Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, žemės naudojimas yra griežtai reglamentuojamas. Vienas iš svarbių aspektų yra apleistos žemės apmokestinimas. Šiame straipsnyje aptarsime, kas laikoma apleista žeme, kaip apskaičiuojamas mokestis, kokie tarifai taikomi ir ką daryti, jei jūsų žemė pripažinta apleista.
Apleistos Žemės Ūkio Naudmenos Lietuvoje
Pagal Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) duomenis, 2024 m. gruodžio 1 d. apleistos žemės ūkio naudmenos Lietuvoje užėmė 31,3 tūkst. hektarų plotą. Tai sudaro apie 0,9 % nuo šalies bendro žemės ūkio naudmenų ploto. Per metus apleistų žemės ūkio naudmenų plotas Lietuvoje sumažėjo 2,7 tūkst. hektarų.
Pažymėtina, kad apleistų žemės ūkio naudmenų fiksavimo, tvarkymo bei duomenų atnaujinimo darbai Lietuvoje yra vykdomi nuo 2013 m. Nuo šių darbų vykdymo pradžios apleistų žemės ūkio naudmenų užimami plotai Lietuvoje sumažėjo beveik 6 kartus.
Pagal atnaujintus duomenis, apleistos žemės ūkio naudmenos Lietuvoje užima 30,3 tūkst. hektarų plotą.
Savivaldybės, Išsiskiriančios Apleistų Žemių Gausa
Apleistų žemės ūkio naudmenų gausa išsiskiria Molėtų, Vilniaus ir Zarasų rajonų savivaldybės, kuriose šie plotai viršija 1,5 tūkst. hektarų. Mažiausiai apleistų žemės ūkio naudmenų, išskiriant miestų savivaldybes, nustatyta Visagino savivaldybėje bei Pagėgių, Joniškio ir Marijampolės rajonų savivaldybėse.
Tikslesnį apleistų žemės ūkio naudmenų pasiskirstymą savivaldybėse galite rasti ŽŪDC interaktyviose duomenų platformose „Geoportal“, ŽISIS ir „NMA agro“.
Apleistų Žemės Ūkio Naudmenų Pasiskirstymas Savivaldybėse
1 lentelėje pateikiamas apleistų žemės ūkio naudmenų pasiskirstymas Lietuvos Respublikos savivaldybių teritorijose pagal atnaujinto AŽ_DRLT duomenis. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad daugiausiai apleistų žemės ūkio naudmenų plotų nustatyta trijose rajonų savivaldybėse: Vilniaus, Molėtų ir Zarasų. Šiose savivaldybėse apleistos žemės ūkio naudmenos užima didesnį nei 1900 ha plotą.
| Savivaldybė | Apleistos žemės ūkio naudmenos (ha) |
|---|---|
| Vilniaus rajono savivaldybė | >1900 |
| Molėtų rajono savivaldybė | >1900 |
| Zarasų rajono savivaldybė | >1900 |
| Visagino savivaldybė | Mažiausiai |
| Pagėgių rajono savivaldybė | Mažiausiai |
| Joniškio rajono savivaldybė | Mažiausiai |
| Marijampolės rajono savivaldybė | Mažiausiai |
1 lentelė. 2024 m. Apleistų žemės ūkio naudmenų pasiskirstymas savivaldybėse
Žemės Mokestis Už Apleistas Žemes
Asmenims, kurių nuosavybės teise valdomuose žemės ūkio paskirties sklypuose esančiuose žemės ūkio naudmenų plotuose auga sumedėjusi augalija (išskyrus želdinius), t. y. medžiai ar krūmai, užimantys didesnį nei 10 arų plotą, gali būti taikomas didesnis žemės mokestis už apleistas žemes.
Mokesčio tarifo dydis nustatomas savivaldybių tarybų sprendimu ir gali siekti iki 4 proc. žemės mokestinės vertės. Tarifas nustatomas atsižvelgiant į pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį, žemės sklypo naudojimo būdą, sklypo dydį bei mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį).
Pagal pasikeitusią tvarką mokesčius už žemę nustato savivaldybės, pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė yra nustačiusi, kad 2013 m. komercinei, pramoninei ir sandėliavimo paskirties žemei nustatytas 0,4 proc. jos mokestinės vertės tarifas, kitos paskirties žemei taikomas 0,3 proc. tarifas, tačiau nenaudojamai žemei - 3 proc.
Atitinkamai, Vilniaus rajone žemės ūkio paskirties žemei nustatytas 0,6 proc. tarifas, kitos paskirties žemei - 0,3 proc., o apleistai žemės ūkio paskirties žemei - 2 proc. jos mokestinės vertės.
Jeigu žemės mokestis už apleistą žemę Jums buvo apskaičiuotas, žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos dalyje Svarbi informacija 6 punkte nurodyta kas pateikė informaciją apie apleistą sklypą bei nurodyti kontaktai, kuriais galite kreiptis, jeigu nesutinkate su pateikta informacija.
Ką Daryti, Jei Žemė Pripažinta Apleista?
Jei jūsų žemė pripažinta apleista, yra keletas veiksmų, kuriuos galite atlikti:
- Pašalinti sumedėjusią augaliją.
- Atnaujinti žemės sklypo kadastro duomenis, pakeičiant naudmenų kategoriją.
- Informuoti ŽŪDC apie AŽ_DRLT duomenų netikslumus iki 2025 m. liepos 1 d. el. paštu.
Jeigu nespėjote informuoti ŽŪDC iki 2025 m., šiuos dokumentus siųskite el. paštu.
Svarbu: šiuo metu skelbiami AŽ_DRLT duomenys yra preliminarūs.
Visiems asmenims, kuriems bus pripažinta, kad jie yra nepagrįstai sumokėję padidintą žemės mokestį, 2025 m.
Žemės sklypų savininkai, manantys, kad jų turtas nepagrįstai buvo priskirtas prie apleistos žemės, turi mažiau nei mėnesį išvengti didesnių mokesčių.
Kol kas Valstybės žemės fondas yra sulaukęs šiek tiek daugiau nei 100 užklausų pakeisti sklypo statusą. Jis primena, kad žmonės gali pateikti pretenzijas dėl jų sklypo priskyrimo apleistai žemei internetu, per tinklalapį geoportal.lt. Tuomet turto savininkai neturi nurodyti sklypo koordinačių - sistemoje jos automatiškai pažymimos pagal kitus nurodytus turto duomenis. Kitu atveju, sklypų savininkams reikės susirasti turto koordinates pagal Lietuvos koordinačių sistemą - paprastai jos yra nurodytos geodeziškai matuotų sklypų dokumentuose.
Parama už Žemės Ūkio Naudmenas
Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos pateikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 3D-92 patvirtintos Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės.
2024 m. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškų duomenų pildymas vyksta nuo 2024 m. balandžio 15 d. iki birželio 21 d. Patvirtinti paraiškos elektroninę formą bus galima nuo gegužės 2 d.
Žemdirbiai, kurie:
- sutvarkė buvusius netinkamus paramai plotus ir pavertė juos tinkamais paramai gauti;
- tinkamus paramai plotus pavertė netinkamais;
- išarė daugiametes ganyklas ar pievas;
- panaikino arba naujai pasodino daugiamečių sodinių plotus;
- išarė deklaruotus 5 metus iš eilės ganyklų ir pievų iki 5 metų plotus;
- deklaruoja kraštovaizdžio elementus, kurių nėra kraštovaizdžio elementų sluoksnyje ar pasikeitusi jų konfigūracija, patys arba padedami seniūnijų darbuotojų visus metus Paraiškų priėmimo informacinės sistemos (PPIS) Išankstinių kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimų tvarkymo posistemyje elektroniniu būdu nurodo ir aprašo išankstinius kontrolinių žemės sklypų (GKODAS bl1, bl2 (išskyrus Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus miestų savivaldybių teritorijas), bl3, bl3g, bl4, bl6, bl9, bl9u), žemės ūkio naudmenų ir kraštovaizdžio elementų sluoksnių pasikeitimus.