Ką daryti, jei kaimynas apgadino butą: žalos atlyginimo gairės

Santykius su kaimynais gali apkartinti nelaimės, ypač kai sugadinamas būstas ir jame esantis turtas. Pavyzdžiui, skaitytojas Arvydas pasidalijo istorija, kaip jo senyvų tėvų kaimynas remontuoja butą viršuje, griauna sienas, dėl ko trūkinėja Arvydo tėvų buto lubos ir sienos, atsirado daug dulkių. Remontą darantis kaimynas nesutinka atlyginti žalos, o butas nėra apdraustas. Ką daryti tokiu atveju?

Žalos atlyginimo pagrindai

„Draudimas.lt“ žalų grupės vadovas Gražvydas Stučka teigia, kad situacijos būna įvairios: statybos darbai sukelia žalą kaimynams už sienos, trūkęs vamzdis aplieja kaimynus apačioje, gaisras persimeta į kaimynų butą ar nuo palangės nukritęs varveklis apgadina kaimynų automobilį. Tokiais ir panašiais atvejais kaltininkas privalo visiškai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Tačiau reikia įrodyti, kad būtent kaltininko veiksmai arba kaltininko valdomas turtas tą žalą sukėlė.

Kaip tinkamai užfiksuoti žalą?

Advokatų profesinės bendrijos „Frejerlaw“ advokatė Agnija Frejerė aiškina, kad tokiu atveju būtina tinkamai užfiksuoti (nufotografuoti, nufilmuoti) padarytą žalą. Tai galima daryti ir patiems, bet ginčui persikėlus į teismą, geriau turėti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Ji akcentuoja, kad žalos dydžiui nustatyti reikėtų pasitelkti specialistus (statybos, turto ar žalų vertinimo įmones), nes pats gyventojas to padaryti negali, nebent turi reikiamą kvalifikaciją.

Veiksmai po žalos

1. Informuokite kaimyną apie patirtą žalą raštu (galima ir el. paštu), pateikite nuotraukas, nurodykite, kokia žala padaryta, kokia nuostolių suma ir per kiek laiko kaimynas (ar jo draudimo bendrovė) turi padengti žalą.
2. Jei jis tą padaryti atsisako, dėl žalos atlyginimo galima kreiptis į teismą.

Teismo procesas

A. Frejerė teigia, kad tokios bylos, kai gyventojai kaimynų butams pridaro žalos, pasitaiko dažnai (dažniausiai - dėl užliejimo), o jų procesas yra labai įvairus. Jei šalys ginčijasi dėl visko (nesutinka, kad yra kaltas, nesutinka su žalos faktu, dydžiu ir pan.), ginčo nagrinėjimas gali trukti ir 1-2 metus. Jei teismo sprendimas apskundžiamas, procesas gali trukti dar metus.

Dažniau bylinėjasi draudimo kompanijos, kurios jau išmokėjo apsidraudusiam asmeniui žalos sumą ir nori ją atgauti iš kaltininko, t. y. gyventojo, kuris neturėjo draudimo. Priteisiamos sumos priklauso nuo žalos masto. Būna, žmonės bylinėjasi ir dėl 1 tūkst. eurų, būna ir dėl 10 tūkst. eurų ar daugiau. Labai dažni atvejai, kai ieškovas prašo didesnė sumos, tačiau teismas priteisia mažesnę.

Bylinėjimosi išlaidos

Pats bylinėjimasis gali atsieiti labai įvairiai. Tą lemia ne tik bylos trukmė ar išlaidos advokatui, galinčios siekti ir 500, ir kelis tūkstančius eurų. Išlaidos priklauso ir nuo nuostolių dydžio, nes nuo jo valstybei yra mokamas žyminis mokestis (apie 3 proc.); teismo ekspertizė gali kainuoti 500-1 tūkst. eurų ir pan.

Kada atlygins kaimynas, kada - draudimas?

„Draudimas.lt“ žalų grupės vadovas aiškina, kad būsto draudimas apdraudžia patį butą (sienas, vidaus įrengimus, baldus, techniką ir pan.). Jei asmuo pasirenka, yra draudžiama ir civilinė patalpų savininko atsakomybė. Jeigu civilinę atsakomybę apsidraudęs asmuo yra kaltas dėl kaimynų turto apgadinimo, jis gali registruoti įvykį draudimo kompanijoje, kuri tiksliai įvertintų žalą ir išmokėtų išmoką. Taip dažniausiai ir nutinka esant, pvz., kaimyno apliejimo situacijai.

Jeigu kaltininkas vis tik neturi civilinės atsakomybės ar apskritai jokio draudimo, bet draudimą turi nukentėjęs asmuo, jam žalą atlygina jo paties draudimo bendrovė. Tačiau tokiu atveju bendrovė mėgins išmokėtą žalą išsiieškoti iš kaltininko. Jeigu kaltininkas neturi savo draudimo, nuostolius privalės padengti iš savo kišenės.

Jeigu nė viena šalis neturi draudimo ir kaltininkas nesutinka geranoriškai atlyginti nuostolių (suremontuoti trūkusių sienų, užsakyti minkštųjų baldų, cheminio užuolaidų valymo ar pan.), vienintelis kelias - nukentėjusiajam kreiptis į teismą. Vis tik, jeigu įvykis yra akivaizdus, o padaryta žala - neginčijama, atsakomybės klausimas dažniausiai gali būti išspręstas ir ne teismo keliu, o taikos sutartimi tarp šalių (kartu - ir draudimo kompanijos) dėl nuostolių atlyginimo.

Draudimo išimtys

G. Stučka atkreipia dėmesį, kad draudimo bendrovės nusimato nedraudžiamuosius įvykius. Civilinė atsakomybė dėl statybos darbų vykdymo nėra draudžiama, kadangi tai - padidintos rizikos darbai, apie kuriuos reikia iš anksto informuoti draudimo kompaniją. Tokiu atveju sudaromos atskiros „Statybos darbų“ draudimo sutartys, apimančios rizikas, kylančias dėl tokių darbų vykdymo.

Visos draudimo sutartys galioja tik dėl tų įvykių, kurie nutiko draudimo galiojimo metu. Taigi klientas negali tikėtis, kad skubiai apdraudęs apgadintą turtą gaus iš bendrovės draudimo išmoką. Jeigu sudarant sutartį draudžiamas objektas jau turėjo defektų, tai draudimo kompanija atlygintų tik proporcingą dalį nuostolio, t. y. tiek, kiek situacija pablogėjo.

Bandant apgaulės būdu pasinaudoti draudimu gali grėsti baudžiamoji atsakomybė dėl dokumentų klastojimo ar neteisėto praturtėjimo.

Praktiniai patarimai patyrus žalą

• Vos pastebėję, kad prakiuro vamzdis, nedelsdami užsukite vandenį. Jeigu patys to negalite padaryti, nedelsdami kvieskite avarinę tarnybą, namą aptarnaujančios įmonės ar bendrijos atsakingus darbuotojus.
• Ant grindų pastatykite indą vandeniui surinkti. Susemkite išsiliejusį vandenį, nusausinkite grindis.
• Nelieskite elektros jungiklių ar laidų, jei manote, kad juos galėjo pažeisti vanduo.
• Pagal galimybes imkitės Jums prieinamų protingų priemonių galimai žalai sumažinti.

Jei turtui ir toliau gresia pavojus (pvz., išdaužtas langas, nuplėšta stogo danga ir į namus skverbiasi vanduo), galite pradėti smulkius remonto darbus ir nesulaukę specialistų. Tačiau būtinai išsaugokite sugadintą turtą ar jo likučius, iki atvyks atstovas.

Antstolio vaidmuo fiksuojant žalą

Vilniaus antstolė Inga Karalienė pataria nedelsti ir tinkamai užfiksuoti užliejimo faktą bei surinkti įrodymus, kad butą užliejo iš viršaus atitekėjęs vanduo. Vos tik iškvietus avarinę tarnybą, galima tartis su antstoliu dėl faktų konstatavimo paslaugos. Pati avarija, jos padariniai, apgadinto turto būklė gali būti fiksuojama keliais etapais: pradedant įvykiais pirmosiomis avarijos valandomis ir baigiant vaizdais po mėnesio ar kelių, kai vandens dėmės labiau išryškėja.

Antstolio užfiksuoti įrodymai yra gerokai pranašesni, nes antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas teisiniuose procesuose yra rašytinis įrodymas ir turi didesnę įrodomąją galią. Preziumuojama, kad antstolis fiksavo objektyviai matomus arba girdimus įrodymus profesionaliai ir nešališkai. Jei ginčas persikeltų į teismą, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas būtų labai svarbus, nes žalą patyręs asmuo privalėtų įrodyti, kad patalpos užpylimo židinys yra viršuje esanti žalą padariusio asmens patalpa, o ne kiti šaltiniai.

Be to, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas gali būti naudingas ir avarijos kaltininkui - tai gali apsaugoti nuo nepagrįstų reikalavimų atlyginti daug didesnę žalą, negu iš tiesų buvo padaryta.

Statistika

Draudimo bendrovė „Gjensidige“ 2022-2023 metais registravo beveik 1,5 tūkst. draudžiamųjų įvykių, kurių metų žala buvo padaryta kaimynų turtui. Nukentėjusiesiems išmokėta suma siekė beveik pusę milijono eurų. Daugiau nei du trečdalius įvykių sudarė vandens padaryti nuostoliai, bemaž dešimtadalį - kaimynams padaryta žala audros metu. Didžiausios žalos siekia 10 tūkst. eurų, kai vandentiekio avarijos metu buvo užpilti kaimynų butai.

Daugiausiai nelaimių kaimynų būstui ir jame esančiam turtui Lietuvoje padaro vanduo, dažnesnis nei įprasta kaimynų užliejimų skaičius pastebimas naujos statybos namuose. „Į naują būstą įsikėlę naujakuriai nėra įpratę teisingai naudoti ką tik įsigytą buitinę techniką ir kitą įrangą, todėl tokiuose namuose avarijų fiksuojame daugiau nei įprasta“, - pasakoja draudimo bendrovės atstovė.

Dažniausios kaimynų užliejimo priežastys

Paprastai kaimynų būsto užliejimą, pasak V.Katilienės, sukelia priežastys, kurių galima išvengti, jei sistemos yra prevenciškai prižiūrimos ir remontuojamos.

Teisiniai ginčai tarp kaimynų

Advokatų kontoros „Marger“ partneris, advokatas dr. Deividas Poška antrina, kad situacija, dažniausiai įplieskianti teisinius ginčus tarp kaimynų, yra buto užliejimas, kai vanduo iš buto aplieja žemiau esančius butus ir taip padaro žalą šių butų apdailai, baldams, buitinei technikai. Žalą kaimynams gali padaryti ir gaisras, kilęs viename bute ir pasklidęs į kitus butus.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato griežtąją statinių savininko (valdytojo) atsakomybę už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Štai keletas svarbių punktų:

• Statinio savininkui atsakomybė už jo statinio padarytą žalą kyla be kaltės.
• Patalpų užliejimo atveju atsakomybė už kilusią žalą kyla patalpų, kuriose įvyko vandentiekio avarija, savininkui.
• Jeigu žala padaroma dėl bendrojo naudojimo objekto, pavyzdžiui, bendro daugiabučio namo vamzdžio, trūkumų, tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, t. y. ją turi atlyginti kaltas dėl žalos padarymo asmuo, įrodžius jo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir kaltę.

Rekomendacijos patyrus nuostolius

Patyrus nuostolius dėl kaimynų kaltės, advokatas pataria:

1. Užfiksuoti padarytą žalą (nufotografuoti ar nufilmuoti).
2. Informuoti apie tai kaimynus, dėl kurių ir kilo žala.
3. Kreiptis į draudiką dėl žalos atlyginimo.

Svarbu nedelsti ir informuoti kaimynus apie įvykį bei geranoriškai bendradarbiauti su kaimynais žalos fakto ir dydžio nustatymo ir įvertinimo procese.

Draudimas ir civilinė atsakomybė

Remiantis Civilinio kodekso nuostatomis, perkant butą naudojantis banko paskola ir jį įkeičiant bankui, yra reikalaujama butą apdrausti. Apdraudžiant butą, įprastai taip pat yra apdraudžiama ir buto savininko civilinė atsakomybė už tretiesiems asmenims (pvz. kaimynams) padarytą žalą, kilusią dėl buto (pvz. užliejimo) eksploatavimo.

Nukentėjusio buto savininkui, siekiančiam pasinaudoti atsakingo už žalą kaimyno civilinės atsakomybės draudimu ir gauti draudimo išmoką, reikėtų kreiptis su raštiška pretenzija - reikalavimu atlyginti žalą - tiek į atsakingą kaimyną, tiek ir į jo civilinės atsakomybės draudiką.

Pretenzijoje turi būti nurodyta:

• Žalos atsiradimo aplinkybės.
• Padarytos žalos dydžio pagrindimas.
• Buto apgadinimų ištaisymo išlaidas pagrindžiančius dokumentus (pvz. statybų bendrovės išrašytą sąskaitą už atliktus remonto darbus, remontui skirtų medžiagų ir priemonių įsigijimo dokumentus - čekius), jei apgadinimai jau yra ištaisyti.
• Dokumentus, patvirtinančius, kad pretenziją reiškiantis asmuo yra apgadinto buto savininkas (pvz. išrašą iš Nekilnojamojo turto registro, buto įsigijimo ar kitus dokumentus).

Kaip apsaugoti savo būstą draudimu?

Šiomis dienomis sulaukiama itin daug klientų klausimų, kaip pasirūpinti, kad jų turimas būstas būtų tinkamai apsaugotas draudimo sutartimi. Jei būstui nuostolius sukėlė kaimynai arba tretieji asmenys, jie yra atsakingi atlyginti jums padarytą žalą, tačiau neretai toks atlyginimas gali užtrukti labai ilgai ir kainuoti daug nervų, o kaimynui neturint lėšų žalai kompensuoti, jūsų nuostoliai gali likti neatlyginti.

Svarbūs aspektai draudžiant būstą:

• Svarbu į sutartį įtraukti ir Civilinės atsakomybės draudimą, tuomet įvykus įvykiui jūsų valdomame turte, būtų atlyginta žala kaimynų ar trečiųjų asmenų turtui / sveikatai / gyvybei padarytai žalai.
• Svarbu įvertinti savo situaciją individualiai ir esant poreikiui padidinti draudimo sumą (pvz.: jei gyvenate virš prabangiai įrengto buto ar viršutiniame aukšte ir juos apliesite dėl trūkusio vamzdžio, tikėtina, kad remonto sąmata bus labai didelė.
• Pasirinkite tinkamą draudimo variantą, kad būtų dengiama kuo daugiau nuostolių.
• Pasirūpinkite tinkama draudimo suma, kuri atitiktų jūsų turto situaciją ir įvykus nelaimei jos užtektų nuostoliams atlyginti. Draudimo suma vidaus turtui turėtų būti pakankama pilnai atstatyti vidaus turtą.
• Reguliariai peržiūrėkite savo būsto draudimo sutartį, kad ji atitiktų naujausias rinkos tendencijas ir draudikų taisyklės ir esant poreikiui pakoreguokite sutartį.

Žalos atlyginimo procesas

Jeigu kaimynai, patyrę žalą, buvo apsidraudę turto draudimu, tuomet draudikas, nustatęs žalos padarymo faktą ir įsitikinęs, kad tai draudiminis įvykis, žalą įvertins ir ją atlygins, o dėl žalos kaltam asmeniui ar jo draudikui pareikš reikalavimą dėl sumokėtos sumos išsireikalavimo.

Jeigu abu kaimynai nėra apsidraudę turto draudimu, siekiant užkirsti kelią ginčams, būtina draugiškai susitarti dėl padarytos žalos atlyginimo, siekiant išvengti teisinių ginčų ateityje.

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenys

tags: #apgadino #kaimynas #buta