Mokesčiai yra pagrindinis valstybės (savivaldybės) biudžeto pajamų formavimo šaltinis, istoriškai atsiradęs kartu su valstybe. Mokesčių sistema turi būti aiškiai apibrėžta, t. y. administravimas turi būti susijęs su įgaliojimais. Naujų mokesčių įvedimas pasitinka itin skeptiškai. Ne išimtis ir nekilnojamojo turto mokestis (NTM), kuris civilizuotame pasaulyje yra įprasta valstybės (savivaldybės) išlaidų finansavimo priemonė.
Nekilnojamojo turto mokestis sukelia vis didesnes diskusijas. NTM įvedimas pateisinamas užtikrinant socialinį teisingumą šalyje. Tuo tarpu 2008-2012 m. pajamų iš NTM procentinis pokytis nuolat mažėja. NTM surenkama nepakankamai, tuo tarpu kaimyninės Latvijos pavyzdys rodo, jog 2010 m. įvedus visuotinį NTM ir nuo 2011 m. padidinus tarifą, pajamų surinkimas padidėjo 19,50 proc.
Ar tam įtakos turi NT apmokestinimą reglamentuojanti teisinė bazė? Ar savivaldybės tarybų priimami sprendimai turi įtakos efektyviam NTM surinkimui? Reikšmingą įtaką NTM efektyviam surinkimui turi ne tik NT apmokestinimą reglamentuojanti teisinė bazė, bet ir savivaldybės tarybų priimami sprendimai.
Magistro baigiamojo darbo tikslas - įvertinti NTM veikimą Lietuvoje. Magistro baigiamojo darbo objektas - NTM administravimo ypatumai. Magistro baigiamojo darbo metodologija - mokslinės literatūros analizė.
Darbo autorius analizuos, kaip skirtingais laikotarpiais galioję teisės aktai reglamentavo NT apmokestinimą, kartu atskleis norminių teisės aktų kitimo tendencijas. Taip pat bus siekiama apibendrinti LVAT (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo) jurisprudenciją, susijusią su NT apmokestinimu ir probleminiais aspektais.
Pagrindinę dėstomąją dalį sudaro trys pagrindinės dalys. Pirmoje pateikiama NTM teisinė prigimtis, jo specifiniai požymiai, turintys įtakos NT apmokestinti, bei pagrindinės apmokestinimo teorijos, kurių pagrindu yra taikomas mokestis. Antroje darbo dalyje aptariama NTM įtaka savivaldybių biudžetams, pateikiant nacionalinio biudžeto vykdymo duomenis. Taip pat visuotinio NTM įvedimo klausimams skiriant ypatingą dėmesį, paskutinėje dalyje pateikiamos galimos NTM bazės išplėtimo gyventojams galimybės.
Nekilnojamojo turto mokesčio esmė ir istorija
Nekilnojamojo turto mokestis yra vienas seniausių mokesčių pasaulyje. Pirmieji NTM taikyti senovės Kinijoje dar 2700-2200 m. pr. Kr. Mokestis buvo mokamas priklausomai nuo žemės derlingumo, t. y. 1/9 gaunamo dirbamos žemės derliaus turėdavo atitekti valstybei, tai iš esmės prilygdavo 11 proc. tarifui.
Didžiosios Europos šalys, pavyzdžiui, D. Britanija, NTM pradėjo taikyti tik XVII a. pabaigoje. Nyderlanduose buvo įsikurta nustatyti diferencijuotą NTM tarifą: 1 proc. NTM ir 5 proc. NT perleidimo mokestį. NTM vystymuisi įtakos turėjo ir nuo XVII a. antrosios pusės iki XVIII a. pabaigos intensyviai kuriami apmokestinimo principai, plėtojamos vadinamojo mokestinio teisingumo idėjos.
Prancūzijos valstybės veikėjas Armanas Žanas de Rišeljė manė, jog būtina, kad pinigai, valdovo imami iš savo valdinio, atitiktų jo mokestines galimybes, neskurdintų ir smarkiai nepakenktų turtui. Taip pat ir reikalauti mažiau negu reikalinga valstybei.
Naujas mokslinis valstybės pajamų nagrinėjimo etapas prasidėjo XVIII a. paskutiniame ketvirtyje. Mokesčiai yra valstybės finansų sistemos ašerdimi. Mokesčių sistema formuojama atsižvelgiant į apmokestinimui keliamus uždavinius. Atskirose valstybėse tie uždaviniai gali būti skirtingi, nes priklauso nuo šalies ekonominės sąlygos, ekonominės politikos tikslų. Todėl ir NTM reikšmė istoriškai kito. Besikeičianti ekonominė pasaulio struktūra bei gyvenimo sąlygos.
Mokesčių vaidmuo valstybėje ir savivaldybėse
Mokesčiai yra pagrindinis valstybės formavimo šaltinis. Būtent per mokesčius surenkamos lėšos valstybės institucijoms išlaikyti, valstybės funkcijoms įgyvendinti finansuoti. Mokesčiai yra pagrindinis valstybės (biudžeto) pajamų formavimo būdas. Mokesčiai - tai valstybės nustatyti privalomi ir individualiai neatlygintini juridinių ir fizinių asmenų mokėjimai į valstybės (savivaldybės) biudžetą, nurodant jų dydį bei mokėjimo terminą.
Skirtingose mokslo literatūrose bei įvairiuose valstybių teisės aktuose yra vartojami skirtingi NT terminai. Pavyzdžiui, "mokesčiai, kuriais apmokestinama žemė ir pastatai" ir kiti panašaus pobūdžio terminai. Valstybė pati pasirenka NTM bazę, kadangi skirtingose valstybėse NTM bazę apima tik žemė, kitose - tiek žemė, tiek pastatai. Svarbu pabrėžti, kad NTM objektas yra pats nekilnojamasis turtas. NTM mokėtojo asmeninės, turtinės ar kitos išskirtinės savybės nėra svarbios. Šiam NT nustatymas nėra siejamas su šio turto savininko pasikeitimu ar kitais veiksniais. NTM tarifas priklauso nuo konkretaus turto.
NTM pajamos patenka į savivaldybių biudžetus. NTM priskiriamas prie vietinių mokesčių kategorijai, už kurio administravimą dažnai yra atsakingos vietos savivaldos institucijos. Savivaldybės gali pačios nustatyti NTM tarifus bei taikyti NTM lengvatas.
Pagrindinės nekilnojamojo turto apmokestinimo teorijos
Nekilnojamojo turto apmokestinimo teorijoje nėra bendros nuomonės, kuo turėtų būti grindžiamas NTM taikymas. NT apmokestinime istoriškai vyrauja dvi teorijos: 1) naudos teorijoje mokestis suprantamas kaip įmoka už savivaldybių institucijų teikiamas viešąsias paslaugas arba 2) suprantamas kaip kapitalo mokestis (dar vadinamas galėjimo sumokėti mokestį teorija), kurį moka daugiau NT turintys asmenys.
Šios teorijos teisės teorijoje grindžiamos apmokestinimo tikslai, bet ir šalies fiskalinė politika. Pagrindinė NTM paskirtis yra fiskalinė. Ji užtikrina valstybės pajamas, reikalingas valstybės (savivaldybės) institucijų veiklai vykdyti, gavimą. Taip pat NTM gali įtakoti ekonominius, socialinius procesus, skatinti ir remti naudingas ūkines sritis, pritraukti kapitalą, investicijas ar, priešingai, sustabdyti nepageidautinas socialinės - ekonominės raidos tendencijas.
Naudos teorija paaiškinama tuo, kad mokestis yra mokamas už tam tikras valstybės teikiamas viešąsias paslaugas. NTM mokėtojo apmokėjimas už tam tikras valstybės teikiamas viešosios tvarkos palaikymo, rinkos valstybinio reguliavimo, sveikatos apsaugos, socialinio draudimo, švietimo ir kitas viešąsias paslaugas. NTM prilyginti draudimo įmokoms, kuriomis padengiamos vietos institucijų organizuojamos priešgaisrinės, policijos arba kitos paslaugos, susijusios su šio turto apsauga.
Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė parengė 2012-2014 metų Vilniaus miesto aplinkos oro kokybės valdymo programą, kuria siekiama sumažinti teršalų koncentraciją aplinkos ore, užtikrinti geresnę oro kokybę, teikti informaciją apie tai visuomenei bei atsakingoms valstybės ar suinteresuotoms institucijoms. Todėl šios vietos savivaldos institucijos rengiamos programos taip pat bus finansuojamos iš NTM gaunamų pajamų. Ši teorija paaiaškina NTM įtaką nekilnojamojo turto vertei, atsiradusio dėl savivaldos institucijų investicijų.
Galėjimo sumokėti mokestį teorija grindžiama tuo, jog nuosavybės teisė į turtą yra pakankamas pagrindas įvertinti asmens gebėjimą mokėti mokestį - asmenys, sukaupę NT turi būti pajėgūs mokėti mokestį. Ši nuostata paaiškinama tuo, kad atitinkamas apmokestinimo būdas vers turtą panaudoti efektyviausiai (būtų skatinama urbanizacija, žemė būtų kitaip naudingiau panaudojama ir t. t.), kad būtų pasiekta maksimali galima gauti nauda. Šios teorijos kritikos aspektas yra tai, kad taikant šį mokestį ne visada atsižvelgiama į socialiai pažeidžiamus ar kai kuriuos kitus asmens interesus.
Tai būdinga Lietuvai, kur NT įsigijimas buvo laikomas saugiausia investicija infliacijos ir bankų nestabilumo atveju. Todėl siekiant šios teorijos praktinio veikimo yra svarbu, jog socialiai pažeidžiami asmenys ne dėl jų kaltės pasikeitusiomis gyvenimo sąlygomis būtų apsaugoti įstatymo. Šiuo atveju efektyvus šios teorijos praktinis pagrindimas priklauso nuo įstatymų leidėjo valios. Ši teorija grindžiama tuo, kad valstybė NTM mokėtojams suteikiamas viešąsias paslaugas, nors ši nauda ir ne visada tiesiogiai pasireiškia. Be to, valdomas NT, nors ir turėtų atspindėti asmens mokėjimo galimybes, ne visada suponuoja, kad iš jo bus gaunama tam tikros pajamos. Šios teorijos esmė - užtikrinti NTM mokėtojų lygiateisiškumą.
Nekilnojamojo turto mokesčio problemos ir kritika
Mokesčiai atlieka atitinkamas bendras (viešąsias) funkcijas, būtini atitinkami piniginiai ištekliai šioms funkcijoms įgyvendinti. Mokesčiai yra pagrindinis valstybės formavimo šaltinis. Mokesčių įtaka valstybės biudžetui gali siekti net iki 90 proc. valstybės biudžeto pajamų. Mokesčiai reikalingi tiek valstybės, tiek ir beveik visų krašto ūkio subjektų bei gyventojų finansiniais interesais.
Naujų mokesčių įvedimas pasitinka itin skeptiškai. Kritikuojami NTM tarifai. Teigiama, kad NTM - atgyvena. Anot jų, šalyse, kuriose veikia NTM, nuolat svarstoma jo panaikinimo galimybė. Šią nuomonę pagrindžia ir D. Britanijos teisės docentas Richard Teather, kuris teigia, kad nors NTM ir yra taikomas daugelyje Vakarų Europos valstybių, to nederėtų vertinti kaip geros praktikos. D. Britanijoje apie 45 proc. gyventojų pasisako už NTM panaikinimą ir net 68 proc. už jo sumažinimą. Nustatant NTM dydį visuomet atsiranda netikslumų. Individualiai atlikti pakartotiniai įvertinimai kainuoja daugiau nei 2 mlrd. litų. NTM neatitinka jokių teisingumo principus. Didelės išlaidos NTM surinkimui ir administravimui, t. y. 2-3 proc. surinkto mokesčio.
Pagrindinės NTM problemos:
- NTM sukelia mokėtojų socialinio nesaugumo jausmą.
- Sudėtingi NT apmokestinimą reglamentuojantys įstatymai bei komplikuotas jų įgyvendinimas dėl dažnos įstatymo nuostatų keitimo ir papildymo.
Todėl dažnai argumentuojama, kad įstatymų leidžiamoji valdžia tinkamai neįgyvendinusi vienų įstatymų siekia įvesti naujus, kuriais kompensuotų biudžeto deficitą. Tai patvirtina ir tas faktas, kad 2006 m. sausio 1 dieną įsigaliojęs NTM iš esmės buvo keistas net devynis kartus. Dažnai keičiama NTM mokėjimo tvarka.
NTM yra sunku išvengti, jo neįmanoma nuslėpti. NTM nėra mokamas nuo naujai sukurtų prekių ir paslaugų. Mokestis yra mokamas ne nuo to, kokią faktiškai naudą duoda turtas, bet kokią naudą jis turėtų duoti, jei būtų efektyviai naudojamas.
1994 m. priimtas LR įmonių ir organizacijų NTM. 1997-2000 m. Vyriausybės veiklos programoje buvo įtvirtintas siekis išlyginti visų ūkio subjektų apmokestinimo sąlygas, taip pat plėsti apmokestinimo bazę. Naujasis NTM įsigaliojo 2006 m. Iki 2009 m. sausio 1 d. gyventojai galėjo pasinaudoti NTM lengvata ir susigrąžinti dalį sumokėtos įmokos. Taigi palankios kreditavimo sąlygos šalies bankuose ir valstybės vykdoma politika skatino lengvatinėmis sąlygomis įsigyti kuo daugiau NT, todėl įvestas NTM dar labiau pagilins juridinių ir fizinių asmenų apmokestinimo sąlygų skirtumus.
Apmokestinant NTM būstą, kuris buvo pirktas pasiimant paskolą iš banko, būtų apmokestinta ne tik būsto dalis, už kurią fizinis asmuo jau sumokėjo, bet taip pat būtų apmokestinta ta turto dalis, už kurią dar mokama paskola ir paskolos palūkanos. Šis mokestis diskredituos pasitikėjimą valstybe. Ši mokestinė našta padidins turto naudojimo išlaidas ir galėtų apsunkinti gyventojų galimybes susigrąžinti pasiskolintas lėšas. NTM mokėtojai turi būti apmokestinami proporcingai pagal jų galimybes sumokėti mokestį.
Fizinių ir juridinių asmenų apmokestinimas kritikuotinas jau vien dėl to, kad šie subjektai NT naudoja skirtingais tikslais. Šios sąlygos negali būti vienodos, kadangi juridiniai asmenys NT naudoja komercinei veiklai vykdyti ir siekia gauti pelną, tuo tarpu fizinio asmens naudojamas NT savaime nekuria pajamų, o pajamos, iš kurių turės būti sumokėtas mokestis, jau buvo apmokestintos. Svarbu užtikrinti NTM sistemos paprastumą, jos skaidrumą ir racionalumą.
Pagrindiniai NTM trūkumai:
- Subjektyvus turto įvertinimo kriterijus.
Turto rinkos kaina išaiškėja tik rinkoje parduodant turtą, todėl apmokestinamajai vertei nustatyti naudojami administraciniai turto vertinimo metodai. Pastarasis pasirinkimas yra nedidelis - kiekvienas metodas turi rimtų trūkumų. Net ir vadinamasis "rinkos kainos" nustatymas, pasitelkiant nepriklausomus vertintojus, yra ydingas dėl neišvengiamo subjektyvumo. Apmokestinti turtą pagal vertę, kiek jis kainuotų pastatyti "dabar", yra neprasminga, nes "dabar" tokio niekas ir nestatytų. Dėl šios priežasties NTM našta tampa labai diferencijuota. Galiausiai nesant objektyvaus vertės mato, neišvengiama piktnaudžiavims bei dirbtinio įvertinimo.
Kauno pavyzdys: kova su apleistais pastatais
Kaunas kasmet investuoja į byrančių fasadų atnaujinimą. Dalis jų finansuojami miesto, kiti - per Paveldotvarkos ir Įvaizdžiui svarbių pastatų tvarkymo programas. Nepaisant to, iki šiol susiduriama su piktavaliais, nenorinčiais pasinaudoti miesto parama, nesirūpinančiais avarinės būklės statiniais ir taip keliančiais grėsmę aplinkiniams.
Į 2025 metų Apleisto ar neprižiūrimo NT sąrašą įtraukti 173 nekilnojamojo turto objektai, priklausantys 103 juridiniams ir fiziniams asmenims. Ne pirmus metus į sąrašą patenka statiniai esantys Europos pr. 91, Šv. Gertrūdos g. 40, Partizanų g. 72A, Ašigalio g. 4, Didžioji g. 38, Kalantos g. 83, A. Juozapavičiaus pr. 120, Astronomijos g. 6, taip pat Vytauto pr.
Neprižiūrėti fasadai ne tik nepuošia miesto, bet ir tampa pavojumi žmogaus sveikatai - tiek dėl besikaupiančios drėgmės ir pelėsio viduje, tiek dėl galinčių nukristi dalių išorėje. Pirmiausia turtą apžiūri, įvertina ir siūlo jį pripažinti apleistu seniūnijų specialistai. Kasmet tvirtinamu Apleisto ar neprižiūrimo NT sąrašu siekiama skatinti patalpų ir statinių savininkus racionaliai naudoti valdomą nekilnojamąjį turtą bei užtikrinti, kad statiniai nekeltų pavojaus ar nebūtų padaryta žala žmonių sveikatai ir aplinkai.
Miestas taip pat kviečia gyventojus gauti finansavimą savo turto tvarkymui per Paveldotvarkos ir Įvaizdžiui svarbių pastatų tvarkymo programas. Pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą, Apleisto ar neprižiūrimo NT turto savininkams gali būti taikomas tarifas iki 3 procentų.
Savo objektų neprižiūrintys savininkai raginami greičiau pradėti statinių ir pastatų tvarkybos darbus, kadangi jau kitąmet įsigalios LR Seimo priimti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimai. Nekilnojamojo turto mokestį renka Valstybinė mokesčių inspekcija.