Apsaugotas būstas: projekto reikalavimai ir galimybės Lietuvoje

Apsaugoto būsto programa - tai iniciatyva, skirta padėti psichikos negalią turintiems žmonėms integruotis į visuomenę ir gyventi savarankiškai.

Kas yra apsaugotas būstas?

Apie apsaugoto būsto programų įgyvendinimą Lietuvoje, galimas problemas bei lūkesčius, kalbamės su vienu iš programos iniciatorių, Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių bendrijos vadovu Vaidotu Nikžentaičiu.

Apsaugotas būstas - tarsi pusiaukelės namai, kur psichikos negalią turintys žmonės įsikurtų tam tikram laikotarpiui, kol būtų pasirengę gyventi savarankiškai.

Čia tie, kurie ilgą laiką yra praleidę ligoninėse ar globos įstaigose, specialistų prižiūrimi mokytųsi įveikti naujo gyvenimo iššūkius bei krizes.

Dalis psichikos negalią turinčių žmonių, šiuo metu besiglaudžiančių institucijose, suteikus tinkamą pagalbą galėtų grįžti į bendruomenę.

Tiesiog jiems kurį laiką reikėtų teikti tam tikrą pagalbą tvarkantis buityje, susigrąžinant prarastus įgūdžius.

Panašios programos jau veikia daugelyje Europos šalių. Jos skirtos žmonėms, kurie nori grįžti į bendruomenę, bet dėl vienokių ar kitokių priežasčių dar negali tvarkytis savarankiškai.

Kam skirta apsaugoto būsto programa?

• Žmonėms, turintiems psichikos negalią.
• Asmenims, ilgą laiką praleidusiems ligoninėse ar globos įstaigose.
• Tiems, kurie nori grįžti į bendruomenę ir gyventi savarankiškai, bet jiems reikia pagalbos.

Apsaugoto būsto modeliai

Europoje esama įvairių apsaugoto būsto modelių, mums lieka nuspręsti, kurį iš jų rinktis Lietuvoje.

Pagal savarankiškumo lygmenį apsaugoto būsto programos skirstomos į apsaugotus butus ir grupinio gyvenimo namus.

Lietuvoje kol kas kalbame apie apsaugotus butus, kurie būtų nuomojami tiek iš privačių žmonių, tiek iš savivaldybių.

Juose gyventų po keletą žmonių, prižiūrimų specialistų komandos.

Svarbu nustatyti tam tikrus kriterijus, kuriais remiantis žmonės su psichikos negalia būtų priimami gyventi apsaugotame būste. Be to, svarbu žinoti, kiek ir kokių specialistų pagalbos jiems reikės.

Reikalavimai norintiesiems gyventi apsaugotame būste

Kiekvienam žmogui jie nustatomi individualiai.

Tačiau esama ir bendrų - pavyzdžiui, žmogus su negalia, norintis apsigyventi apsaugotame būste, būtinai turėtų reguliariai vartoti jam skirtus vaistus, bendradarbiauti su profesionalų komanda, tam tikru nustatytu laiku grįžti į namus, nevartoti alkoholio ir panašiai.

Be to, žmogus su psichikos negalia privalėtų dalyvauti įvairiose reabilitacijos programose, taip pat turėti alternatyvą, kur grįžti pasibaigus apsaugoto būsto programai - tai galėtų būti socialinis būstas, šeima, artimieji, jei tokie yra, ir kita.

Užsienio šalių patirtis rodo, kad vertinamas ir amžiaus kriterijus. Be to, dauguma nuomojamų būstų skirti vien tik vyrams arba vien tik moterims. Kai kuriais atvejais juose apgyvendinamos ir poros.

Kaip rodo patirtis, net Vakarų valstybėse ne visi norintieji į tokias programas patenka.

Su kiekvienu apsaugotame būste apsigyvenančiu žmogumi turėtų būti sudaromas kontraktas, kuriame apibrėžiamos vidaus tvarkos taisyklės.

Aptariamas maisto pirkimas, gaminimas, kambarių tvarkymas, veiklos laisvalaikiu, naminių gyvūnų laikymas, elgesys su profesionalų komanda, atsakomybė už naudojamus baldus bei įrangą, taupymas ir kiti svarbūs dalykai.

Tam tikrus įsipareigojimus prisiima ir specialistų komanda. Kiekvienam, apsigyvenančiam apsaugotame būste, turėtų būti skiriamas atvejo vadybininkas, kuris koordinuotų reabilitacijos programą.

Finansavimas ir išlaidos

Atsakymas paprastas: trūksta lėšų. Bendruomenėje teikiamos paslaugos visada brangesnės.

Bandėme apskaičiuoti - kiek galėtų kainuoti vieno žmogaus išlaikymas apsaugotame būste mėnesiui, metams?

Kaip žinia, vienam sunkią ir vidutinę psichikos negalią turinčiam žmogui išlaikyti institucijose valstybė per mėnesį skiria nuo 150 iki 200 eurų.

Be to, globos įstaiga dar išskaičiuoja tam tikrą dalį iš to žmogaus gaunamos valstybės paramos - pensijos, pašalpos. Kai kuriais atvejais ši suma sudaro iki 80 proc. jo gaunamų lėšų.

Apsaugotame būste ši suma galėtų siekti ir 400 eurų. Tačiau lazda visada turi du galus; derėtų įvertinti ir tai, kad po dvejų metų - tiek paprastai trunka apsaugoto būsto programa - žmogui bus suteikta galimybė grįžti į bendruomenę, gauti socialinį būstą, susituokti, gyventi savarankiškai.

Tuo tarpu globos įstaigose kai kurie žmonės praleidžia visą gyvenimą.

Praktika rodo, kad labai nedaug žmonių iš globos institucijų išleidžiami gyventi savarankiškai.

Tenka dalyvauti įvairiose apklausose bei tyrimuose - remiantis jais, iš vienos globos įstaigos į bendruomenę per metus vidutiniškai grįžta po 2‒4 žmones.

Žinant, kiek žmonių su negalia šiuo metu gyvena įvairiose institucijose, tai - lašas jūroje. Be to, šiuo metu vyksta globos institucijų reforma, jos pertvarkomos.

Nauji žmonės į globos įstaigas beveik nepriimami. Žmogui su negalia gauti socialinį būstą sunku, laukiančiųjų eilės - milžiniškos. Tokiu būdu atsiranda vis daugiau žmonių, kurie neturi kur dėtis. Jiems pagalbos reikia nedelsiant.

Galimos grėsmės ir iššūkiai

Kadangi būstus programai žadama ne statyti, o nuomotis, gali kilti problemų su nuomotojais.

Savininkai gali nenorėti nuomoti butų žmonėms su psichikos negalia - visuomenėje dar tebėra gajos stigmos, šalia tokių žmonių nenorima gyventi.

Tačiau asociacija žada prisiimti atsakomybę už gyvenančiuosius apsaugotame būste, netgi mokėti už nuomojamą būstą šiek tiek didesnę nei rinkos kainą.

Dar viena problema - ne itin skaidri nekilnojamojo turto nuomos rinka.

Niekam ne paslaptis, kad butai dažnai nuomojami neoficialiai, nesudarant sutarčių, nedeklaruojant pajamų, nemokant mokesčių valstybei.

Tektų ieškoti žmonių, kurie sutiktų nuomoti būstus pagal šalyje galiojančius įstatymus.

Akivaizdu: nesugebėjus rasti nuomojamo būsto, nebus ir apsaugoto būsto programos.

Užsienio šalių patirtis rodo, kad projekto sėkmę lemia specialistai ir neįgaliojo aplinka. Todėl labai svarbu tinkamai ir kvalifikuotai atrinkti programos dalyvius.

Europos šalyse yra žmonių, kurie jau dalyvavo šioje programoje.

Kadangi pirmojo etapo rezultatai buvo teigiami, prie apsaugoto būsto programos panoro prisijungti ir daugiau miestų.

Deja, kai kuriuose iš jų nepavyko rasti nuomojamų būstų. Yra žmonių, kuriems reikia paslaugos, yra specialistų, kurie jas galėtų teikti, tik rinkoje nėra nuomai tinkamų butų. Tokiais atvejais turėjome palikti žmones be apsaugoto būsto paslaugos.

Apsaugoto būsto pavyzdžiai ir sėkmės istorijos

Pirmasis, bandomasis, LSPŽGB įgyvendintas apsaugoto būsto projektas truko 20 mėnesių.

Per šį laikotarpį paslaugas gavo keturiolika žmonių, turinčių psichikos negalią ir du - proto negalią.

Keturi žmonės apsaugotame būste apgyvendinti Tauragėje, tiek pat - Utenoje ir aštuoni - Vilniuje.

Labiausiai pradžiugino pasiekimai žmogaus, kuris prieš apsigyvendamas apsaugotame būste priverstinai buvo gydomas Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

Vyro gyvenimą apsaugoto būsto programa pakeitė iš esmės: jis susirado darbą pagal specialybę ir iki šiol sėkmingai dirba.

Be to, jis atkūrė senokai nutrūkusius ryšius su mama, sese, broliu, draugais. Vyras susirado draugę, su kuria sėkmingai gyvena savarankiškai.

Prieš mėnesį jiems gimė dukrytė. Suteikta galimybė dalyvauti projekte jo gyvenimą pakeitė iš esmės. Dėl panašių rezultatų verta dirbti ir stengtis.

Pasak jos, vieniems apsaugotame būste apsigyvenusiems žmonėms reikėjo daugiau, kitiems - šiek tiek mažiau pagalbos.

Atvejo vadybininkui teko mokyti pasigaminti maistą, tvarkytis buityje, planuoti finansus, siekti užsibrėžtų tikslų.

Savarankiško gyvenimo namai ir apsaugotas būstas: skirtumai

Savarankiško gyvenimo namai ir apsaugotas būstas skiriasi pagal teikiamų paslaugų intensyvumą ir pobūdį.

Savarankiško gyvenimo namuose socialinės įtraukties koordinatoriai kasdien būna kartu su jaunuoliais, padėdami jiems mokytis gyvenimiškų įgūdžių - nuo apsipirkimo iki asmeninių problemų sprendimo.

Jie nuolat reflektuoja jaunuolių patirtis, padeda suprasti savo elgesio pasekmes ir skatina siekti išsikeltų tikslų. Jaunuoliai gali gauti iki 10 val. Palaikymo per parą.

Tuo tarpu apsaugotas būstas yra skirtas tiems jaunuoliams, kurie jau turi daugiau gyvenimiškų įgūdžių ir gebėjimų savarankiškai tvarkytis.

Darbuotojai apsaugotame būste lankosi rečiau - tik kartą per savaitę, tačiau jų pagalba orientuota į specifinių, jaunuolio įvardintų problemų sprendimą.

Pagalbos intensyvumas iki 10 val. per savaitę.

Tokiu būdu abiejų tipų būstai ugdo savarankiškumą, tačiau skirtingu intensyvumu, atsižvelgiant į individualius jaunuolių poreikius.

Jaučiame, kad yra jaunuolių, kuriems darbuotojų pagalbos 10 val. per dieną yra per daug. Jie yra pajėgūs pasirūpinti savimi. Jiems labiau reikalinga emocinė parama, saugumas.

Funkcija

tags: #apsaugotas #bustas #projektas