai yra matematiškai tikslių formų. Statant tarp rąstų dedamos izoliuojamosios medžiagos. Mašinomis apdorotų apvalių rąstų sienos gali būti nuo 140 iki 350 mm storio. Gyvenamajam namui, jeigu jis papildomai nešiltinamas, rekomenduotinas rąstų storis yra ne mažiau kaip 180 mm.
3. Klijuoti rąstai: Rąstai tokiems namams suklijuojami iš medienos tašų ir mechaniškai apdirbami, dažniausiai frezuojami. Rąstai gali būti klijuojami vertikaliai arba horizontaliai. Labai svarbu, kad rąstai būtų suklijuoti ekologiškais klijais, laidžiais orui ir vandens garams.

Padidėjus rąstinių namų paklausai šį statybos būdą populiarina naujos įmonės bei privatūs statytojai. Natūralu, kad padaugėjo nusiskundimų dėl nekokybiškai pastatytų rąstinių namų. Didžiausios čia slypinčios problemos: statybai naudojama nekokybiška mediena, netinkamai įrengiami jungiamieji mazgai, skubotai atliekami vidaus apdailos darbai. Nesilaikant technologinių reikalavimų, sienoje neišvengiamai atsiranda plyšių, netolygiai sėda rąstai, sienose įsiveisia pelėsis.

Rąstinių namų gamintojų asociacija parengė standartinius reikalavimus, kuriais turėtų vadovautis rąstinių namų statytojai. Reikalavimai taikomi visų tipų rąstinių pastatų statybai ir apibrėžia sienų, perdangų bei stogų konstrukcinių elementų gamybos ir statybos būdus. Pateikiami nurodymai dėl medienos kokybės, pastatų konstrukcijų ir jų surinkimo, tarpų sandarinimo, pastatų sėdimo, apsaugos nuo biologinių pažeidimų.

Rąstinių Pastatų Stilius ir Konstrukcijos

Rąstiniais namais, pirtimis besidomintys Lietuvos gyventojai, pirmiausia turėtu susipažinti su Rąstinių pastatų stiliumi, konstruktyvo formomis:

1. Tai pastatai, kurių pagrindinėms sienų laikančiosioms konstrukcijoms naudojami rankinio ar mašininio apdirbimo, skirtingų profilių ir matmenų, statmenai ir horizontaliai sunerti rąstai.
2. Taip vadinami “Post and Beam” arba lietuviškai “Stulpiniai-Sijiniai/Rąstiniai”. Šiuose pastatuose, sienų, perdangos, stogo šiltinimo bei apdailos konstrukcijos montuojamos būtent tarp statramstinių ir horizontalių rąstų. Toks statybų būdas pirmiausia buvo pritaikytas Š.Amerikoje, Kanadoje. Konstrukcijom yra naudojami labai didelių matmenų rąstai.
3. Tai kombinuoti pastatai, kurių kiekvienas pastato aukštas gali būti montuojamas skirtingai. Turima omenyje horizontaliai vienas virš kito suguldyti rąstai ir “Stulpinė/Sijinė” sistema tame pačiame pastate. Norvegijoje šis stilius yra labai populiarus ir vadinamas “StavLaft”.
4. Tai pastatai, kurių to pačio aukšto sienų konstrukcijos yra kombinuotos, derinant stabilų (laikančiųjų sienų), šiltintą karkasą iš vidaus, o iš lauko pusės apdedant rąstų imitacijos tašais ar realiais rąstais (sienojais). Tai greičiau ne rąstinių pastatų stilius, o tik išorinis vizualinis, kaip rąstų, vaizdas.

RĄSTINIŲ PASTATŲ SIENŲ KONSTRUKCIJOM NAUDOJAMI RĄSTAI (SIENOJAI) SKIRSTOMI PAGAL FORMĄ IR PROFILĮ:

1. Natūralaus medžio kamieno, apvalaus skersmens, skirtingų diametrų, rankiniu būdu apdirbti rąstai (sienojai).
2. Natūralaus medžio kamieno, staklėmis apipjauto iš dviejų pusių (stačiakampio formos), skirtingų storių, bet skirtingų aukščių, rankiniu būdu apdirbti rąstai (sienojai).
3. Mašininio apdirbimo, frezuoti ar tekinti, skirtingų profilių ir matmenų, apvalios, stačiakampės, kvadratinės, trapecinės ir elipsinės formos rąstai (sienojai). Natūralios medienos rąsto ruošinys, formuojamas daugiafunkcinėmis staklėmis. Statant pastatus iš mašininio apdirbimo sienojų, išilginė išdroža ir kampų sujungimo mazgai, taip pat, formuojami kompiuterinių staklių pagalba.
4. Klijuoto tašo, mašininio apdirbimo, frezuoti ar tekinti, skirtingų profilių ir matmenų, apvalios, stačiakampės, kvadratinės, trapecinės ir elipsinės formos rąstai (sienojai). Tokių pastatų sienojų gamybai, naudojami, tarpusavyje suklijuoti, džiovintos medienos tašai.
5. Termo rąstai, mašininio apdirbimo, frezuoti, skirtingų profilių ir matmenų, dažniausiai stačiakampio ir kvadratinės formos rąstai (sienojai), kurie tarpusavyje suklijuoti iš tašų, kartu su šilumos izoliacine medžiaga.

Rąstų Apdirbimo Būdai:

• Tašytas, naudojant pasuktos formos kirvį “skliutą”.
• Apipjautą sienojų vėliau galima apdirbti “skliutu” kad paviršius būtų tašytas.
• Obliuotas, naudojant rankinius arba rankinius/elektrinius oblius.
• Šlifuotas, naudojant ekscentrinius, juostiniuss, kampinius, rankinius, elektrinius šlifavimo įrankius.
• Pjautinis, tai natūralus sienojaus paviršius, išgaunamas, paprasčiausiai rąstą pjaunant lentpjuvėje. Po to jis gali būti tašomas, obliuojamas bei šlifuojamas.
• Mašininio apdirbimo, tai sienojai, kurie ruošiami staklėmis.

Rąstų Kampų Sujungimo Būdai:

1. Balninė spyna apatinaime rąste, su prasikišimais. Dar vadinama sąspara su prasikišimais. Tai turbūt viena iš pirmųjų ir dažniausiai pasitaikančių spynų ankstesniame rąstinių pastatų statybos laikotarpyje. Ypatingai Rusijoje, statant bažnyčias, šventyklas, šis kampų sujungimas buvo naudojamas 19 pabaigoje ir 20 amžiaus pradžioje.
2. Balninė spyna, pjaunamas viršutinis rąstas, su prasikišimais. Taip pat vadinama sąspara su prasikišimais. Skaitoma, kad tokia spyna yra daugiau atspari drėgmei nei pjaunama apatiniame rąste.
3. Didžioji dalis rąstų sujungimai kampuose, tai balninės spynos. Tik laikui bėgant meistrai eksperimentavo, ieškojo naujų variantų ir suteikdavo neva skirtingus pavadinimus. Ilgainiui atsirado įvairių balninės spynos atmainų, su viduje esančiais išpjaustymais, užkirtimais, pleištais… Dažnai yra pjaunami, apatinis ir viršutinis rąstai, vienam sujungimui atlikti.
4. Yra spyna kur kampų sujungimuose nėra rąstų galų prasikišimų. Tokia spyna vadinama Trapecinė (kregždės uodega). Šis kampų sujungimas dažniausiai daromas kai pastatas iš išorės yra dar šiltinamas naudojant mūrą ar montuojant ventiliuojamą karkasą, kur apdailai naudojamos lentos, lentelės…
5. Norvegiška spyna. Tai trapecinio tipo ir savaime užsispaudžianti, todėl bedžiūvančios konstrukcijos rąstai nuo svorio pasėda ir gerai įsispraudžia spynoje. Tai tarnauja geram stabilumui ir hermetiškumui/sandarumui.
6. Kanadietiška spyna. Tai ta pati balninė spyna su prasikišimu, tik šiek tiek pakoreguota, kad būtų savaime užsispaudžianti, savaime nusisausinanti. Taisiklingai Lietuviškai būtų - skėstadygio formos. Ji dar vadinama pleištine.
7. “Akloji sąspara”. Skaitoma, kad “Balninė” spyna su rąstų galų prasikišimais yra šiltesnė nei trapecinė/kregždės uodegos formos sujungimas.

Pamatai

Paprastai dviejų aukštų pastato pamatų kaina sudaro 15-20 proc. viso statinio karkaso kainos, o jei statomas ir rūsys - iki 30 proc. Tiesa, jei namas statomas ant šlaito arba drėgnoje vietovėje, pamatai kainuos daugiau. Daugelio užsakovų tipinė klaida yra ta, kad norėdami sutaupyti jie renkasi tipinį projektą. Tai nėra blogas pasirinkimas, tačiau tokiuose projektuose būna apskaičiuoti tipiniai pamatai, o juos kiekvienu atveju reiktų skaičiuoti atskirai. Prieš skaičiavimus būtina atlikti inžinierinius geologinius tyrimus, kurių metu bus ištirtos grunto savybės planuojamoje statybų aikštelėje.

Norint projektą pritaikyti konkrečiai vietovei, reikia žinoti tos vietos grunto tipą, įšalimo gylį ir gruntinių vandenų kiekį, jų lygį, paviršiaus reljefą ir pan. Pamatų liejimą reikėtų patikėti profesionalams, nes nedideli po žeme paslėpti defektai išryškėja ne iš karto. Vėliau juos ištaisyti gali būti labai sunku arba net neįmanoma. Pastato pagrindas būna dviejų tipų - natūralus ir dirbtinis. Natūraliu laikomas gruntas, esantis po pamatais ir pasižymintis laikančiosiomis savybėmis. Jos užtikrina pastato stabilumą ir tolygų sėdimą. Geromis laikančiosiomis savybėmis nepasižymintis gruntas, kurį reikia papildomai tvirtinti arba keisti, vadinamas dirbtiniu. Pagal konstrukciją pamatai skirstomi į juostinius, stulpinius ir ištisinius. Pastaruoju metu mažaaukščiams namams vis plačiau imami naudoti poliniai pamatai.

Norint, kad namas būti tvirtas ir ilgai stovėtų, būtų apsaugotas nuo per didelio sėdimo, svarbu apskaičiuoti, kiek pamatai turi būti įgilinti. Labai dažnai pamatų tipą ir dydį lemia grunto tipas. Kiek gruntas įšąla, priklauso ne tik nuo geografinės vietos padėties, bet ir nuo gruntinių vandenų. Temperatūrai tapus minusine, drėgnas gruntas peršąla, ledu tampantis vanduo išsiplečia maždaug 10 proc. ir dėl to vyksta grunto plėtimasis. Žiemą gruntas tarsi mėgina išstumti pamatus iš žemės ir, atvirkščiai, mėgina įtraukti pavasarį, kai tirpsta ledas. Kadangi skirtingose pamatų vietose tai vyksta nevienodai, gali prasidėti pamatų deformacijos ar net atsirasti įskilimų.

Visi gruntai skirstomi į dvi grupes: besiplečiančius gruntus ir nesiplečiančius. Besiplečiantiems gruntams priskiriami molingi, smėlingi (smulkaus ir dulkinio smėlio), stabiablokiai gruntai, kuriuose yra daugiau kaip 15 proc. molio priemaišų. Smulkaus smėlio drėgnas gruntas vadinamas plaukiojančiu ir ant tokio statyti negalima. Stambiablokiai gruntai su smėlio priemaišomis, stambaus ir vidutinio stambumo žvyringas smėlis, kuriame nėra molio priemaišų, priskiriami prie nesiplečiančių. uolinius gruntus, kurie yra ypač tvirti, nesispaudžia, atsparūs vandeniui ir šalčiui, neišplaunami ir nesiplečiantys. Pamatus galima kloti tiesiai ant jų, tačiau tokie gruntai mūsų kraštuose labai reti.

Ganėtinai dažnai klojami pamatai, kurių pagrindas yra žemiau h lygio, tačiau tokia konstrukcija efektyvi tik tada, kai pats pastatas yra ne mažiau kaip 2 aukštų ir statytas iš plytų ar blokelių. Jei namas bus medinis ar iš dujų silikato blokelių, plėsdamasis gruntas vis tiek gali sukelti deformacijas, tačiau dabar jų priežastis bus trintis. Be to, lengvų namų atveju gilaus pamato nešančiosios savybės išnaudojamos daugiausia 20 proc., o 80 proc. medžiagų ir lėšų, skirtų nulinio ciklo įrengimui, eikvojamos tuščiai. Lengviems namams yra kitas variantas: kloti pamatus tiesiai į peršąlantį grunto sluoksnį, tačiau aukščiau, negu teka gruntiniai vandenys. Atskirais atvejais naudojama konstrukcija primena tvirtus rėmus, kurie kiekvieną pavasarį „plaukioja" kartu su namu. Be to, toks metodas, palyginti su giliais pamatais, leidžia sutaupyti apie 50-80 proc. betono ir reikalauja 40-70 proc.

Šilumos Izoliacija ir Vėdinimas

Švarus oras, energijos taupymas ir komfortas namuose yra neatsiejami nuo tinkamos šilumos izoliacijos ir vėdinimo sistemos. Ar decentralizuotą sistemą? Šilumokaitį šilumos mainams. Atvėsinamas) naudojant jau pašildytą (arba atvėsintą) išeinantį orą. Išdėstyme bei oro tiekimo paskirstyme.

1. Per vieną pagrindinį įrenginį, prijungtą prie ortakių tinklo. Nuostoliai ortakiuose, jei jie neizoliuoti ar ilgi.
2. Išorės sieną, be ortakių tinklo. Viename įrenginyje.
3. - viena decentralizuota sistema svetainėje ir kita miegamajame. Galimybė pravesti ortakį.
4. Šilumokaičius, kuriuos reikia valyti.
5. Kainuoti tiek pat, kiek centralizuota sistema.

Statybos Leidimai ir Reikalavimai

Straipsnyje taip pat pateikiama informacija apie statybos leidimus, projektus ir kitus reikalavimus, kuriuos reikia įvykdyti statant namą Lietuvoje. Ši informacija apima reikalavimus namams iki 80 m2, statybą soduose, rekonstrukcijos projektus ir kitus svarbius aspektus.

Dažniausiai užduodami klausimai apie statybos leidimus ir reikalavimus:

• Ar reikia leidimo ūkinio pastato statybai, kurio plotas 80 m2?
• Kaip pasielgti protingiau su nebaigto statyti namo statybos leidimu?
• Ar galima statyti namą melioruotoje žemėje?
• Kokie reikalavimai 2018 metais namo iki 80 m2 statybai soduose?
• Ar reikalingas statybos leidimas statant sodo namą sodų bendrijoje?
• Ar norint statyti priestatą ant esamų pamatų galioja ta pati tvarka kaip statant naują statinį?
• Kokių dokumentų reikėtų pakoregavus namo projektą?
• Ar galima pakeisti namo projektą į mažesnį B energetinės klasės?
• Ar reikia leidimo statyti namą iki 50 kv. m nuolatiniam gyvenimui?
• Ar galima be leidimo keisti garažo projektą?
• Kokiam statybos tipui priskiriamas geosferinis namas (apvalus)?
• Ar reikalingi kokie dokumentai norint statytis priestatą prie sodo namo?
• Kiek procentų galima didinti namo kvadratūrą nepažeidžiant įstatymų?
• Ar reikalingas projektas su statybos leidimu statant kultūros paveldo zonoje garažą ir pirtį iki 80 kv.m?
• Kas yra poilsinis namas, kur jį galima statyti, kokie jam bendrieji reikalavimai?
• Kokie reikalavimai namo statybai sodo sklype?
• Kokia pilnos apimties namo projekto kaina?
• Ar reikalingas statybos leidimas negyvenamam pastatui (garažo paskirties) kaimo vietovėje, kai statinio plotas neviršija 80m2?
• Ką galima statyti sodo sklype?
• Ar yra tokiam namo projektui galiojimo terminas ir koks?
• Ar reikia leidimo statyti sodo namą iki 80m2?

Statybos įstatymai nuolat keičiasi, todėl svarbu pasikonsultuoti su specialistais ir įsitikinti, kad laikotės visų galiojančių reikalavimų.