Apsaugoto būsto programa - tai iniciatyva, skirta padėti psichikos negalią turintiems žmonėms integruotis į visuomenę ir gyventi savarankiškai. Apie apsaugoto būsto programų įgyvendinimą Lietuvoje, galimas problemas bei lūkesčius, kalbamės su vienu iš programos iniciatorių, Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių bendrijos vadovu Vaidotu Nikžentaičiu.
Kas yra apsaugotas būstas?
Apsaugotas būstas - tarsi pusiaukelės namai, kur psichikos negalią turintys žmonės įsikurtų tam tikram laikotarpiui, kol būtų pasirengę gyventi savarankiškai. Čia tie, kurie ilgą laiką yra praleidę ligoninėse ar globos įstaigose, specialistų prižiūrimi mokytųsi įveikti naujo gyvenimo iššūkius bei krizes.
Dalis psichikos negalią turinčių žmonių, šiuo metu besiglaudžiančių institucijose, suteikus tinkamą pagalbą galėtų grįžti į bendruomenę. Tiesiog jiems kurį laiką reikėtų teikti tam tikrą pagalbą tvarkantis buityje, susigrąžinant prarastus įgūdžius.
Panašios programos jau veikia daugelyje Europos šalių. Jos skirtos žmonėms, kurie nori grįžti į bendruomenę, bet dėl vienokių ar kitokių priežasčių dar negali tvarkytis savarankiškai.
Kam skirta apsaugoto būsto programa?
- Žmonėms, turintiems psichikos negalią.
- Asmenims, ilgą laiką praleidusiems ligoninėse ar globos įstaigose.
- Tiems, kurie nori grįžti į bendruomenę ir gyventi savarankiškai, bet jiems reikia pagalbos.
Svarbu nustatyti tam tikrus kriterijus, kuriais remiantis žmonės su psichikos negalia būtų priimami gyventi apsaugotame būste. Be to, svarbu žinoti, kiek ir kokių specialistų pagalbos jiems reikės.
2025-2026 m. studijų dalykų pristatymas: Psicho-neuro endokrinologija
Apsaugoto būsto modeliai
Europoje esama įvairių apsaugoto būsto modelių, mums lieka nuspręsti, kurį iš jų rinktis Lietuvoje. Pagal savarankiškumo lygmenį apsaugoto būsto programos skirstomos į apsaugotus butus ir grupinio gyvenimo namus.
Lietuvoje kol kas kalbame apie apsaugotus butus, kurie būtų nuomojami tiek iš privačių žmonių, tiek iš savivaldybių. Juose gyventų po keletą žmonių, prižiūrimų specialistų komandos.
Kriterijai norintiesiems gyventi apsaugotame būste
Kiekvienam žmogui jie nustatomi individualiai. Tačiau esama ir bendrų - pavyzdžiui, žmogus su negalia, norintis apsigyventi apsaugotame būste, būtinai turėtų reguliariai vartoti jam skirtus vaistus, bendradarbiauti su profesionalų komanda, tam tikru nustatytu laiku grįžti į namus, nevartoti alkoholio ir panašiai.
Be to, žmogus su psichikos negalia privalėtų dalyvauti įvairiose reabilitacijos programose, taip pat turėti alternatyvą, kur grįžti pasibaigus apsaugoto būsto programai - tai galėtų būti socialinis būstas, šeima, artimieji, jei tokie yra, ir kita. Užsienio šalių patirtis rodo, kad vertinamas ir amžiaus kriterijus. Be to, dauguma nuomojamų būstų skirti vien tik vyrams arba vien tik moterims. Kai kuriais atvejais juose apgyvendinamos ir poros.
Su kiekvienu apsaugotame būste apsigyvenančiu žmogumi turėtų būti sudaromas kontraktas, kuriame apibrėžiamos vidaus tvarkos taisyklės. Aptariamas maisto pirkimas, gaminimas, kambarių tvarkymas, veiklos laisvalaikiu, naminių gyvūnų laikymas, elgesys su profesionalų komanda, atsakomybė už naudojamus baldus bei įrangą, taupymas ir kiti svarbūs dalykai.
Tam tikrus įsipareigojimus prisiima ir specialistų komanda. Kiekvienam, apsigyvenančiam apsaugotame būste, turėtų būti skiriamas atvejo vadybininkas, kuris koordinuotų reabilitacijos programą.
Emocijų valdymas - svarbi reabilitacijos programos dalis
Finansavimas ir išlaidos
Atsakymas paprastas: trūksta lėšų. Bendruomenėje teikiamos paslaugos visada brangesnės. Bandėme apskaičiuoti - kiek galėtų kainuoti vieno žmogaus išlaikymas apsaugotame būste mėnesiui, metams?
Kaip žinia, vienam sunkią ir vidutinę psichikos negalią turinčiam žmogui išlaikyti institucijose valstybė per mėnesį skiria nuo 150 iki 200 eurų. Be to, globos įstaiga dar išskaičiuoja tam tikrą dalį iš to žmogaus gaunamos valstybės paramos - pensijos, pašalpos. Kai kuriais atvejais ši suma sudaro iki 80 proc. jo gaunamų lėšų.
Apsaugotame būste ši suma galėtų siekti ir 400 eurų. Tačiau lazda visada turi du galus; derėtų įvertinti ir tai, kad po dvejų metų - tiek paprastai trunka apsaugoto būsto programa - žmogui bus suteikta galimybė grįžti į bendruomenę, gauti socialinį būstą, susituokti, gyventi savarankiškai. Tuo tarpu globos įstaigose kai kurie žmonės praleidžia visą gyvenimą.
Žmogui su negalia gauti socialinį būstą sunku, laukiančiųjų eilės - milžiniškos. Tokiu būdu atsiranda vis daugiau žmonių, kurie neturi kur dėtis. Jiems pagalbos reikia nedelsiant.
Galimos grėsmės ir iššūkiai
Kadangi būstus programai žadama ne statyti, o nuomotis, gali kilti problemų su nuomotojais. Savininkai gali nenorėti nuomoti butų žmonėms su psichikos negalia - visuomenėje dar tebėra gajos stigmos, šalia tokių žmonių nenorima gyventi. Tačiau asociacija žada prisiimti atsakomybę už gyvenančiuosius apsaugotame būste, netgi mokėti už nuomojamą būstą šiek tiek didesnę nei rinkos kainą.
Dar viena problema - ne itin skaidri nekilnojamojo turto nuomos rinka. Niekam ne paslaptis, kad butai dažnai nuomojami neoficialiai, nesudarant sutarčių, nedeklaruojant pajamų, nemokant mokesčių valstybei. Tektų ieškoti žmonių, kurie sutiktų nuomoti būstus pagal šalyje galiojančius įstatymus. Akivaizdu: nesugebėjus rasti nuomojamo būsto, nebus ir apsaugoto būsto programos.
Užsienio šalių patirtis rodo, kad projekto sėkmę lemia specialistai ir neįgaliojo aplinka. Todėl labai svarbu tinkamai ir kvalifikuotai atrinkti programos dalyvius. Europos šalyse yra žmonių, kurie jau dalyvavo šioje programoje.
Apsaugoto būsto pavyzdžiai ir sėkmės istorijos
Pirmasis, bandomasis, LSPŽGB įgyvendintas apsaugoto būsto projektas truko 20 mėnesių. Per šį laikotarpį paslaugas gavo keturiolika žmonių, turinčių psichikos negalią ir du - proto negalią. Keturi žmonės apsaugotame būste apgyvendinti Tauragėje, tiek pat - Utenoje ir aštuoni - Vilniuje.
Apsaugotas būstas - paslauga, kurios tikslas sudaryti neįgaliesiems asmenims sąlygas savarankiškai tvarkyti asmeninį ir socialinį gyvenimą bendruomenėje, su pagalba palaikyti ir plėtoti turimus savarankiško gyvenimo įgūdžius, siekiant visiško jų savarankiškumo. Ši paslauga jau kurį laiką teikiama ir Utenoje.
Su apsaugotame būste gyvenančiais žmonėmis dirbanti atvejo vadybininkė Ingrida Buitvydienė sakė, kad iš globos įstaigos išėjęs ir čia apsigyvenęs žmogus savarankiškumo turi mokytis nuo pagrindų, tačiau ši paslauga, pasak specialistės, labai svarbi, siekiant neįgaliųjų integracijos į visuomenę.
Išėjus jiems labai svarbu pabrėžti savo išskirtinumą. Galiu pateikti tokį pavyzdį. Vienas vyras, apsigyvenęs apsaugotame būste, pradėjo pirkti labai daug drabužių. Klausiu, kam jam jų tiek daug reikia. O jis sako: „Nebenoriu atrodyti kaip globos įstaigos gyventojas, kur visi vaikšto vienodai apsirengę.“ Be to, išėjusiems iš įstaigos nuolat reikia patikrinimo, kad jų priimti sprendimai teisingi.
Apsaugotas būstas padeda integruotis į visuomenę
Savarankiško gyvenimo namai ir apsaugotas būstas: skirtumai
Savarankiško gyvenimo namai ir apsaugotas būstas skiriasi pagal teikiamų paslaugų intensyvumą ir pobūdį. Savarankiško gyvenimo namuose socialinės įtraukties koordinatoriai kasdien būna kartu su jaunuoliais, padėdami jiems mokytis gyvenimiškų įgūdžių - nuo apsipirkimo iki asmeninių problemų sprendimo. Jie nuolat reflektuoja jaunuolių patirtis, padeda suprasti savo elgesio pasekmes ir skatina siekti išsikeltų tikslų. Jaunuoliai gali gauti iki 10 val. Palaikymo per parą.
Tuo tarpu apsaugotas būstas yra skirtas tiems jaunuoliams, kurie jau turi daugiau gyvenimiškų įgūdžių ir gebėjimų savarankiškai tvarkytis. Darbuotojai apsaugotame būste lankosi rečiau - tik kartą per savaitę, tačiau jų pagalba orientuota į specifinių, jaunuolio įvardintų problemų sprendimą. Pagalbos intensyvumas iki 10 val. per savaitę.
Tokiu būdu abiejų tipų būstai ugdo savarankiškumą, tačiau skirtingu intensyvumu, atsižvelgiant į individualius jaunuolių poreikius. Jaučiame, kad yra jaunuolių, kuriems darbuotojų pagalbos 10 val. per dieną yra per daug. Jie yra pajėgūs pasirūpinti savimi. Jiems labiau reikalinga emocinė parama, saugumas.
Skirtumai tarp savarankiško gyvenimo namų ir apsaugoto būsto:
| Funkcija | Savarankiško Gyvenimo Namai | Apsaugotas Būstas |
|---|---|---|
| Pagalbos intensyvumas | Iki 10 valandų per parą | Iki 10 valandų per savaitę |
| Darbuotojų buvimas | Kasdien | Kartą per savaitę |
| Tikslinė grupė | Jaunuoliai, kuriems reikia daugiau pagalbos | Jaunuoliai, turintys daugiau savarankiškumo įgūdžių |
Pagrindinis šios paslaugos išskirtinumas - tas, kad ji yra priežiūros, o ne globos paslauga, skirta psichosocialinę ar intelekto negalią turintiems žmonėms. Apsaugotame būste asmenys gyvena savarankiškai ir socialinio darbuotojo pagalbą gauna tada, kada jos reikia. Tai individualizuota paslauga neįgaliam asmeniui, gali būti ir šeimai, kai suteikiama gyvenamoji vieta, tai yra dažniausiai butas ir paslaugų paketas.
Vakarietišku apsaugoto būsto modeliu paremta paslauga užtikrina, kad jos gavėjui yra apmokama būsto nuoma, komunalinės paslaugos, tačiau jis pats turi pasirūpinti pragyvenimu.
Apsaugoto būsto paslauga Lietuvoje plinta - savivaldybės vis dažniau ją įtraukia į paslaugų sistemą, skirtą negalią turintiems žmonėms. Apsaugoto būsto paslaugos plėtra intensyvesnė tose savivaldybėse, kuriose administracijos darbuotojų požiūris į negalią turinčių asmenų poreikių užtikrinimą yra pažangus ir kuriose yra aktyvūs šios paslaugos teikėjai.
Visą gyvenimą didelėse institucijose praleidusiems žmonėms, apsigyvenus apsaugotame būste pradeda trūkti bendros veiklos, susitikimų su draugais todėl labai svarbu padėti asmeniui kurti socialinius ryšius, atrasti pomėgius, įsitraukti į darbo rinką.
tags: #apsaugotas #bustas #istatymas