Mirus artimam žmogui, svarbu žinoti, kaip teisingai sutvarkyti paveldėjimo dokumentus. Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą.
Šia tema su elengvai.lt redakcija sutiko pasikalbėti advokatė, bankroto administratorė Jolanta Žukauskienė.
- Advokate, ką reikia daryti mirus artimam žmogui, ar po jo mirties likęs palikimas automatiškai pereina palikėjo įpėdiniams (pvz. vaikams, sutuoktiniui), ar visgi būtina įpėdiniui atlikti kokius nors veiksmus priimant palikimą, jei taip, tai kokius veiksmus ir per kokį terminą?
- Asmeniui mirus, įpėdiniai palikimo atsiradimo dieną įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas, t.y. palikimas įpėdiniams nepereina automatiškai. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi palikimą priimti, t. y. atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą arba faktiškai pradėti paveldėtą turtą valdyti nesikreipiant į notarą. Šiems veiksmams atlikti įstatyme numatytas 3 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, t.y. nuo palikėjo mirties dienos.
Palikimo priėmimas kreipiantis į notarą su prašymu priimti palikimą yra dažniausias palikimo priėmimo būdas. Pagal bendrąją taisyklę, palikimą priėmęs įpėdinis, nepriklausomai nuo palikimo priėmimo būdo (pagal įstatymą ar testamentą), už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Kitas svarbus aspektas, kai įpėdinis palikimą priima kreipdamasis į notarą, įpėdiniui reikėtų žinoti, kad palikimas gali būti priimamas su palikėjo turto apyrašu arba be jo ir jau pareiškimo pateikimo notarui metu apsispręsti, su apyrašu ar be jo. įpėdinis priima palikimą. Dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinis pareiškimu kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuris išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo ir įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites pateikia bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Turto apyrašą antstolis sudaro ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dokumentų gavimo dienos.
Ką daryti, jei praleistas 3 mėnesių terminas palikimui priimti?
- Jei įpėdinis praleido 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą, ką tokiu atveju įpėdiniui daryti, kad jis galėtų paveldėti?
Jeigu įpėdinis praleido 3 mėnesių terminą palikimui priimti, jis gali kreiptis į teismą su dviem skirtingais prašymais:
- Su prašymu atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.
- Su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad teismo sprendimu būtų nustatyta, jog asmuo palikimą priėmė faktiniu valdymu.
Terminas paprastai atnaujinamas tik tuo atveju, jei teismas nustato, kad termino praleidimo priežastys buvo svarbios ir objektyvios, t.y.
Paveldėjimo pagrindai: testamentas ir įstatymas
- Kokiais pagrindais yra galimas paveldėjimas? Ar būtinas yra testamentas ar galima paveldėti ir kitais būdais?
Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista testamentu ir kiek nepakeista testamentu. Taigi jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tik tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu. Paveldėjimas pagal įstatymą galimas tuomet, kai palikėjas nesudarė testamento, sudarytas testamentas ar jo dalis pripažinti negaliojančiais, testamentas apima ne visą turtą, įpėdinis atsisakė arba nepriėmė palikimo.
Įstatyme nustatytos šešios įpėdinių eilės paveldėti pagal įstatymą. Esant galiojančiam testamentui, paveldima pagal testamentą, kuriame testatorius laisva valia numato, kam ir kokį turtą jis nori palikti po savo mirties. Jei testamentu paskirtas visas palikimas, paveldėjimas pagal įstatymą neatsiranda.
Pagrindinis paveldėjimo pagal įstatymą principas yra palikimo išsaugojimas šeimoje, jo perėjimas nuo tėvų vaikams. Įstatyme yra įvirtintos šešios įpėdinių eilės, kiekvienos žemesnės eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra aukštesnės eilės įpėdinių, arba jie atsisakė palikimo, arba nepriėmė jo per įstatyme numatytą 3 mėnesių terminą, arba neturi teisės paveldėti (pavyzdžiui, tyčia atėmė palikėjui ar jo įpėdiniui gyvybę).
Sutuoktinių paveldėjimo teisė
- Kaip reguliuojami sutuoktinių paveldėjimo teisiniai santykiai?
Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Turtas, įgytas santuokos metu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu, įstatyme įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.
Mirus vienam iš sutuoktinių, t. y. pasibaigus bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, notaras pagal rašytinį pergyvenusio sutuoktinio prašymą išduoda nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimą dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu.
Kokios yra sutuoktinių paveldėjimo teisės skirtingose valstijose? – Jūsų pilietinių teisių vadovas
Santuoka gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu buvo pareikštas ieškinys dėl santuokos pripažinimo negaliojančia.
Nepilnamečių ir neveiksnių asmenų paveldėjimo teisės
- Siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių nepilnamečio vaiko atžvilgiu, taip pat vadovaujantis įtvirtintais prioritetiniais vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo turiniu ir tikslais (CK 3.3 str. 1 d.), teismo leidimas yra būtina sąlyga tėvams nepilnamečio vaiko vardu tiek atsisakyti priimti palikimą, tiek palikimą priimti, nepriklausomai nuo nepilnamečio vaiko amžiaus. Tik teismas gali leisti nepilnamečio vaiko vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (CK 3.188 str. 1 d.). Analogiškai įgyvendinama ir pilnamečių neveiksnių asmenų paveldėjimo teisė.
Neveiksnių asmenų interesų apsaugai yra sukurtas teismo leidimų institutas. Įstatyme tiesiogiai nėra įtvirtinta, kad tais atvejais, kai palikimą paveldi pilnametis neveiksnus asmuo, yra būtinas teismo leidimas sudaryti palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo sandorį, kaip tai yra reglamentuojama, kai paveldi nepilnamečiai. Tačiau Civiliniame kodekse (CK 3.244 straipsnio 3 dalyje) yra nurodytos kelios grupės sandorių, kuriems sudaryti reikalingas teismo leidimas (CK 3.244 str. 3 d.). Visi šie sandoriai susiję su globotiniui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto valdymu, naudojimu bei disponavimu juo, taip pat su kitu turtu, jeigu sudarius sandorį turtas sumažėtų arba būtų kitaip suvaržytos globotinio teisės.
Kas gali būti įpėdiniais pagal testamentą?
- Kurie asmenys gali būti įpėdiniais pagal testamentą?
- Pagal testamentą įpėdiniais gali būti tie patys asmenys kaip ir pagal įstatymą, tik potencialių įpėdinių ratas daug platesnis, kitaip nei paveldint pagal įstatymą, nėra įtvirtinto įpėdinių pagal testamentą sąrašo.
Testamento ginčijimas
- Ar galima nuginčyti testamentą? Jei taip, tai ar visi asmenys turi teisę jį ginčyti?
- Taip, testamentą galima ginčyti teismo tvarka ir tik testatoriui mirus, nes tik nuo testatoriaus mirties testamentas įgyją teisinę galią. Ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti ne bet kurie asmenys, o tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą ar testamentą, kurie paveldėtų, jei testamentas ar jo dalis būtų pripažinta negaliojančiomis.
Dažniausiai pasitaikančių ginčo atvejų, kai ginčijamas testamentas tuo pagrindu, kad testamentas sudarytas neveiksnaus šioje srityje asmens, t.y. dėl testatoriaus valios trūkumų. Nebūtinas teismo sprendimas dėl asmens pripažinimo neveiksniu. Įpėdinių pagrįstos abejonės dėl veiksnumo gali būti pakankamas pagrindas.
Kas atitenka testamentu nepaskirta turto dalis?
- Jei testamentiniam įpėdiniui paskirta tik dalis palikimo, kam atitenka testamentu nepaskirta likusi turto dalis?
- Testamentu nepaskirtą likusią palikimo dalį paveldi įpėdiniai pagal įstatymą, pagal anksčiau minėtą įpėdinių eilę, o jei įpėdinių pagal įstatymą nėra, paveldi Lietuvos valstybė.
Keli įpėdiniai
Kai yra keletas įpėdinių, jų paveldėtas turtas yra visų šių įpėdinių dalinė nuosavybė, jeigu testamentu nenustatyta kitaip. Iki įpėdinių teisių į daiktus įregistravimo viešame registre, įpėdiniai gali bendru sutarimu pasidalinti paveldėtą turtą. Dalijantis nekilnojamuosius daiktus padalijimas įforminamas notarinės formos sutartimi, kuri registruojama NTR.
Parama vaikams testamentu
Kiekvienas iš mūsų gali testamentu savo turtą palikti fiziniams ar juridiniams asmenims. Skirti vaikams paramą galite ir savo testamentu. Organizacijai „Gelbėkit vaikus“ galite palikti konkrečią savo turto dalį, pvz., tik pinigus (ar konkrečią nurodytą sumą) banko sąskaitose arba tik konkretų nekilnojamąjį turtą (butą adresu Gatvės g. 10, Vilnius) ir pan. Kitą konkretų turtą arba neįvardintą turtą - kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Taip pat galima likusio testamentu nepaskirto turto konkrečiai nevardinti ir jo paveldėjimo nenumatyti. Tokiu atveju jis būtų paveldimas pagal įstatymą.
Testamento sudarymas
Rekomenduojame sudaryti oficialųjį testamentą (pas notarą). Taip sudarytas testamentas nepasimes bei bus sudarytas teisingai. Atkreipiame dėmesį, kad namų sąlygomis be notaro surašomi testamentai (asmeniniai testamentai) ne visada galioja, nes rašantieji dažnai pamiršta nurodyti testamento oficialumui ir galiojimui būtiną informaciją - testamento sudarymo laiką, vietą ir pan.
Paprastai turtą testamentu galite skirti tam, kam esate nusprendęs, tačiau, jeigu palikėjas mirties metu turi vaikų, sutuoktinį ar tėvų, kuriems reikalingas išlaikymas, nepaisant to, kas parašyta testamente, šie žmonės gaus bent pusę turto, kurį būtų gavę, jei testamento nebūtų (t. y., galiojant paveldėjimo pagal įstatymą teisei).
Ką daryti, jei nėra vaikų?
Jeigu jūs sudarysite testamentą, jame galėsite konkrečiai nurodyti, kam paliekate savo sukauptą turtą. Jeigu testamento nesudarysite, tuomet jūsų turtas bus paveldimas pagal įstatymą.
Pirmiausia rekomenduojame pasirūpinti savo vaikais ir artimaisiais. Visgi, jeigu manote, jog jūsų artimieji gali pasirūpinti savimi patys, dalį turto (ar visą) galite testamente palikti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Šiuo atveju, patartina šalia testamento palikti paaiškinamąjį raštą arba vaizdo medžiagą, kurioje nupasakotumėte, kodėl priėmėte tokį sprendimą.
Taip, testamentą galite pakeisti bet kada. Galioja paskutinis jūsų sudarytas/pasirašytas testamentas.
Už testamento patvirtinimą notaras turi teisę imti nuo 5,79 iki 28,96 EUR atlygį. Atlygis skirtinguose notarų biuruose gali svyruoti, tačiau neturėtų viršyti nustatytų maksimalių ribų.
Paveldėjimo teisės ir pareigos
Priimant paveldėjimą sutinkate su visomis teisėmis ir pareigomis, prisiimate atsakomybę (skolas jeigu tokių yra). Taip pat svarbus etapas, kurį privalote žinoti, apie mokesčius paveldėjus būstą.
- Notaro mokesčiai - notarui mokėti turėsite visuomet, į tuos mokesčius įeina dokumentai, patikros registrų centre, bei notaro atlygis, kurį sudaro 0,1 proc.
- VMI mokesčiai - šie mokesčiai apskaičiuojami nuo pavedimo turto apmokestinamosios vertės (70proc. viso turto vertės).
Paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršija 3 tūkst. Skaičiuojant mokėtino gyventojų pajamų mokesčio dydį, pirmiausia aktuali yra paveldimo turto vertė, nuosavybės įgijimo momentu, nuo kurio būtų skaičiuojami mokesčiai pardavus turtą.
Paveldėtojas turi teisę pasirinkti vieną iš šių turto vertės nustatymo būdų. Registrų centro nustatoma turto vertė dažnai gali būti kur kas mažesnė negu reali rinkos vertė, tad jeigu planuojama paveldėta būstą parduoti ir sumokėti kuo mažiau mokesčių, paveldėtojui vertėtų rinktis individualų turto vertinimą.
Taigi apibendrinant, jeigu planuojate parduoti būstą po paveldėjimo, priimkite palikimą pagal atliktą nepriklausomą turto vertinimą ir joje nurodytą kainą, o ne rinkos nustatytą.
Turto "perrašymas"
Jeigu kalbama apie tam tikrus sandorius, kuriais turtas perleidžiamas esant asmeniui gyvam, dažnu atveju naudojamas terminas „perrašymas“, tačiau įstatymas nenumato tokios „perrašymo“ sutarties. Jeigu asmuo kreiptųsi į notarą, norėdamas turtą „perrašyti“, notaras pirmiausiai išsiaiškintų, kokios yra tokio turto „perrašymo“ sąlygos ir nuo to priklausys, kokia sutartis bus sudaryta. Jeigu asmuo nori turtą „perrašyti“ neatlygintinai, gali būti sudaromos dovanojimo arba išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartys.
Tiek vienu, tiek kitu atveju turtas pereina kito asmens nuosavybėn nuo sutarties pasirašymo dienos, tačiau išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi tam asmeniui, kuriam turtas perleidžiamas, atsiranda tam tikrų įsipareigojimų: aprūpinti jam turtą perleidusį asmenį gyvenamąja patalpa, drabužiais ir kt., aprūpinti maitinimu, o jeigu sveikatos būklė reikalauja - ir sveikatos priežiūra. Šių pareigų nevykdymas turi pasekmes - gali tekti turtą grąžinti buvusiam savininkui pagal jo reikalavimą teisme. Turto grąžinimo atveju visos turėtos išlaikymo išlaidos (pvz. perkant maistą, vaistus, drabužius) nebus atlygintos.
Dovanojimo sutarties atveju įprastai jokių pareigų dovanų gavėjui dovanotojo atžvilgiu neatsiranda. Dovanotojui persigalvojus dėl dovanos, panaikinti dovanojimo sutartį ir susigrąžinti padovanotą turtą būna labai sudėtinga.
Taigi išlaikymo iki galvos sutarties atveju, asmuo, kuris perleidžia turtą, gali būti tikras, kad juo bus pasirūpinta, kad jam neteks atsidurti gatvėje, o jeigu juo nebus rūpinamasi, tuomet galės susigrąžinti perleistą turtą.
Sprendimą, kokią sutartį sudaryti, dažnai gali lemti ir tokios sutarties sudarymo kaštai. Perleidžiant turtą išlaidas paprastai sudaro notarui mokamas mokestis už sandorio patvirtinimą ir galimi mokesčiai valstybei. Turtą perleidžiantis asmuo jokių mokesčių valstybei nemoka. Gi priklausomai nuo to, kas turtą įgyja, tam asmeniui gali tekti susimokėti pajamų mokestį. Pajamų mokestis nemokamas, jeigu turtas yra perleidžiamas sutuoktiniui, vaikui (įvaikiui), tėvams (įtėviams), broliams, seserims, vaikaičiams ar seneliams. Tačiau, jeigu turtas yra perleidžiamas draugui, pažįstamam, toks turto gavėjas turės susimokėti pajamų mokestį valstybei, kuris sudaro 15 proc. nuo įgyjamo turto vertės.
Nekilnojamojo turto vertė įprastai nustatoma pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą vidutinę rinkos vertę. Jeigu vidutinė rinkos vertė, nurodyta Nekilnojamojo turto registre, neatitinka realios nekilnojamojo turto vertės, tokiu atveju galima atlikti individualų turto vertinimą.
Notaro išlaidų dydis taip pat priklauso nuo to, kam yra perleidžiamas turtas. Tiek dovanojimo, tiek išlaikymo iki gyvos galvos sutarties atveju yra mokamas 0,37 proc. dydžio mokestis nuo sandorio (perleidžiamo turto) vertės, ir jis negali būti mažesnis negu 76 Eur ir didesnis negu 5 tūkst. Eur (neįskaitant pridėtinio vertės mokesčio). Jeigu turtas yra perleidžiamas sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams, (įvaikiams), seneliams, vaikaičiams, mokamas 0,04 proc. nuo perleidžiamo turto vertės dydžio mokestis notarui, ir šis mokestis negali būti mažesnis negu 38 Eur ir didesnis negu 200 Eur (neįskaitant pridėtinio vertės mokesčio).
Papildomai notarui reikės kompensuoti jo patiriamas išlaidas už patikrinimą valstybiniuose registruose - nekilnojamojo turto, gyventojų registro, areštų, hipotekos ir kituos, taip pat už sandorio įregistravimą Nekilnojamojo turto registre.
Testamentas
Jeigu asmuo nori išsaugoti turtą savo nuosavybėje iki mirties ir iš anksto nuspręsti, kas bus su jo turima nuosavybe po jo mirties, - tokiu atveju testamento sudarymas būtų geriausia išeitis. Testamente asmuo gali nurodyti kam ir koks turtas atiteks, kokiomis dalimis bus padalinamas turtas, gali nurodyti, kokiu tikslu turtas turės būti naudojamas (pvz., turtas parduodamas ir dalis lėšų skiriama paramai) arba kaip toks turtas turės būti naudojamas (pvz., nustatant, kad gyvenamajame name galės gyventi kitas asmuo). Testamentą testatorius gali bet kada pakeisti, ir tiek testamento turinys, tiek testamento sudarymo faktas bus konfidenciali informacija. Testamente nėra privaloma nuspręsti dėl viso turimo turto.
Testamentu galima apskritai nepriimti jokių sprendimų dėl turto padalinimo, o tiesiog atimti teisę iš vieno ar kelių įstatyminių įpėdinių paveldėti. Tokiais atvejais likęs nepadalintas turtas būtų paveldimas pagal įstatymą, o teisės paveldėti atėmimo atveju turtą paveldėtų likę įpėdiniai lygiomis dalimis.
Tam, kad po testatoriaus mirties kiltų kuo mažiau ginčų tarp įpėdinių dėl paveldėto turto, testamente rekomenduojama kuo detaliau aptarti, koks turtas ar kokiomis dalimis kam atitenka. Jeigu turtas paliekamas keliems asmenims, nurodyti, kokiomis patalpomis ar kuria turto dalimi kiekvienas iš įpėdinių turės teisę naudotis.
Svarbu ir tai, kad įpėdiniui, kuris priima palikimą pagal testamentą, gali tekti susimokėti ir mokesčius valstybei. Jeigu testamentu turtas paliekamas ne sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), globėjams (rūpintojams), globotiniams (rūpintiniams), seneliams, vaikaičiams arba broliams ir seserims, ir jeigu paveldimo turto vertė viršija 3 tūkst. Eur, valstybei yra mokamas paveldimo turto mokestis. Mokesčio dydis skaičiuojamas nuo paveldėto turto apmokestinamosios vertės ir, jeigu apmokestinamoji turto vertė yra ne didesnė negu 150 tūkst. Eur, mokestis sudaro 5 proc., jeigu vertė didesnė negu 150 tūkst. Eur - 10 proc.
Apmokestinamąją turto vertę nustato Valstybinė mokesčių inspekcija, išduodama paveldimo turto apmokestinamosios vertės pažymą. Pažyma pateikiama notarui ir, tik sumokėjus paveldimo turto mokestį, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas.
Banko sąskaitos
Kai bankui tampa žinoma apie asmens mirtį, jo turėtos sąskaitos, kortelės ir interneto prieiga prie sąskaitos yra blokuojami. Velionio lėšos gali būti perduodamos tik paveldėjimo teisės liudijime nurodytiems asmenims. Bankas lėšas mirusio kliento sąskaitoje saugo tol, kol atsiranda teisėtas jų priėmėjas.
Mirus artimajam, jo pinigų išleisti negalima, net jei žinote mirusiojo banko kortelės PIN kodą ar elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis - gali atsitikti taip, kad pinigus paveldės kažkas kitas. Dabar palikimo priėmimo procedūras palengvina galimybė jas atlikti per nuotolį. Turėdami kvalifikuotą elektroninį parašą, įpėdiniai gali susisiekti su notaru per saugią elektroninę sistemą eNotaras.
Jei miręs asmuo buvo sudaręs testamentą, notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą konkrečiam įpėdiniui ar įpėdiniams. Civilinis Kodeksas detaliai nustato paveldėjimo tvarką. Pasitaiko atvejų, kai mirus asmeniui įpėdinių nėra, ir turtą paveldi valstybė.