Šiame straipsnyje nagrinėjama teismų praktika, susijusi su apmokėjimu už paslaugas ir jo traktavimu kaip sutarties. Dažnai kyla klausimas, ar vien faktas, kad asmuo sumokėjo už tam tikras paslaugas, automatiškai reiškia, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis.
Civilinėse bylose, tokiose kaip Nr. 2-2196-794/2016, teismai nagrinėja ieškinius dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Pavyzdžiui, ieškovė M. K. prašė pripažinti negaliojančiomis indėlio sertifikato įsigijimo ir obligacijų pasirašymo sutartis su banku Snoras, teigdama, kad bankas nepateikė išsamios informacijos apie obligacijų riziką.
Lietuvos apygardų teismai
Esminės aplinkybės
Ieškovė paaiškino, kad 2010 m. įsigijo indėlio sertifikatą, o 2011 m. pasirašė obligacijų pasirašymo sutartis. Sudarant obligacijų sutartis, banko darbuotojai užtikrino, jog bankas veikia sėkmingai, o investicijos yra apdraustos. Tačiau vėliau bankui buvo iškelta bankroto byla, o obligacijos nebuvo įtrauktos į draudimo objektų sąrašą.
Ieškovė teigė, kad bankas turėjo pareigą suteikti išsamią informaciją apie finansines priemones, tačiau to nepadarė. Ji taip pat nurodė, kad nėra profesionali investuotoja ir pasirašė sutartis suklydimo įtakoje dėl esminių sutarčių sąlygų.
Atsakovas bankas Snoras prašė ieškinį atmesti, teigdamas, kad obligacijų sutartyse buvo nurodyta informacija apie rizikas, o ieškovė buvo supažindinta su prospektu ir sąlygomis. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad obligacijos nėra draudimo objektas pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą.
Teismų argumentai
Teismas, vertindamas situaciją, atsižvelgė į tai, ar ieškovė buvo tinkamai informuota apie rizikas, susijusias su obligacijų įsigijimu. Taip pat buvo svarbu nustatyti, ar ieškovė suklydo dėl esminių sandorio sąlygų, ir ar bankas sąmoningai pateikė klaidingą informaciją.
Informacijos svarba
Teismas atkreipė dėmesį, kad bankas, prieš sudarydamas sutartis, turėjo pateikti tikslią informaciją apie finansinių priemonių pobūdį ir riziką. Informacija turėjo būti pateikta aiškiai ir suprantamai, o ne akcentuoti tik galimą naudą, nuslepiant galimas rizikas.
Indėlių draudimo schema
Kitos bylos
Kitoje byloje, kurioje nagrinėta mainų sutartis tarp UAB „Trastas“ ir UAB „Trakų autobusai“ (civilinė byla Nr. 2A-212-803/2016), teismas vertino, ar sandoris buvo lygiavertis, atsižvelgiant į ilgalaikę žemės nuomos teisę. Teismas nustatė, kad mainai nebuvo lygiaverčiai, nes nebuvo įvertinta ilgalaikė žemės nuomos teisė, kuria disponavo UAB „Trakų autobusai“.
Teismas pažymėjo, kad, šalims ne tik išmainius nekilnojamuosius daiktus, bet ir nustačius bendro projekto įgyvendinimo sąlygas, Mainų sutarties teisėtumas turi būti vertinamas bendro projekto kontekste, atsižvelgiant į sutarties tikslus ir sudarymo aplinkybes, sutarties sąlygas.
Tokį šalių susitarimą teismas vertino kaip viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę, jų bendradarbiavimą, kuriuo pritraukiamas privatus kapitalas viešojo sektoriaus poreikiui infrastruktūros objektu užtikrinti ir viešosios paslaugos teikimui pagerinti, jai reikalingam turtui sukurti.
Šios bylos rodo, kad apmokėjimas už paslaugas ar turto mainai savaime nereiškia sutarties teisėtumo. Teismas visada vertina aplinkybes, susijusias su sandorio sudarymu, informacijos pateikimu ir šalių valia.
Neprarask Pinigų Investuojant: 1 Paprastas Nustatymas Apsaugos Jūsų Turtą.
Išvados
Apmokėjimas už paslaugas ar turto mainai negali būti automatiškai laikomi sutartimi. Teismas visada atsižvelgia į papildomas aplinkybes, tokias kaip informacijos pateikimas, šalių valia ir sandorio sąlygos.
| Sutarties tipas | Esminės aplinkybės | Teismo sprendimas |
|---|---|---|
| Indėlio sertifikato įsigijimas ir obligacijos | Nepateikta informacija apie riziką | Sprendimas priklauso nuo įrodymų |
| Mainų sutartis | Neįvertinta ilgalaikė žemės nuomos teisė | Sandoris pripažintas negaliojančiu |