Kyla klausimas, ar reikalingi kokie nors leidimai atnaujinant seną rąstinį namą, apkaltą lentelėmis, Kauno mieste, jei norima sukelti rąstus, apšildyti, apkalti naujomis lentelėmis, pakeisti langus ir stogą, nekeičiant namo projekto?
Kada reikalingas statybos leidimas?
Priklausomai nuo pastato dydžio (kvadratūros), Jums gali ir nereikėti statybos leidimo. Tiksliau galima būtų atsakyti žinant pastato duomenis.
Rąstų keitimas ir stogo darbai
Rąstų pakeitimas būtų kapitalinis pastato remontas, jei, keičiant stogą, keisite ar perstatysite naujai stogo konstrukcijas ir pakeisite pastato gabaritus - tai jau rekonstrukcija.
Fasado remontas
Remontuojant pastato fasadus: keičiant apdailos medžiagas ar dažant, reikia fasado spalvą ir medžiagiškumą derinti su rajono architektu.
Kultūros paveldo statusas
Tuo atveju, jeigu namas yra nekilnojamo kultūros paveldo vertybė - reikalingas leidimas statybai.
Fasado apšiltinimas ir apdaila
Pastato fasado apšildymas, nauja apdaila - traktuojama kaip rekonstrukcija - reikalingas projektas, projektavimo sąlygų sąvadas, derinimas, statybų leidimas.
Statybos leidimo gavimo procesas namo statybai!
Ūkinio pastato statyba iki 80 m²
Klausimas: Ruošiamės statyti ūkinį pastatą. Buvau žemėtvarkoje - pasakė, kad galiu be leidimo statyti iki 80 m2 matuojant vidaus matmenis. Bet kaip matau visur rašo, kad matuojama išorė. Tai kokia tiesa? Ir jei turi būti išorė matuojama 80 m2, tai ar tai tik pamato dydis, ar sienos gali būti truputį platesnės (nes įeina ir apšiltinimas, dekoras ir t.t.)?
Komentarai: Bendrasis plotas skaičiuojamas grindų plotas, viduje, be jokių sienų. Rūsys irgi neskaičiuojamas. Miesto teritorijoje leidimas statybai yra reikalingas. Rajone nereikalingas, jeigu teritorija nėra saugoma.
Ūkinio pastato ploto skaičiavimas
Ūkinio pastato plotas skaičiuojamas tik užstatytas - t.y., ant žemės pastatyto pamato ilgo ir ploto sandauga, vidaus patalpų plotas neskaičiuojamas, nebent pats statytojas to pageidauja.
Pagalbinio ūkio pastatą galima statyti iki 80 kv.m bendro ploto be leidimo statybai.
Du būdai įregistruoti pastatą
- Jeigu pasistatysite 80 kv.m išorės sienų (t.y. užstatyto ploto) ir iki 8,5 m aukščio, tai pastatas atitiks II grupės nesudėtingojo statinio kategorijai ir bus galima atlikus pastato ir žemės sklypo kadastrinius matavimus įsiregistruoti Registrų centre su paprasta deklaracija.
- Jei pastatysite pagalbinio ūkio pastatą užstatytas plotas bus didesnis nei 80 kv.m, tai tada pastato kadastriniai matavimai turi būti kitokie - su aukšto planu, vidaus patalpų eksplikacija. Tada deklaracijoje rašysite vidaus patalpų bendrą plotą. Jei vidaus plotas bus iki 80 kv.m, pastato aukštis iki 8,5 metro, tai Jūsų pagalbinio ūkio pastatas atitiks II grupės nesudėtingojo statinio kategorijai.
Antruoju atveju pastato kadastrinių matavimų byla kainuos daugiau. Taip pat statinys turi būti ne arčiau 3 m nuo sklypo ribos (3 m iki daugiausiai išsikišusio statinio elemento - pvz. stogo krašto). Jei norite statyti arčiau sklypo ribos būtinas kaimynų sutikimas.
Ūkinis pastatas kaimo vietovėje
Jeigu sklypas ne miesto teritorijoje, tuomet be leidimo statybai galima statyti ūkinį pastatą iki 80m2 matuojant vidaus matmenis. T.y. visas bendras plotas negali viršyti 80m2, taip pat neaukštesnis pastatas negu 8.5 nuo žemės paviršiaus ir konstrukcinis žingsnis ne didesnis kaip 6m).
Šiuo metu galioja nuostata, jog skaičiuojamas vidaus patalpų plotas. Jei vidaus patalpų plotas neviršija 80m², pastato aukštis mažesnis nei 8,5m tarpatramis iki 6m, pastatas pastatytas iš nesudėtingų konstrukcijų, kaimo vietovėje, kuri nėra saugotina, nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų (detalieji planai, bendrieji planai, specialieji planai ir pan.), nepažeidžiant trečiųjų asmenų interesų, galima statyti pagalbinį ūkio pastatą be projekto ir leidimo.
Pirties statybos reikalavimai
Dar iš senų laikų atėjusios pirties tradicijos nesvetimos daugeliui lietuvių, todėl nesunku suprasti, kodėl dauguma lietuviškų sodybų sunkiai įsivaizduojamos be šios svarbios detalės. Ir, nors į pirties ritualą šiais laikais labiau žiūrima kaip į pramogą nei kaip į būtinybę, jis vis dar vertinamas kaip ypač naudingas žmonių sveikatai, o pramogos pirtyje ir toliau išlieka vienu populiariausių laisvalaikio praleidimo būdų bet kokiu metų laiku.
Tiesa, egzistuojant tokiai pirčių nuomos pasiūlai, prieš statant savąją reikėtų gerai įsivertinti poreikį ir nuosavos pirties statybai reikalingas išlaidas. Bene dažniausiai kylantis klausimas pradėjus rimtai svarstyti apie nuosavos pirties statybas - jai taikomi statybos reikalavimai.
Žvelgiant į bendrąją praktiką, pirtis dažniausiai neužima labai daug vietos, todėl yra priskiriama prie nesudėtingų statinių kategorijos, o jos statyboms galioja tos pačios taisyklės kaip sodybai ar vasarnamiui.
Vis dėlto, jei svarstote apie didesnę pirtį, vertėtų žinoti, kad pirtį be statybos leidimo galite statyti tuomet, jei jos plotas sodo paskirties sklype neviršys 80 m2, 8,5 metrų aukščio, o jos tarpatramis nebus didesnis nei 6 metrai.
Tokius išmatavimus atitinkanti pirtis be leidimo gali būti statoma sodo paskirties sklype ar kaimo vietovėje, kurios gyventojų skaičius nėra didesnis nei 3 tūkst., o sklypas, kuriame planuojamos statybos, nepatenka į saugomas teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, Kuršių neriją, upių, kurios įtrauktos į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą, teritoriją, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000" teritoriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritoriją.
Jei jūsų planuojamas statinys neatitiks nors vieno iš šių reikalavimų, jo statybai leidimą reikės gauti ta pačia tvarka kaip ir statant gyvenamąjį namą.
Svarbu žinoti, jog, jei jūsų planuojamam statiniui nebus reikalingas statybos leidimas, jis vis tiek privalės atitikti sodų bendrijos nustatytus reikalavimus - pirtis privalės išlaikyti reglamentuotą atstumą - negalės būti statoma arčiau nei 3 metrai iki sklypo ribos. Jeigu atstumas mažesnis, prieš pradedant statybas privalu gauti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą. Privaloma laikytis ir priešgaisrinio bei sanitarinio atstumo iki kitų statinių reikalavimų.
Gera žinia ta, jog pirčiai, kurios statyboms nereikalingas leidimas, statybų projektas taip pat nėra būtinas. Statybos įstatymas nesudėtingo statinio atvejais taip pat nereikalauja pateikti informacijos apie statybos pradžią, todėl, įregistruoti pirtį reikės tik užbaigus jos statybas, deklaruojant statybų užbaigtumą.
Pirties dydis ir tipas
Išsiaiškinus teisinius reikalavimus, prieš pradedant į darbus, siūlome gerai įsivertinti savo poreikius ir finansines galimybes. Svarstant, kokio dydžio pirtį statyti, dažniausiai lemiamu faktoriumi tampa žmonių skaičius, kurie ja naudosis vienu metu. Jei pirtį įsivaizduojate kaip privatų poilsio kampelį sau ir keletui savo artimųjų, optimalus elektrinės pirties dydis galėtų būti 2 x 2,5 m, malkinės pirties dydis 2,5 x 2,5 m, o lubų aukštis galėtų siekti apie 2,2 m. Tokiu atveju pirtyje du žmonės galės ne tik laisvai prasilenkti, tačiau rasite vietos ir gultui, ir visiems pirties ritualams. Kita vertus, jei į sodybą nevengiate pasikviesti didesnės draugų kompanijos, erdvės pirtyje reikėtų daugiau. Tokiu atveju galima vadovautis taisykle - kuo didesnė erdvė, tuo didesnis komfortas.
Renkantis vieną esminių dalykų - pirties tipą, visų pirma, rekomenduojame visus juos išbandyti patiems. Svarbu žinoti, jog pirties oro drėgnumas labiausiai priklauso nuo krosnelės akmenų įkrovos - kuo daugiau akmenų, tuo drėgnesnė galės būti pirtis ir atvirkščiai, kuo mažiau - tuo sausesnė. Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog pirties kainai didelę įtaką turi jos dydis, pradėję domėtis daugiau suprasite, jog net ir to paties dydžio statinio kaina gali skirtis dvigubai ar net trigubai, priklausomai nuo jo įrengimo.
Medienos pasirinkimas
Medienos, kurią naudosite pirties vidaus įrengimui, kaina tiesiogiai priklausys nuo jos kokybės ir matmenų. Norint, kad tiek pirties gultai, tiek dailylentės gerai atrodytų ne vienerius metus, rekomenduojame rinktis A klasės medieną, pasižyminčia aukščiausia kokybe. Tiesa, kokybė atsispindi ir kainoje - trumpiausios, apie pusės metro ilgio, A klasės medienos dailylentės gali kainuoti iki keleto eurų, o 2 - 3 metrų dailylenčių kaina gali siekti net 20 - 30 eurų.
Lietuviškos medienos, skirtos pirties įrengimui, kaina dažniausiai nepasižymi dideliais skirtumais. Šiuo metu populiariausios 3 lietuviškos medienos rūšys - liepa, drebulė arba juodalksnis. Tiesa, pirties viduje vengiama visur taip mėgstamos naudoti spygliuočių medienos, nes, dėl savo sakingumo, ji nėra tinkama nuolat kaitinamai patalpai įrengti.
Įrenginėjant pirties grindis galimas ne vienas jų variantas. Medinės grindys dažnai keičiamos betoninėmis - ant jų sudedant medines groteles, nes tokiu būdu grindyse gana lengvai įrengiamas vandens surinkimas, grindis paprasčiau prižiūrėti, o, esant reikalui, net pakeisti. Priešingai nei visam pirties įrengimui, grindims arba ant jų dedamoms grotelėms dažnai naudojama spygliuočių mediena. Nors didžiausiu patvarumu iš spygliuočių pasižymi maumedis, dėl kainos gana dažnu pasirinkimu tampa pušis ar eglė. Atsižvelgiant į tai, kad tiesgrindimis temperatūra visuomet laikosi gerokai mažesnė, spygliuočių medienos dėl jos sakingumo šiuo atveju reikėtų nebijoti.
Pirtyje pasirinkus medines grindis su tarpeliais, jas taip pat galima nesunkiai suderinti su dar vienu būtinu dalyku - pirties ventiliacija. Nors šios idėjos žmonės dažnai atsisako baimindamiesi šalčio, reikėtų įvertinti, jog šaltas oras, patekęs per tarpelius grindyse dėl temperatūrų skirtumo maišosi su šiltu oru ir priverčia jį judėti, tokiu būdu sukuriant natūralią ventiliaciją. Taigi, pirtyse, kuriose įrengtos medinės grindys, tokios ventiliacijos netgi gali užtekti. Žinoma, ventiliacija taip pat gali būti sukuriama ir priverstiniu būdu, kai tam naudojamas ventiliatorius.
Vanduo - neatsiejama pirties dalis, todėl, jei galimybės išsimaudyti šalia pirties esančiame vandens telkinyje nėra, atsivėsinimo ritualą teks perkelti į greta įrengtą dušą. Preliminariais skaičiavimais, jo įrengimas gretimame pirties pastate galėtų kainuoti iki 600 eurų. Tiesa, reikėtų įvertinti tai, kad, jei pirtis žiemą naudojama retai, o pastatas nebus šildomas, esant minusinei temperatūrai vanduo vandentiekyje gali užšalti.
Pirties krosnelės pasirinkimas
Bene svarbiausias pirties elementas - pirties krosnelė, be kurios sunkiai įsivaizduojamas statinio funkcionalumas. Krosnelės pagal kuro rūšis skirstomos į malkomis kūrenamas krosneles ir vis dažniau pastarąsias dėl savo funkcionalumo pakeičiančias elektrines krosneles, tačiau vieno teisingo atsakymo į taip dažnai užduodamą klausimą - kokią krosnelę rinktis - nėra. Priimti šį sprendimą gali padėti ne tik krosnelės kaina, tačiau ir gerai apsvarstyti poreikiai bei įvertinti krosnelių privalumai ir trūkumai.
Nuo tradicinio pirties įvaizdžio neatsiejamos, malkomis kūrenamos krosnelės šiais laikais turi įvairių naudingų patobulinimų, pavyzdžiui, papildomą talpą vandeniui šildyti. Maža to, daugeliui žmonių ugnies kūrenimas tiesiog neatsiejama pirties ritualo dalis, todėl tai ženkliai palengvina krosnelės pasirinkimą. Kartais tokį pasirinkimą nulemia ir techninės galimybės, mat ne maža dalis elektrinių krosnelių jungiasi prie trifazio elektros įvado, o sodybose ar vietose, kurios labiau nutolę nuo gyvenviečių, elektros tiekėjai ne visada gali užtikrinti reikiamą galią, todėl daug paprasčiau pasistatyti tampa tradicinę malkinę krosnelę.
Tačiau malkomis kūrenamoms krosnelėms, priešingai nei elektrinėms, būtinas kaminas ir pakura, kadangi krosnyje esančius akmenis kaitina šiluma, gauta deginant malkas. Savo ruožtu elektrines krosneles šildo ne ugnis, o elektriniai tenai, nereikalaujantys nei kamino nei pakuros. Nors elektrinėms krosnelėms netaikomi tokie aukšti saugumo reikalavimai, kaip krosnelėms, kūrenamoms malkomis, joms būtinas tinkamas įžeminimas. Be to, pirties malonumais norintiems mėgautis be didelių pastangų, dideliu privalumu taps paprastas elektrinės pirties krosnelės įkaitinimas bei galimybė temperatūrą nustatyti laipsnio tikslumu,užtikrinant nuolatinį komfortą. Svarbu paminėti ir tai, jog priklausomai nuo elektrinės krosnelės modernumo, dažnai galima reguliuoti ir drėgmės lygį, tokiu būdu pakeičiant net patį pirties tipą.
Renkantis krosnelę ypač svarbu atsižvelgti ir į jos galingumą. Nuspręsti, kokio galingumo krosnelės reikės jūsų pirčiai, galėsite apskaičiavę pirties kubatūrą. Renkantis krosnelę ypač svarbu nepasirinkti per mažo galingumo, todėl krosnelės galios kilovatų skaičius turėtų būti ne mažesnis nei pirties kubatūra, pavyzdžiui, 10 kubinių metrų pirčiai reikalinga ne mažesnės nei 10 kW galios krosnelė.
Lyginant krosnelių eksplotaciją, ji dažniausiai priklauso nuo to, kaip apsirūpinsite kuru t.y. ar turite galimybę pasiruošti savo malkų. Skaičiuojama, jog 9 kW elektrinė krosnelė, ją kaitinant apie 3 val., vidutiniškai kainuoja 3 eurus.
Pirties akmenys
Norime priminti, kad investavus į pirtį, jos įrengimą ir krosnelę, nederėtų stengtis sutaupyti ant ypač svarbios pirties detalės - kaitinamų akmenų. Akmenys šilumą akumuliuoja ir atiduoda nevienodai, todėl, šioje srityje stokojant patirties, rekomenduojame rinktis prekyboje randamus, skaldytus akmenis, turinčius daugiau sąlyčio ploto su krosnele ir kitais akmenimis. Jei vis dėlto nusprendėte akmenis rinkti patys, svarbu žinoti, kad upėje gulėjusių akmenų, kurie paprastai naudojami tradicinėje lietuvių pirtyje, jokiu būdu negalima dėti į elektrinę krosnelę.