Atlikdami bet kokią investiciją, kiekvienas iš mūsų visada tikimės uždirbti tam tikrą pelną ir be abejo, kuo daugiau, tuo geriau. Nors dauguma investuotojų nori uždirbti daug, tačiau beveik niekas nenori rizikuoti, t.y. daugeliui investuotojų idealiausia investicija būtų „Didelis pelnas absoliučiai be jokios rizikos“.
Todėl investuojant yra būtina žinot vieną auksinę taisyklę, t.y. priklausomybę tarp potencialaus pelno ir prisiimamos rizikos - norint pasiekti didesnį pelną reikia prisiimti vis didesnę riziką (rizika suvokiama kaip konkrečios investicijos trumpalaikiai kainos svyravimai arba nuostoliai).
Toliau pateiktame paveiksle yra pavaizduotas pagrindinių turto klasių išsidėstymas atsižvelgiant į tikėtiną ilgalaikį vidutinį metinį pelningumą bei patiriamą riziką.
Taigi, norėdami išvengti tokių klaidų, Jūs visų pirma turėtumėte žinoti kiekvienos investicijos tikėtiną pelningumą bei galimą riziką, kuo tiksliau įsivertinti, ar pasirinkta investicija atitinka Jūsų investavimo patirtį, žinias, finansinę padėtį, siekiamą pelningumą ir svarbiausia toleruojamą rizikos laipsnį.
Tik atsakius į šiuos klausimus bei teisingai suvokiant įvairių investavimo priemonių riziką, bus galima pasirinkti tinkamiausius sprendimus bei susiformuoti asmeninius poreikius atitinkantį investicijų portfelį.
Atsakant į šį klausimą dažniausiai yra nurodomos įvairios finansinės priemonės, kaip pavyzdžiui akcijos, investiciniai fondai ir pan. Čia vėlgi, dažniausiai bus išskiriamos trys pagrindinės turto klasės, tokios kaip pinigų rinkos priemonės, obligacijos bei akcijos.
Be abejo, galite teigti, jog įmanoma investuoti ir į meno kūrinius, vyną, vienetinius automobilius, deimantus ar net prabangius laikrodžius (tikrai taip, tą galima daryti). Tačiau esminis šių investicijų, lyginant su anksčiau paminėtomis, minusas būtų tai, kad tai nėra finansinės investicijos, t.y. Ši savybė finansų pasaulyje yra apibūdinama kaip likvidumas, o likvidumo ypač stipriai prireikia per įvairias finansines krizes ir dažniausiai kaip tik tuo metu, kai dauguma nori turimą turtą bet kokia kaina pakeisti į pinigus.
Toliau aptarsime pagrindines turto klases, pradedant nuo grynųjų pinigų ir baigiant kriptovaliutomis.
Pagrindinės turto klasės
Investavimas gali įgauti įvairias formas, apimant akcijas, obligacijas, fondus ir paskolas.
Grynieji Pinigai
Žodis „grynieji“ dažnai asocijuojasi su pinigine, pilna pinigų. Tačiau į šią turto klasę įtraukiami ir pinigai, laikomi banke ar taupomojoje sąskaitoje, taip pat vienadieniai indėliai.
Akcijos ir Fondai
Akcijos yra vertybiniai popieriai, įrodantys nuosavybės teisę į įmonę. Į akcijas gali investuoti tiek smulkūs, tiek stambūs akcininkai. Fondai leidžia turėti daugybę skirtingų kompanijų akcijų, todėl investavimas į fondus laikomas pakankamai saugiu.
Paskolos ir Obligacijos
Paskolos leidžia skolinti fiziniams arba juridiniams asmenims, gaunant už tai mėnesines įmokas. Taip pat egzistuoja skolinimas per platformas. Obligacijos yra valstybės arba įmonės būdas pasiskolinti. Jas gali išleisti tiek valstybės, tiek privačios kompanijos, kurių obligacijos duoda didesnę grąžą dėl didesnės rizikos.
Nekilnojamasis Turtas
Tai yra bene didžiausia turto klasė ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Būstas yra praktiška investicija, nes jame galima gyventi, vystyti verslą, nuomoti ar parduoti. Šiai turto klasei priklauso butai, loftai ir namai.
Žaliavos
Žaliavos gali būti įvairios - daržovės, kruopos, dujos ar metalai. Visos jos vėliau bus panaudojamos gamybai. Žaliavomis galima prekiauti pačiam, kasti, rinkti ir kt. Brangieji metalai, kaip auksas ar sidabras, taip pat priklauso šiai turto klasei. Investicija į brangiuosius metalus yra geresnė nei laikyti pinigus sąskaitoje, bet lyginant su investavimu į nekilnojamąjį turtą ar fondus, aukso kainos prieaugis yra mažesnis.
Kriptovaliutos
Kriptovaliutų rinka koreliuoja su augimo įmonių akcijų augimu ir kritimu.
Diversifikacija: daugelis investuotojų praleidžia svarbų dalyką
Rizikos, susijusios su investicijomis
Visų pirma reikėtų paminėti rinkos riziką (tai rizika, susijusi su visai finansų rinkai įtakos turinčiais veiksniais, kaip pavyzdžiui ekonominė šalies situacija, palūkanų normos, žaliavų kainos, nedarbo lygis ir pan.). Šią riziką patiria kiekvienas investuotojas įsigijęs bet kokią finansinę priemonę.
Taip pat investuojant labai dažnai yra patiriama konkrečios šalies rizika (tai bendra ekonominė, politinė ir teisinė rizika, kylanti konkrečioje šalyje, kuri gali daryti reikšmingą įtaką toje šalyje išleistų finansinių priemonių kainoms).
Prieš investuojant į bet kokią finansinę priemonę taip pat reikėtų gana atidžiai įsivertinti likvidumo riziką (tai rizika, kad turima finansinė priemonė negalės būti likviduota, paversta į pinigines lėšas norimu laiku už esamą rinkos kainą).
Taigi, žinant įvairias su skirtingomis investicijomis susijusias rizikas bei kokio pelningumo galima būtų tikėtis, kiekvienas turėtų paklausti: „O ką daryti toliau“.
Galima būtų paminėti tai, kad dažniausiai yra rekomenduojama investicijų portfelį išskaidyti tarp skirtingų finansinių priemonių ar turto klasių, kurios per ilgą laikotarpį generuoja teigiamą grąžą, tačiau trumpu periodu jų pokyčiai gali išsiskirti.
Galbūt pastebėjote, bet šiame puslapyje rodome pagrindinių turto klasių istoriją nuo 1976 metais. Jamaikos susitarimai buvo tarptautinių susitarimų rinkinys, kuriuo oficialiai užbaigta Bretton Woods‘o pinigų sistema. Jie buvo pateikti kaip rekomendacijos keisti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) „sutarties straipsnius“, kuriais buvo grindžiamas fondo įkūrimas. Susitarimas buvo pasiektas po TVF valdytojų tarybos komiteto susitikimų, vykusių 1976 m. Tai reiškia, jog nuo šios datos pagrindinės valiutos buvo galutinai atrištos nuo aukso standarto ir prasidėjo dabartinė „laisvų” pinigų era kuomet centriniai bankai įgavo visas galimybes laisvai kurti naujų išleidžiamų pinigų pasiūlą.
Alternatyvios investicijos: INVL siūlymas
INVL investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės bendrovė „INVL Asset Management“ šiemet jau įsteigė jau antrą neprofesionaliems investuotojams skirtą alternatyviųjų investicijų fondą, į kurį galima investuoti nuo 5 000 eurų. Fondo vienetus numatoma platinti iki lapkričio 30 d.
„INVL alternatyvių investicijų fondas II“ suteikia galimybę paprastiems investuotojams pasiekti privačias alternatyviąsias turto klases - investuoti į privačias įmones, įmonių privačios skolos instrumentus bei tikrąjį turtą, tokį kaip žemė, miškai, infrastruktūra. Fondas sieks investuoti į tokį kolektyvinio investavimo subjektų portfelį, kurio siekiama vidutinė metinė grąža yra 8 proc. jau atskaičius administravimo mokesčius.
Anot INVL Investicijų valdymo padalinio vadovo Vaidoto Rūko, aukštos infliacijos laikotarpiu vis daugiau gyventojų domisi, kur galėtų investuoti sutaupytas lėšas, kad neprarastų jų vertės ir galbūt uždirbtų grąžą. Vis dėlto, Lietuvoje milijardai eurų gyventojų santaupų vis dar guli banko sąskaitose ar indėliuose taip ir neįdarbinti.
Kita vertus, neprofesionaliems investuotojams, kurie neturi labai didelių - šimtus tūkstančių eurų siekiančių - sumų investicijoms, ne visos investavimo galimybės yra prieinamos. Pavyzdžiui, žmonės domisi galimybėmis investuoti į miškus ar žemės ūkio paskirties žemę arba, tarkim, į privačias Lietuvos ar kitų Baltijos šalių įmones, tačiau tokios galimybės yra ribotos ar sunkiai prieinamos.
Taip kilo idėja pasiūlyti Lietuvoje alternatyvių investicijų fondus, per kuriuos būtų galima investuoti sąlyginai nedideles sumas - nuo 5000 eurų - į alternatyviąsias turto klases. Pernai sėkmingai išplatinome pirmąjį INVL alternatyvių investicijų fondą, o šiemet startuojame jau su antruoju.
Kas tos alternatyviosios turto klasės?
Visas investicijas galime apytikriai suskirstyti į tris turto klases - nuosavybę (įmonių akcijos ir pan.), skolos priemones (valstybių ir įmonių obligacijas - skolą, kurią įsipareigojama grąžinti su palūkanomis) bei tikrąjį, galima sakyti, fizinį turtą (pastatai, tiltai, žemė - tai, kas apčiuopiama).
Visos šios turto klasės gali būti prieinamos viešose rinkose - visiems arba gali būti privačios. Kai kurių bendrovių akcijų galima įsigyti per biržą, o kitų - ne. Vienos įmonės išleidžia obligacijų viešai, o kitos skolinasi privačiai, pavyzdžiui, iš investicinių fondų.
Dauguma investuotojų renkasi viešai prieinamose rinkose platinamas akcijas ar skolos vertybinius popierius ar perka, pavyzdžiui, butą, žemę. Privačios investicijos į investicinį portfelį patenka rečiau, nes privačios rinkos laikomos rizikingesnėmis ir įprastai galimybės šių aktyvų įsigyti vieno mygtuko paspaudimu yra ribotos.
Kad tokias investicijas galėtume pasiūlyti visiems - net ir sąlyginai nedideles sumas turintiems neinformuotiems investuotojams, turėjome taip sudėlioti investicijų portfelį, kad rizika pasiektų nedidelę patirtį turinčiam investuotojui priimtiną lygį. Mums tai pavyko, nes į fondo investicijų portfelį suplanavome įtraukti visų trijų - nuosavybės, skolos ir tikrojo turto - klasių investicijų bei dar išskaidyti jas tiek globaliai, tiek ir vietiniame regione.
Alternatyvųjį turtą renkasi turtingieji
Alternatyvusis turtas vis didesne dalimi papildo ir turtingojo pasaulio portfelius. Pavyzdžiui, pasauliniai šeimos biurai (Family office), kurie valdo klientų, įprastai turinčių dešimčių ar šimtų milijonų eurų vertės turto, apie 40 proc. šių lėšų investuoja į alternatyvųjį turtą, kuris nėra prieinamas viešai. Panašiai elgiasi ir didžiausi Europos bei Pasaulio pensijų fondai. Jų valdytojai fondų portfeliuose įprastai turi apie 20 proc. alternatyviųjų investicijų. Tokius duomenis pateikia „UBS Global Family Office Report 2022“. INVL valdomi pensijų fondai taip pat daugiau nei 20 proc. valdomo turto investuoja į alternatyviąsias investicijas.
Kodėl verta investuoti į alternatyvųjį turtą?
Investuotojams yra naudingi įvairių turto klasių deriniai. Pavyzdžiui, gali skambėti paradoksaliai, tačiau vien obligacijų (kurios laikomos mažiau rizikinga investicija) portfelis gali būti rizikingesnis negu portfelis, sudarytas iš ketvirtadalio akcijų (kurios laikomos rizikingesne investicija) ir likusios dalies obligacijų. Be to, akcijos suteikia aukštesnės grąžos potencialą.
Panašūs principai galioja ir kai į tradicinį investicijų portfelį įterpiame alternatyvių turto klasių. Nors alternatyviosios turto klasės laikomos rizikingesnėmis, jomis papildžius tradicinį portfelį potenciali investicijų grąža išauga, o rizika valdoma geriau, rodo investicinio banko J. P. Morgan analizė. Būtent to ir siekia turtingieji - auginti savo turtą mažiau rizikuodami dalį jo prarasti.
INVL grupė į privačias rinkas investuoja, o taip pat ir valdo kai kurias privačias investicijas jau ne vieną dešimtmetį. Esame vieni pirmųjų investicijų valdytojų Lietuvoje ir turime patirties, žinome rinkos poreikius.
Tad kodėl gi nepasiūlius alternatyvių investicijų platesniam žmonių ratui, kuriems aktualu į jau turimą investicijų portfelį įterpti ir dalį alternatyvaus turto. Be to, Lietuvoje žmonės nuolat domisi galimybėms investuoti į miškus, žemės ūkio paskirties žemę ar privačias įmones, tačiau pradinės įmokos suma įprastai jiems per aukšta. Taip ir kilo idėja sukurti fondą, kur galima investuoti palyginti mažesnes sumas.
INVL vebinarą apie alternatyvias investicijas „Kur investuoja turtingieji?“ žiūrėkite INVL „Youtube“ kanale.
Kur įsigyti fondo vienetų
„INVL alternatyvių investicijų fondo II“ vienetus planuojama išplatinti pirmojo etapo metu iki šių metų lapkričio 30-osios, tačiau fondo vienetų platinimas bus stabdomas, jeigu 8 mln. eurų pavyks pritraukti anksčiau. Taip pat fondas vėliau gali surengti antrą platinimo etapą, tačiau bet kuriuo atveju pritrauktų lėšų suma negalės viršyti 8 mln. eurų.
„INVL alternatyvių investicijų fondas II“ per kolektyvinio investavimo subjektus numato trečdalį lėšų paskirti privačiam kapitalui - investuojant į Baltijos šalių ir pasaulio įmones. Kitą trečdalį - privačiai skolai tiek regione, tiek pasaulyje - išaugus palūkanų normoms ši turto klasė atveria naujų galimybių.
Likusias lėšas ketiname nukreipti į tikrąjį turtą - miškus, žemės ūkio paskirties žemę bei infrastruktūrą. Praėję metai parodė, kad ši turto klasė linkusi geriau išsaugoti stabilią vertę aukštos infliacijos laikotarpiu.
Tad toks turto klasių derinys mums atrodo subalansuotas rizikos ir grąžos prasme.
Fondas veiks 10 metų su galimybe veiklos laikotarpį pratęsti dar dvejiems metams. Fondo dalyvių galimybė pasitraukti iš fondo anksčiau laiko bus ribota. Be to, investuotojai, norintys įsigyti „INVL alternatyvių investicijų fondo II“ vienetų, negali būti įgiję tiek žemės, kad bendras jų ir (arba) susijusių asmenų įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas būtų didesnis kaip 50 ha ir miškų ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 150 ha.
Iki rugsėjo 30-osios investuojant nuo 5000 iki 9999 eurų bus taikomas 1,5 proc. platinimo mokestis, o 10 tūkst. eurų ir daugiau - 1 proc. platinimo mokestis. Vėliau platinimo mokestis didės, bet neviršys 2 proc. Fondo vienetus numatoma platinti iki lapkričio 30 dienos. Fondo valdymo mokestis - 1,5 proc. nuo metinės svertinės fondo grynųjų aktyvų vertės vidurkio. Fondą platina pati INVL grupė. Informaciją, kaip įsigyti fondo vienetų, rasite čia arba bet kuriame INVL biure.
Svarbi informacija
Investicijos į „INVL alternatyvių investicijų fondo II“ (toliau - Fondas) investicinius vienetus yra susijusios su investicine rizika ir kitomis rizikomis, nurodytomis Fondo taisyklėse ir prospekte. Investicijų vertė gali tiek didėti, tiek mažėti, investuotojas gali atgauti mažiau nei investavo arba net prarasti visas investuotas lėšas. Fondo valdymo įmonė UAB „INVL Asset Management“ (toliau - Valdymo įmonė) negarantuoja investicijų pelningumo.
Investuotojas, prieš priimdamas sprendimą investuoti, turėtų pats ar padedamas investicijų konsultantų įvertinti Fondo investavimo strategiją, taikomus mokesčius, visas su investavimu susijusias rizikas bei atidžiai perskaityti Fondo prospektą, taisykles, pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą ir kitus investuotojams skirtus dokumentus, kuriuos galima rasti Valdymo įmonės interneto svetainėje www.invl.com/aif2 ar nemokamai gauti Valdymo įmonės klientų aptarnavimo vietose.
Fondas didesniąją turto dalį investuos į kitus kolektyvinio investavimo subjektus. Į kitus nei suderintuosius kolektyvinio investavimo subjektus, įskaitant nustatytus reikalavimus atitinkančius specialiuosius kolektyvinio investavimo subjektus, informuotiesiems investuotojams skirtus kolektyvinio investavimo subjektus ir kitus nei suderintieji kolektyvinio investavimo subjektus, kurie savo ruožtu didžiąją dalį turto investuoja į alternatyvaus turto kategoriją, apimančią privatų kapitalą, energetiką ir infrastruktūrą, tikrąjį turtą (nekilnojamasis turtas, miškai, žemė), privačią skolą ir kitas alternatyvaus turto klases (toliau - Alternatyvieji KIS), gali būti investuota iki 100 proc. Fondo turto. Fondo veiklos pradžioje ir (ar) nesant galimybės Fondo turto investuoti į Alternatyviuosius KIS, ir (ar) siekiant valdyti Fondo likvidumo riziką, Fondo turtas, laikantis diversifikavimo reikalavimų, gali būti investuojamas investicinių fondų, investuojančių į skolos vertybinius popierius, investicinius vienetus ir (ar) kitas pinigų rinkos (įskaitant indėlius) ar skolos finansines priemones (tiesiogiai ar per kitus kolektyvinio investavimo subjektus). Investuojant Fondo turtą pirmenybė bus teikiama kitiems Valdymo įmonės valdomiems kolektyvinio investavimo subjektams.
Fondas sieks investuoti į tokį kolektyvinio investavimo subjektų portfelį, kurio siekiama vidutinė metinė grąža yra 8 proc. Valdymo įmonė atkreipia investuotojų dėmesį, kad faktiniai Fondo investicinės veiklos rezultatai gali būti ir kitokie, o Valdymo įmonė negarantuoja nei investicijų pelningumo, nei to, kad Fondo veiklos tikslai bus pasiekti.
Fondas veikia kaip uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjektas, todėl investuotojo teisė pareikalauti išpirkti jam priklausančius investicinius vienetus yra apribota.
Visa išdėstyta informacija yra reklaminio - informacinio pobūdžio ir negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, pasiūlymas ar kvietimas investuoti į Fondo investicinius vienetus ar akcinės bendrovės „Invalda INVL“ akcijas ar bet kokias kitas finansines priemones.