Apsikabinimų Magija: Tipai, Poveikis ir Kodėl Jie Mums Tokie Svarbūs

Atlikta daugybė mokslinių tyrimų, patvirtinančių apkabinimų naudą. Jie atskleidė, kad apkabinimai padeda sumažinti streso lygį, įveikti pyktį, nerimą ir baimę, pagerina savijautą po konfliktų, neigiamų įvykių, nesėkmių. Taip pat tyrimas atskleidė, kad šis poveikis būdingas tiek moterims, tiek vyrams, nepriklausomai nuo amžiaus. Įdomu, kad apkabinimo poveikiui neturi įtakos apsikabinusių žmonių tarpusavio santykiai, net ir tais atvejais, kai jų nesieja romantiškas, giminystės ryšys ar draugystė, nuotaikos pagerėjimo nauda po apsikabinimo buvo akivaizdi.

Apsikabinimų Baimė ir Vaikystės Patirtis

Vengiančių apsikabinti laukia nemažai iššūkių. Apsikabinimų ir kitų fizinių prisilietimų, tokių kaip laikymas už rankos, plekšnojimas per petį baimė, pasak psichologų, dažniausiai būna susijusi su mūsų vaikystės patirtimi. Prieš kelerius metus paskelbtoje mokslinėje studijoje teigiama, kad žmonės, kurių tėvai buvo apsikabinimų mėgėjai, suaugę taip pat būna linkę lengvai pulti kitiems į glėbį ar į jį griebti kitus, ir tai daro gana spontaniškai. Užaugusiems šeimose, kuriose apsikabinti vienam kitą buvo neįprasta, jau pati mintis apie šį veiksmą gali priversti pasijusti nepatogiai. Nesvarbu, ar augote šeimoje, kurioje apsikabinimai buvo įprasta kasdienybės dalis, ar jūsų aplinkoje jie buvo reti, tai neabejotinai turi ilgalaikį psichologinį ir fiziologinį poveikį, tvirtina mokslininkai.

JAV Notre Dame universiteto psichologijos profesorė Darcia Narvaez tikina, kad fizinių prisilietimų trūkumo augant padarinys gali būti nepakankamas klajoklinio nervo, einančio iš nugaros link pilvo, išsivystymas. Dar vienas galimas padarinys - dėl to gali nepakankamai išsivystyti oksitocino gamybos sistema. Tai įrodo tyrimas, atliktas Rumunijoje, jame dalyvavo našlaičiai, augę globos įstaigose. Nustatyta, kad jų organų, gaminančių oksitociną, veikla buvo sulėtėjusi arba sutrikusi.

Savivertė ir Požiūris į Apsikabinimus

Įtakos požiūriui į apsikabinimus gali turėti ir žmogaus savivertė, nuomonė apie savo kūną. Paprastai tie, kurie mėgsta apsikabinti, labiau savimi pasitiki, o tie, kurie apsikabinimų vengia, greičiausiai išgyvena socialinį nerimą ir dėl to atsiduria tarsi užburtame rate - prisilietimų vengimas net bendraujant su artimais žmonėmis kelia dar didesnį diskomfortą.

Kiek Apkabinimų Mums Reikia?

Psichologai paskaičiavo, kad kiekvienam žmogui, kad išgyventų, kasdien reikalingi bent 4 apsikabinimai. Per mėnesį žmogus apsikabinęs praleidžia apie valandą. Vienas apsikabinimas vidutiniškai trunka apie 10 sekundžių. Šis veiksmas naudingas ne tik tam, kuris yra apkabinamas, bet ir apsikabinusiajam.

Apkabinimo Poveikis Stresui

Vieno apsikabinimų tyrimo metu, beveik 200 žmonių (kartu gyvenusių porų) gavo viešo kalbėjimo užduotį. Tačiau prieš atliekant užduotį pusė grupės turėjo 20 sekundžių apkabinimą iš savo partnerio, o kita pusė tiesiog ramiai ilsėjosi pati. Nėra partnerio? Jei apkabinimai jums netinka, kitas tyrimas parodė, kad pagalvės apkabinimas pokalbio metu taip pat gali sumažinti streso lygį.

Japonų mokslininkai naudojo pagalvėlę, kad ištirtų apkabinimo poveikį. Dalyvius jie suskirstė į dvi grupes. Vienoje grupėje dalyviai 15 minučių kalbėjosi telefonu su nepažįstamu žmogumi. Štai kur pasidarė įdomu: antroji grupė taip pat kalbėjosi su nepažįstamu žmogumi. Tačiau jie kalbėjosi apsikabinę žmogaus formos pagalvėlę. Net apkabinimo pagalvėlės pakako streso lygiui sumažinti. Apkabinimas yra daug geresnis jūsų streso lygiui nei tiesiog kalbėjimas su savimi. Streso lygis buvo matuojamas tikrinant kortizolio kiekį tiek iš kraujo, tiek iš seilių mėginių.

Gali atrodyti keista, kad pagalvėlė gali turėti tokį poveikį. Japonų tyrinėtojai mano, kad tai susiję su pačia apkabinimo laikysena.

Oksitocinas ir Santykių Stiprinimas

Tyrinėtoja Ruth Feldman ir jos kolegos pakvietė į savo patogią laboratoriją 60 porų, kurios dar buvo pirmuose trijuose santykių mėnesiuose. Naudodami įrašymo įrangą, jie galėjo stebėti, kaip poros bendravo tarpusavyje, kai kalbėjo apie smagią patirtį. Kuo daugiau jie dalijosi teigiama sąveika, pavyzdžiui, meilūs prisilietimai, teigiamų emocijų išreiškimas ir rūpesčiai, tuo didesnis jų oksitocino kiekis. Oksitocino lygis santykių pradžioje yra geras jų ištvermės rodiklis. Jie vienas kitą labiau palietė, kartu juokėsi, baigė vienas kito sakinius. Įdomu tai, kad vyrų ir moterų oksitocino lygis nesiskyrė.

Amerikiečių neuroekonomikos specialistas Paulas Zakas teigia, kad kasdien reikia apsikabinti bent 8 kartus, norint būti laimingiems ir džiaugtis geresniais santykiais. Kita žymi JAV psichoterapeutė Virginia Satir kartą yra pasakiusi: „Mums reikia 4 apsikabinimų, kad išgyventume. 8 apsikabinimų per dieną, kad išliktume geros sveikatos. Ir 12 apsikabinimų per dieną, kad galėtume augti“.

Apsikabinimų Tipai ir Jų Reikšmės

Apsikabinimo būdų yra labai įvairių. Kiekvienas iš jų gali reikšti skirtingus dalykus. Kokius?

• Klasikinis: Du žmonės švelniai apsikabina vienas kitą, į skirtingus šonus pasuktomis galvomis. Šis tipas labai intymus, nes liečiasi krūtinės, galvos yra arti viena kitos.
• Šokio: Dažniausiai, kaip ir sako pavadinimas, jis naudojamas būtent šokant - kai vienas žmogus apsikabina kitą laikydamas rankas sunertas jam aplinkui kaklą.
• Žvilgsnio: Jis itin paprastas, o kartu labai intymus, nes apsikabinusieji liečiasi kaktomis.
• Draugiškas: Du vienas kitu pasitikintys bičiulystės siejami asmenys lengvai apsikabina ir paplekšnoja viens kitam per petį.
• Šoninis: Simbolizuoja paprastumą ir artimumą tuo pačiu metu.
• Tolimas: Apsikabinusiųjų kūnus skiria nemažas atstumas, nesiliečia nei liemuo, nei krūtinė. Taip dažniau apsikabinama labiau iš pareigos, mandagumo, nei spontaniškai, jaučiant nuoširdų poreikį. Gali būti naudojamas politikoje, kai to reikalauja protokolas ir pan. atvejais.
• Jėgos: Labai intensyvus, tvirtas, gali netgi kelti skausmą, tačiau ne dėl aistros ar stiprių jausmų. Simbolizuoja agresyvumą, jėgos demonstravimą.
• Apkabinimas iš šono: Kitaip vadinamas „mandagus“ apsikabinimas. Labai dažnai taip apkabinami šeimos nariai ir toks apkabinimas neturi jokių sąsajų su romantika. Tačiau tokie apkabinimai neretai verčia jaustis nejaukiai.
• Apkabinimas iš nugaros: Žaismingas apkabinimas, kuris rodo, kad apkabinantis žmogus nori saugoti ir globoti tą, kurį apkabina. Tai labai intymus apkabinimas.
• Apsikabinimas ir plekšnojimas per nugarą: Tai draugiškumo gestas. Taip apsikabinama pasisveikinant, atsisveikinant, kai norima kažką nuraminti, paguosti, suteikti vilties. Toks apkabinimas tarsi siunčią signalą smegenims: „Mes - tik draugai. Tarp mūsų nieko daugiau nėra“.
• Meškiškas apsikabinimas: Toks apkabinimas stiprus: apkabinama beveik iš visų jėgų. Dažniausiai taip apsikabinama, pajutus palengvėjimą arba po ilgo nesimatymo su gyvenimo partneriu. Iš tikrųjų meškos panašiai apsikabina.
• Greitas apkabinimas: Toks apsikabinimas - mandagumo, draugiškumo gestas. Kartais išduoda, kad žmogus kažkur labai skuba, pavyzdžiui, vėluoja į traukinį. Apkabinamas žmogus gali stengtis kuo greičiau nutraukti apkabinimą, kartais paplekšnoja per nugarą, taip parodydamas, kad apkabinimas nereiškia nieko daugiau negu paprastas draugiškumas.
• Apsikabinimas su flirto elementais: Toks apkabinimas iš pradžių atrodo labai draugiškas, tačiau jis užtrunka dvigubai ar net trigubai ilgiau nei įprastas. Apkabinantis žmogus gali nurinkti pūkelius nuo drabužių arba stengtis palaikyti akių kontaktą.
• Vienpusis apsikabinimas: Tai toks apkabinimas, kuris įvyksta tik vieno žmogaus noru ir pastangomis.

Kaip Tobulai Apkabinti?

Dauguma (ne visi!) mėgsta apkabinimus. Ar kada susimąstėte, kaip tobulai apkabinti kitą žmogų, kuris irgi nori apsikabinti?

„Fizinis prisilietimas - pagrindinis socialinio ryšio užmezgimo ir santykių kūrimo būdas, - sako Oksfordo universiteto (Jungtinė Karalystė) evoliucijos psichologas prof. Robinas Dunbaras. - Mūsų kūne apstu nervų receptorių, kurie reaguoja į specifinį stimuliavimą - lengvą, lėtą glostymą (3 cm per sekundę). Tai suaktyvina smegenyse esančią endorfinų sistemą, kuri suteikia ramybę ir atsipalaidavimą."

Nors endorfinų išsiskyrimas padeda užmegzti ir palaikyti artimus santykius, apkabinimų nauda apima kitas sveikatos ir gerovės sritis:

• Stiprėja imunitetas: Carnegie Mellon universiteto (JAV) tyrėjai nustatė koreliaciją tarp apsikabinimų dažnio ir gebėjimo kovoti su peršalimu.
• Gerėja streso valdymas: Tyrimai rodo, jog žmonių, kurie gauna artimųjų palaikymą po sunkios darbo dienos, kraujyje būna mažesnė kortizolio koncentracija, palyginti su tais, kurie namuose neturi ką apkabinti.
• Suteikia laimės, meilės, priklausymo jausmą: Prisilietimai skatina oksitocino, dar vadinamo meilės hormonu, išsiskyrimą. Jis atsakingas už prisirišimą, ramina nervų sistemą, gerina miegą, didina pozityvumą ir pasitenkinimą gyvenimu.
• Ilgėja gyvenimo trukmė: Japonijos mokslininkai skelbia, kad asmenys, turintys padidėjusį kraujo spaudimą, gali pagerinti sveikatą dažniau apsikabindami su artimais žmonėmis. Patvirtintas ryšys tarp socialinės izoliacijos ir ankstyvo senėjimo. Daugelis antsvorio turinčių asmenų malšina artumo trūkumą maistu.

Svarbu atsiminti, kad prisilietimo ir apkabinimo efektą lemia kontekstas. Asmuo, kurį ketinate apkabinti, turi norėti ir jaustis pasiruošęs kontaktui. Jeigu dėl kokios nors priežasties apkabinimas atrodo nenatūralus ir nenuoširdus, nebus jokios naudos. Kyla rizika, kad nesutapus lūkesčiams apsikabinimai gali būti nemaloniai per ilgi ir sukelti įtampą.

Apkabinimų Trukmė ir Emocinis Poveikis

Londono universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkai atrado, kad 5-10 sek. apkabinimas optimalus norint išreikšti šiltas emocijas, palaikymą, prisirišimą. Lengvas, neutralus prilietimas vertinamas kaip asmeniškai mažiau prasmingas.

Apkabinimų Įtaka Nerimui

Danijos mokslininkai atkreipė dėmesį, jog žmonės, pasižymintys polinkiu į nerimą, pageidauja didesnio atstumo.

Apibendrinimas

Jeigu fizinių prisilietimų nebijote, tačiau prie apsikabinimų esate paprasčiausiai nepratę, pabandykite įveikti tą nedidelį nepatogumą ar nejaukumą, kurį jaučiate ir dažniau apkabinkite kitą žmogų.

tags: #apsikabinimai #kokie #gali #buti