Vaizdo Stebėjimo Kameros Daugiabučiuose: Įstatymai ir Gyventojų Teisės

Noras apsaugoti savo turtą nuo vagysčių yra dažniausia priežastis, kodėl daugiabučių ir sodininkų bendrijų gyventojai nusprendžia įsirengti vaizdo stebėjimo kameras. Tačiau toks stebėjimas kartais būtinas, tačiau darant tai neteisėtai, galima pažeisti teisę į privatų gyvenimą. Prieš montuojant kameras, būtina suprasti pagrindinę taisyklę: fizinio asmens privatus gyvenimas yra neliečiamas.

Šiame straipsnyje aptarsime, kokiais atvejais filmavimas yra teisėtas, o kada pažeidžiami įstatymai, bei kokie reikalavimai keliami vaizdo stebėjimui.

Teisė Į Privataus Gyvenimo Neliečiamybę

Teisę į fizinio asmens privataus gyvenimo neliečiamybę garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Konstitucijos 22 straipsnyje nurodyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą.

Pagal Konstituciją riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę į privatumą, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų:

• tai daroma įstatymu;
• ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus;
• ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė;
• yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.

Vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves, tačiau tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų ir jeigu duomenų subjekto interesai nėra svarbesni.

Kur Dažniausiai Montuojamos Vaizdo Stebėjimo Kameros?

Daugiabučiuose namuose vaizdo stebėjimo kameros paprastai įrengiamos norint apsaugoti visų gyventojų turtą bei nuosavybę, palaikyti viešąją tvarką, užtikrinti saugią aplinką. Dėl to, pasak pašnekovo, jos dažniausiai montuojamos bendro naudojimo zonose - laiptinėse, koridoriuose, kiemuose, kur „stebi“ įvažiavimus į kiemus, garažus, kelio užtvarus, į laiptines įeinančius ar iš jų išeinančius žmones.

Naujuose gyvenamuosiuose NT projektuose paprastai patys projekto vystytojai pasirūpina įrengti vaizdo stebėjimo kamerų tinklą bei vaizdo įrašų saugojimo įrangą, tačiau kartais gyventojai priima sprendimą įsirengti papildomai vaizdo kamerų tiek kitose daugiabučio bendro naudojimo vietose, tiek ir gyventojams nuosavybės teise priklausančiose terasose, kiemeliuose.

Kada Filmavimas Draudžiamas?

Draudžiama įrengti ir eksploatuoti įrengtas vaizdo stebėjimo priemones, kad į jų stebėjimo lauką patektų gyvenamoji patalpa ir (arba) jai priklausanti privati teritorija ar įėjimas į ją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Bendrojo naudojimo patalpose vaizdo stebėjimo priemonės gali būti įrengiamos bendraturčių daugumos sprendimu.

Vaizdo kameras montuojant bendro naudojimo patalpose ir teritorijose svarbu, kad jų stebėjimo laukas nedarytų poveikio asmenų privatumui. Pavyzdžiui, vaizdo kamera negali būti nukreipta į konkretaus buto duris, esanti lauke - į būstų langus, taip pat vaizdo stebėjimo kameros negali daryti garso įrašų. Jei teritorijoje yra vaizdo kamera, turi būti ir apie tai informuojantys ženklai, aiškiai matomi asmenims dar prieš patenkant į kamerų stebėjimo zoną.

Parametrai, kuriais vadovaujantis fiksuojamas vaizdas, - griežti. Į vaizdo lauką negali patekti jokie pašaliniai ne jūsų teritorijoje esantys asmenys ar kitiems asmenims priklausantis turtas. Jeigu aš filmuoju savo kiemą, įėjimą į savo pastatą, neapimdamas kaimyno teritorijos, aš turiu tokią teisę ir tą darau. Kaip pavyzdys būtų tvoros filmavimas atliekant vaizdo stebėjimą - filmuojant tvorą į vaizdo stebėjimo kamerą patenka ir šaligatvis.

Vaizdo Stebėjimas Daugiabučiuose ir Laiptinėse

Pastaruoju metu apsaugos ekspertai sulaukia vis daugiau klausimų, ar galima įsirengti stebėjimo kameras daugiabučiuose ar jų laiptinėse. Šiuo atveju yra labai svarbu atsižvelgti į tai, kad bendro naudojimo objektai yra valdomi, naudojami bendraturčių sutikimu, sprendimai priimami butų, patalpų savininkų balsų dauguma. Taigi šiuo atveju, jeigu nusprendžiama įrengti stebėjimo kameras, turi būti organizuojamas susirinkimas, balsuojama ir priimamas atitinkamas sprendimas, kuris galioja šalia teisėtų interesų, šiuo atveju duomenų valdytoju tampa bendrija, namo administratorius arba butų savininkų įgaliotas asmuo.

Jei norite įsirengti kamerą prie savo durų daugiabutyje, taip pat reikėtų gauti kaimynų sutikimą.

Vaizdo Stebėjimas Darbo Vietose

Pastaraisiais dešimtmečiais gerokai išpopuliarėjo vaizdo kamerų įrengimas darbo vietose. Darbdaviams leidžiama įdiegus tam tikras taisykles, vykdyti vaizdo stebėjimą teisėtais tikslais. Tokie teisėti tikslai gali būti, pavyzdžiui, vaikų apsauga darželyje ar mokykloje arba darbdavio nuosavybės apsauga nuo galimų vagių.

Tačiau vaizdo kameros neturėtų būti įrengtos darbuotojų kabinetuose (patalpose) arba itin privataus pobūdžio vietose, pavyzdžiui, tualetuose.

Jūsų kaip darbuotojo vaizdo stebėjimas darbo vietoje varžo jūsų privatumą. Šio proceso metu įrašomas jūsų elgesys, o įrašai gali būti saugomi ir naudojami įvairiais tikslais.

BDAR Reikalavimai Vaizdo Stebėjimui

Advokatė pažymi, kad visų pirma, svarbu prisiminti, jog vaizdo stebėjimui keliami bendrieji BDAR reikalavimai, t. y. turi būti laikomasi BDAR 5 straipsnyje įtvirtintų teisėtumo, sąžiningumo, skaidrumo, tikslo apribojimo, duomenų kiekio mažinimo, tikslumo, saugojimo trukmės apribojimo ir kitų principų, o vykdomas asmens duomenų rinkimas turi būti pagrįstas bent viena asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlyga (įprastai vaizdo stebėjimas motyvuojamas būtent savo ar trečiųjų asmenų teisėtų interesų siekimu (BDAR 6 str. 1 d. f p.). Tai reiškia, jog vaizdo stebėjimas turi būti pagrįstas nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir neatliekamas su šiais tikslais nesuderinamu būdu.

Visgi, dar prieš pradedant vykdyti vaizdo stebėjimą, labai svarbu kritiškai įvertinti, ar ši priemonė yra tinkama ir būtina numatytam tikslui pasiekti. Pavyzdžiui, siekiant užkardyti nusikalstamas veikas nuosavybei, pirmiausia vertėtų apsvarstyti mažesne apimtimi duomenų subjektų privatų gyvenimą ribojančių priemonių taikymą - aptverti turtą tvora, uždėti apsaugines spynas, atnaujinti apšvietimo sistemas, pasinaudoti saugos tarnybų paslaugomis ir pan. Tik nesant galimybės numatyto tikslo pasiekti alternatyviomis priemonėmis, turėtų būti pasitelkiamos stebėjimo vaizdo kameromis sistemos.

Atliekant vaizdo stebėjimą labai svarbu įvertinti stebėjimo laiką, zoną ir nuspręsti, ar tikslui pasiekti būtina stebėti visą patalpą ar teritoriją, ar pakanka tik dalies, taip pat priimti sprendimą, ar būtinas vaizdo stebėjimo išsaugojimas, o gal pakanka tik tiesioginio vaizdo stebėjimo be įrašymo. Prieiga prie vaizdo duomenų turėtų būti suteikta tik tiems asmenims, kurių funkcijoms vykdyti yra reikalingi asmens duomenys - darbdavio įgaliotam asmeniui, daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkui ir pan.

BDAR neįvardija konkrečių asmens duomenų saugojimo terminų, todėl taikomas bendrasis principas, jog duomenys turi būti laikomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, nei tai yra būtina tais tikslais, kuriais asmens duomenys yra tvarkomi.

Duomenų valdytojui kyla pareiga apie vykdomą vaizdo stebėjimą darbuotojus supažindinti pasirašytinai ar kitu informavimą įrodančiu būdu. Kitiems asmenims iš anksto, dar prieš patenkant į patalpas ar teritoriją, kurioje vykdomas vaizdo stebėjimas, turi būti lengvai, prieinamai ir glaustai, aiškia ir paprasta kalba suteikta visa su vaizdo stebėjimu susijusi informacija (BDAR 13, 14 str.).

Tačiau, atsižvelgiant į gausų šios informacijos kiekį ir siekiant nesukelti informacinio nuovargio, duomenų valdytojas gali pasitelkti kelių lygių metodą. Tokiu būdu, esminė su vaizdo stebėjimu susijusi informacija turėtų būti pateikiama informacinėje lentelėje (pirmasis lygmuo), o likusi dalis - pagal šioje lentelėje pateiktą nuorodą surandant internete ar susisiekiant nurodytais kontaktais (antrasis lygmuo). Įspėjamajame ženkle turėtų būti pavaizduotas vaizdo stebėjimo kameros simbolis, vartojama tos šalies, kurioje vyksta vaizdo stebėjimas, kalba, o naudojamas šriftas - aiškus ir įskaitomas. Informacija ženkle turėtų būti išdėstyta taip, kad duomenų subjektas, prieš patekdamas į stebimą teritoriją, galėtų lengvai atpažinti stebėjimo aplinkybes (maždaug akių lygyje).

„Atkreiptinas dėmesys, kad vien tik informacinės lentelės su vaizdo stebėjimo kameros simboliu pakabinimas, be nurodytos informacijos pateikimo, nėra tinkamas ir BDAR nuostatas atitinkantis duomenų subjektų informavimas“, - nurodė advokatė.

Jeigu siekiama įdiegti vaizdo stebėjimo sistemas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpose ar teritorijoje, be aukščiau įvardintų reikalavimų, taip pat būtina šį sprendimą patvirtinti bendraturčių balsų dauguma.

Galiausiai, svarbu nepamiršti, jog vykdomo vaizdo stebėjimo metu duomenų subjektui suteikiama teisė susipažinti su apie jį renkamais duomenimis. Pateikus prašymą dėl vaizdo įrašo kopijos gavimo, toks prašymas turėtų būti tenkinamas taip, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis kitų asmenų teisėms ir laisvėms (kopijoje neturėtų matytis kitų duomenų subjektų veidų, jie turėtų būti užtušuojami ir pan.). Be to, duomenų subjektas BDAR pagrindu taip pat gali išreikšti nesutikimą, kad su juo susiję asmens duomenys būtų tvarkomi. Tokiu būdu, nesutikimą pareiškusio asmens duomenų tvarkymas turėtų būti sustabdytas, išskyrus atvejus, kai duomenų valdytojas galėtų įrodyti, jog vaizdo duomenys tvarkomi dėl įtikinamų teisėtų priežasčių, kurios yra viršesnės už duomenų subjekto interesus, teises ir laisves.

Pasak teisininkės, nors vaizdo stebėjimas gali padėti laiku užkirsti kelią žalos sveikatai ar nuosavybei kilimui, būtina užtikrinti, jog toks asmens duomenų tvarkymo būdas neprieštarautų BDAR įtvirtintiems reikalavimams.

Teisėtas ir Netesėtas Filmavimas

Ši lentelė apibendrina, kas laikoma teisėtu ir neteisėtu filmavimu:

Ką Daryti, Jei Pažeidžiamas Privatumas?

Jeigu jus trikdo kaimyno įrengtos kameros, nukreiptos į jūsų kiemą, kreipkitės į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją.

Svarbu įsidėmėti:

• Fiksuojant panoraminį planą, kuriame neišryškinami konkretūs žmonės, sutikimo nereikia.
• Jei filmuojami (fotografuojami) konkrečiai išskirti žmonės ir jie yra aiškiai atpažįstami, tai reikia gauti jų sutikimą.
• Pastebėjus, kad jūsų nuotrauka (video) yra patalpinta internete be jūsų sutikimo, pirmiausia reikėtų kreiptis į interneto tinklalapio, kuriame paskelbta nuotrauka (video), valdytoją ir reikalauti ją pašalinti.

Vaizdo kameros įrašo jūsų elgesį, ir šis įrašas gali būti saugomas ir naudojamas įvairiais tikslais.

Kaimynas daugiabučio namo kieme bei laiptinėje įsirengė vaizdo stebėjimo kameras. Aš ir mano šeima, kiti kaimynai jaučiamės nejaukiai nuolat stebimi ir filmuojami kaimyno, kameros taip pat nukreiptos ir į daugiabučio namo vaikų žaidimo aikštelę, neaišku, kam naudoja minėtą medžiagą. Noriu paklausti, ar kaimynas, be kitų daugiabučio namo gyventojų sutikimo, turėjo tam teisę?

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 2.22 str. numato, jog fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitas atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Konstitucijos 22 straipsnyje nurodyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą.

Žmogaus teisė į privatumą apima asmeninio, šeimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt.

Pagal Konstituciją riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę į privatumą, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų:

• tai daroma įstatymu;
• ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus;
• ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė;
• yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo

CK 2.23 straipsnio, reglamentuojančio teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, 1 dalyje nurodyta, kad fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas; privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisėtas įėjimas į asmens gyvenamąsias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją, neteisėtas asmens stebėjimas ir pan.

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 19 str. 2 d. numato, jog draudžiama įrengti ir eksploatuoti vaizdo stebėjimo priemones, kad į jų stebėjimo lauką patektų gyvenamoji patalpa ir (arba) jai priklausanti privati teritorija ar įėjimas į ją, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

Aktualu pažymėti, jog Vilniaus apylinkės teismas 2016 m. spalio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.

tags: #apsaugos #kameros #daugiabutyje